2017 m. rugsėjo 23 d., šeštadienis

Lekiam panemunės keliais. Raudondvario dvaras.

      Ruduo pagaliau nusprendė palepinti gražiais orais. Naudodamiesi ta proga, kraunamės į pintinę maistą, įsimetam kuprinę su reikalingiausiais daiktais į mašiniuką ir pirmyn. Šį kartą lekiam panemunės keliais.
 
      Vaikams svarbiausios taisyklės išvardytos:
1. Jokio mamsėjimo!!! (pripažinkim, kartais žudo tas mama, mama, mama).
2. Jokių - neįdomu, nenoriu, pavargau (žino, kur ir ko važiuoja).
3. Visur vaikštom atsargiai, nelendam kur nebūtina.

       Kelionės metu pilnai laikytasi tik 2 taisyklės. 1 taisyklė pusėtinai, kelis kartus gal netyčia išsprūdo kažkuriam mamsiukas.. :D O 3 taisyklės tikriausiai neišgirdo. Nes būtinai reikėjo eiti pačiu pakraščiu, kur vienas slystelėjimas ir gali nuriedėti nuo kalno. Būtinai slidžiais laiptais ne atsargiai lipti, o lėkti. Oi kiek mamos streso turėjo nuo tokių drąsuolių.

       Pirmoji stotelė Raudondvario dvaras. Tai vienas ryškiausių renesanso dvarų Lietuvoje.

       Vos įvažiavus į teritoriją yra įrengta stovėjimo aikštelė. Šalia jos didžiulis raudonas pastatas - arklidės.





       Einant toliau prasideda dvaro parkas. Gražiai sutvarkytas. 




Oranžerija
Raudondvario dvaras








        Už įėjimą į Raudondvario dvaro vidų sumokėjome 2,60 eur už 4 asmenis. Kaina sakyčiau, beveik už dyką ;).
       Aukštesniam žmogui įėjus reik saugoti galvą. Taip pat reik atsargiai sukinėtis su kuprine. Visa laimė nieko nenumečiau ir niekur neužstrigau. :D



Vakams parodė kaip veikia šie vargonėliai ;) Pasirodo jie taip paprastai tik pamigus klavišą negroja.

Stiklo kambarys atrodo įspūdingai.

Bokšte

Laiptai į bokštą.. Dar net nenutuokiam, kad šiandien mūsų laukia laiptų diena :D


       Lekiam į Vilkiją ....

Renata

2017 m. rugsėjo 14 d., ketvirtadienis

Diena su Dobele - Avižų dribsniai/Spagečiai/Lietiniai blynai


       Pusryčiams greitai paruošiami Dobele avižų dribsniai. 
       Pagaminimui vos kelios minutėlės. Galima virti vandenyje  arba piene.
       Paruošimas.
      Į 300ml užvirto pieno subėriau 100g dribsnių. Maišydama, ant mažos ugnies, paviriau apie 1 minutę. Nuėmusi nuo ugnies uždengiau dangčiu ir dar porai minučių palikau pabrinkti.
        Nors mažasis sakė norys virtų vandenyje, nes su pienu feee. Padariau nusikaltimą ir abiems viriau piene. Suvalgė visą porciją, sakė labai skanu ir prašė pakartot  ;).


        Pietums išbandžiau spagečių su citrininiu grietinėlės padažu receptą. Dobele spagečiai labai super, skanūs ir svarbiausia verdant nesulimpa. Tačiau citrininis padažas ne mano skoniui. Man citrina čia visai netinka. Skonio reikalas ;) 


Gal kas norės išbandyti, tai pridedu receptuką. Aš nenaudojau tik baziliko. Galbūt būtent dėl to manęs skonis ir nesužavėjo ;). 


       Vakarienei kepėm lietinius blynus. Terekia mišinį užpilti 900ml vandens, išmaišyti ir palikti 15 min pastovėti. Aš aliejaus pilu tiesiai į tešlą, tada nereikia keptuvės tepti riebalais. Valgėme su gervuogių uogiene. Skanaus ;)


Renata

2017 m. rugsėjo 13 d., trečiadienis

Purus varškės keksas

       Dar vienas laisvadienis, ir dar vienas kepinys. Šį kartą labai skanus, purus, minkštas varškės keksas. 



Keksui reikėjo:
  • 400g. vraškės
  • 5 kiaušinių
  • 400g. miltų
  • 300g. cukraus
  • 250g. sviesto
  • 3a.š. kepimo miltelių
  • saujos razinų

        Išlydžiau sviestą, palaukiau kol šiek tiek atvės ir išsukiau su cukrumi. Įmušiau kiaušinius, sudėjau varškę ir viską gerai išmaišiau (su elektriniu plakikliu). Subėriau persijotus miltus su kepimo milteliais ir dar kartą viską išmaišiau, bet jau su mediniu šaukštu. Galiausiai įmaišiau saują razinų. Kepimo formą ištepiau sviestu, sukrėčiau tešlą ir kepiau 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 min. 
        Kol kas tai pats skaniausias, kada nors keptas keksas. 
Skanaus!


Renata

2017 m. rugsėjo 12 d., antradienis

Alizai penkiolika mėnesių

       Vos įžengusi į penkioliktąjį savo gyvenimo mėnesį, Aliza pradėjo savarankiškai vaikščioti. Mergina nusekė paskui balandį pamiršusi, kad jai reikalinga ranka prisilaikyti einant. Man tai buvo viena džiaugsmingiausių ir kartu viena skausmingiausių akimirkų auginant vaiką. Smagu, kad vaikas sklandžiai tobulėja, bet iškart pradėjau įsivaizduoti, kaip man tenka lakstyti paskui smalsaujančią savo mažylę. Nieko! Išgyvensiu...
        Šio mėnesio metu Aliza mane jau supažindino ir su savo ožiukais. Isterinis rėkimas bei raitymasis yra retas, bet nuolatinis mūsų svečias. Manau, kad neleisdama rėkimu pasiekti, ko ji nori, išvengiu problematiško elgesio ateityje. Tereikia kantrybės išlaukiant, kol mažoji nustos verkti arba, tiesiog, nukreipti jos dėmesį į kitus dalykus. 
 
       Toks elgesys privertė susimąstyti, kad aš kažką darau ne taip, jei ji nusprendė jog toks būdas yra tinkamas išsireikalauti pageidaujamų dalykų. Išreiškusi savo susirūpinimą sulaukiau pastabos, kad gal aš mažylei suteikiu per mažai erdvės... Tai yra, aš tiek įpratus pasirūpinti visais jos poreikiais, kad nė nepastebėjau kiek daug ji gali ir turi pasidaryti pati. Juk jei aš ir toliau viską daryčiau už Alizą, ji neišmoktų susidoroti su sunkumais, dar blogiau - manytų jog rėkimu gali pasiekti viską...
 
        
       Pradėjusi vaikščioti ji dažnai griūna, tad reikia susilaikyti ir nepulti jos kelti. Atrodo, kad jei neverkia tai to ir nedarau, bet kai pradėjau labiau atkreipti dėmesį į savo veiksmus, pastebėjau kad dažnai nė nesumąsčius tai padarau, o kitiems tai irgi kaip refleksas. Vaikai turi griūti. Taip pat jei turi ir atsistoti, patys! Lygiai tas pats ir su laipiojimu, nors ir norisi padėti, bet pagalba tai tik meškos paslauga vaiko vystymuisi. Jei vaikas siekia tai, ką gali pasiekti, reikia leisti jam siekti. Su valgymu šiek tiek sudėtingiau, juk norisi, kad vaikas pavalgytų. Pastebiu, kad jei Alizai sunkiau pasiimti kažką į burną, ji įteikinėja šakutę man, kad pamaitinčiau, nors anksčiau jai labai patiko ja naudotis. Na, kaip nors.
        Vienas maloniausių, bet kartu ir sunkiausių, periodų, kai vaikas tampa mamyčiuku. Jau pora mėnesių tenka tai patirti... Mažoji nuolat nori būti kartu, nuolat prašosi ant rankų, nenoriai prisileidžia kitus (su keliomis išimtimis)... Tai leidžia pasijausti labai reikšminga to mažo žmogeliuko gyvenime, tačiau ir apsunkina kasdienius darbus. Pavyzdžiui, jei ji išalkus ir irzli, padaryti valgyti yra arti neįmanomo. Šiaip ne taip susisukam. Juokingiausia, kai, man apkabinus savo vyrą, Aliza pradeda verkšlenti, eiti link mūsų, o atėjus stumti jį nuo manęs. 
 
Aistė

2017 m. rugsėjo 6 d., trečiadienis

Greitai pagaminamas. Gardus varškės pyragas


    
       Labai lengvai ir greitai pagaminamas varškės pyragas. Tiesiog, paimkite du dubenis. Į vieną sukrėskite varškę, cukrų ir kiaušinius. Viską gerai išsukite. Į kitą dubenį sudėkite kambario temperatūros sviestą, cukrų  bei persijotus miltus sumaišytus su kepimo milteliais. Viską gerai sutrinkite su rankomis. Trinkite kol pasidarys birus mišinys.

     
       Kepimo indą ištepkite sviestu. Suberkite puse biraus mišinio, ant jo sukrėskite visą varškės masę ir galiausiai likusį birų mišinį.
       Kepam 180 laipsnių temperatūroje apie 30 - 40 min.
       Skanaus!



Reikėjo: 
Tešlai:

  • 200 gramų sviesto
  • 2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių
  • 1 stiklinės cukraus
  • 3,5 stiklinių miltų

Įdarui:
  • 3 kiaušinių
  • 1 stiklinės cukraus
  • 500 gramų (9%) varškės

 Receptas pasiskolintas iš Skanūs receptai.

Renata

2017 m. rugsėjo 4 d., pirmadienis

Kefyro pyragas su obuoliais

Ruduo. Kai už lango vis dažniau lyja lietus, namai pakvimpa pyragais. O kadangi ruduo yra obuolių metas, tai kaip gi be jų. Šį kartą išbandžiau LaMAISTAS   rekomenduojamą kefyro pyragą su obuoliais.




Pyragui reikėjo:

  • 4 obuolių
  • 2 stiklinių miltų
  • 1 stiklinės kefyro
  • 1 stiklinės cukraus
  • 2vnt. kiaušinių
  • 100 g. sviesto 
  • 2 šaukštelių kepimo miltelių
  • 1 šaukštelio vanilinio cukraus
  • 1 šaukštelio cinamono


Kambario temperatūros sviestą išplakiau su cukrumi, vaniliniu cukrumi bei kiaušiniais iki purumo. Supyliau kefyrą ir dar truputį paplakiau. Plakiau elektriniu plakikliu. Tada subėriau persijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais bei cinamonu, ir viską išmaišiau, jau su mediniu šaukštu. Gavosi daugmaž riebios grietinės konsistencijos tešla.
Tešlą supyliau į sviestu pateptą kepimo formą. Ant viršaus susmaigsčiau/suguldžiau nuluptus ir skiltelėmis supjaustytus obuolius.
Kepiau 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 60 minučių. Tik po tiek kepimo laiko įkištą pagaliuką ištraukiau švarų.  Patiekdama  apibarsčiau cukraus pudra. Valgiau karštą užsigerdama pienu. 
Skanaus. 
Renata

2017 m. rugpjūčio 29 d., antradienis

Verkių dvaro sodybos parkas Vilniuje

Dar vienas apsilankymas Vilniuje pavadinimu „su reikalais“. Reikėjo mažąjį apipirkti mokyklai. Kadangi  mūsų miestelis pasižymi tik grožiu (Ką verta aplankyti Molėtuose), tad apsipirkimams (kalbu apie drabužius) renkamės didesnius miestus arba internetą.
     Ta proga, kad jau esame Vilniuje, tęsiame tradiciją aplankyti gražias vietas.  Šį kartą užsukome pasivaikščioti į Verkių dvaro sodybos parką. Jis yra vienas gražiausių kraštovaizdinio tipo parkų Lietuvoje, užima 36 ha plotą.
     Ramus parkas, gražūs vaizdai. Pasivaikščiojimui, pasisėdėjimui puiki vieta.








   
     Nusileidus stačiais laiptais, dešinėje pusėje, keliukas veda šalia upeliuko. Praėjome pro senus malūnus. Pirmuosius du malūnus prie šio upelio tvenkinių suprojektavo Laurynas Gucevičius. Arčiausiai Neries stūksantis malūnas buvo pastatytas jau XIX a. antrojoje pusėje. Tai - vienas iš Verkių regioninio parko išlikusių architektūros paminklų.
 


Statūs laiptai įveikti. Kojytes jaučiame ;)



Renata ir Aistė