2021 m. gegužės 26 d., trečiadienis

Kavarsko įžymybės ir Šventosios pakrantės (22 km) su TrenkTuras

 

Kaip smagu, kad galima gauti jau sudėliotus pėsčiųjų žygių maršrutus. Daug smagiau taip žygiuoti, nei tiesiog eiti kur akys mato. O jei dar už tai ir medalį gauni... 😉 

Šį kartą išmėginau TrenkTuro SOLO žygį. Šis ne tik, kad be medalių, bet ir be sužymėto (rodyklėmis) maršruto. Tiesiog gauni į el. paštą žygio maršrutą, kuris rodo kelią.  Jis veikia tik ribotą laiką. Įsijungi ir keliauji sekdamas raudoną maršruto juostą, deja programėlė nepasako kada reikia sukti, tad reik išlikt budriam ;). Kartais reik pasukt galvelę ar teisingai eini...  Taip teko daryti jau šį kartą, nes kartais kelias veda, jau per nematomą kelią (arba apaugusią proskyną, arba vos matomais miško takeliukais.) :D. Bet tai prideda įdomumo ir visus žygeivius įtraukia į teisingo kelio krypties paiešką. 

Šis žygis prasidėjo Kavarsko miestelyje. Perėję miestelio šaligatviais, bei tvenkinį, pasukome į miško takelį. Šiuo metu labai graži gamta, daug žydinčių augaliukų. Taip pat matėm gulbių šeimyną besilaukiančių šeimos pagausėjimo :D. 








Kas man ne visai patiko, tai kad keliose vietose maršrutas veda vos ne per sodybų kiemus. Vienoje atkarpoje mus su džiaugsmu pasitiko du šuniukai, kurie palydėjo ne mažą atkarpą. Teko griežtesniu balsu pasakyti, kad jiems jau laikas namo. Ir tai dar iš už žolės stebėjo dvi išlindusios galvos iki kol dingom jiems iš horizonto :D. (Neužilgo Instagram bus video/foto mini filmukas.)






Toliau kelias vedė pro buvusių sodybų sodus, miško takais, žvyrkeliu... Kol priėjome poilsiavietę, kurioje pasistiprinome ir keliavom toliau. 










Šiek tiek paėjus miško takeliu, prasidėjo vaizdingoji maršruto dalis upės skardžiais. Tai pati gražiausia atkarpa, bent jau man :). Tolumoje matėsi gulbių sąskrydis :). 








O daugiausia ištvermės ir kantrybės reikalauja žvyro keliai, kurie sudarė gan nemažą atkarpėlę. Pusiaukelėj jau pas visus šioks toks nuovargis, o maršrutas, kaip tik veda žvirkelio tiesiojoj :D 





Įsukus į miško taką antras įkvėpimas. Gaiva, paukščių čiulbesys, medžių kliūtys kelyje ir mus pasitikęs gyvačiukas... 










 Paskutinė atkarpėlė jau buvo gan didelis išbandymas vaikams, bet žygis vykęs, pavykęs ir užskaitytas. Šaunuoliai mano kompanija. Ačiū jiems už gražias akimirkas šiame žygyje :). Prisipilame buteliukus šaltinio vandens ir lekiam namo... 

Šiek tiek apie Trenk Turo Solo žygius.

„TrenkTuras Solo su Hiatus – kai norisi patirti žygiavimo malonumą vieniems. Tai galimybė leistis į asmeninį žygį, tyrinėti lietuviškos gamtos grožį ir atrasti mažiau žinomus takus. Solo nereiškia išskirtinai tik vienas, Solo reiškia į žygį pasiimti tik tą žmogų ar kompaniją, su kuria norisi dalintis šia unikalia patirtimi. Mes, išnaršę Lietuvos miškus, kalvas, ežerų ir upių pakrantes, pateikiame savo rekomendacijas, kad žygiavimas taptų dar asmeniškesnis ir patogesnis. Tegul TrenkTuras Solo su Hiatus tampa asmenine žygiavimo patirtimi, kuri nuves tolyn nuo miesto šurmulio, gilyn į gamtą!“ -> Trenk Turas.

Tai ne reklama, o nuoširdi rekomendacija. Maršrutai nėra brangūs ir tikrai gan įdomūs 😉

Renata

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą