2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Camembert sūris. Elementaru, greita, skanu ir efektyvu...

Niekad nepraleidžiu progos apsilankyti Neringos bloge ir paskait..., na, tikriau, pasigundyti vienam ar kitam skaniam dalykui. Kas be ko, vakariniai apsilankymai pas ją prie "gero" nepriveda :) , bet, jei manysim, kad moterys niekada neturi antsvorio, o papildomi kilogramai - tik papildoma vieta bučiniams.... Žodžiu, dažnokai susigundau nauju ar senu primintu. Neseniai buvau kepusi Camembert'o sūrį, bet Neringos priminimas vėl sugundė jį pašaut orkaitėn.
Turėjau jį nusipirkus iš anksčiau, tad streso - kur gauti - nebuvo. Išlukštenau, deja, šįkart nebuvo medinės dėžutės jo įpakavime, bet tiko ir be jos. Pasidėjus ant kepimo popieriaus užsiėmiau jo "tobulinimu": viršuj išpjoviau-apipjoviau apskritimą, kad galėčiau nuimti viršutinę dalį pelėsiuko. Ant išpjautos dalies sau patinkamas džiovintas žoleles užbarsčiau (kažkodėl paskutiniu metu Graikijos nostalgija - čiobrelis, rozmarinas...), žalio rozmarino, pipiriukų...


Ir orkaitėn 15-20 min ant silpnos ugnies. Kepiau tol, kol viduriukas tapo tąsus, minkštas, kas su patinkama duona ar prancūzišku batonu galėčiau masę pakabint. Šįkart ilgas batonas su camembert prie vyno taurės - nuostabus derinys.


 p.s. atsiprašau už tokį apšvietimą nuotraukose... vakare kepiau... :)

Parduotuvėj nusipirkti balto pelėsinio sūrio, ant kurio dėžutės būtų užrašas Camembert Cheese
žolelių džiovintų ir žalių pagal skonį ir norus
pipirų

Gražaus penktadienio vakaro. 

Laima

2017 m. gegužės 18 d., ketvirtadienis

Pica, arba keturkampės picos tūrio neapskaičiuosi pagal cilindro formulę

Užeinu aš į vieną portaliuką, nusiteikus jau šiandien nieko nedaryti ten, kur orkaitė ar kriauklė... Kur jau! Vaikų sėdėta šalia, pica užmatyta, akytės blizga... Mama eina kepti picos. Aišku, iš to, kas yra šaldytuve.
Pirmiausiai picos pagrindą užsiminkiau: iš šilto vandens, cukraus ir mielių, po to sudėjau likusius visus produktus - miltus, aliejų, druską. Palikau šiltai vanadžiukei pastovėt, pakilt. Kol vyko cheminiai tešlos procesai, pakepinau su prieskoniais ir druska faršą, susipjausčiau svogūną, pomidorus, sutarkav...NEsutarkavau sūrio, nes jo paprasčiausiai nebuvo šaldytuve! Teko skambinti vyrui ir paprašyti, kad parvežtų :) Truputį susinervinusi dėl sūrio nebuvo, pasiruošiau skardą: išklojau ją kepimo popieriumi ir pašlaksčiau aliejumi. Kol viską susiruošiau ir tešla pakilo.
Išklojau ja skardą, aptepiau pomidorų padažu, papipirinau, žolelėm pabarsčiau, kokios po ranka papuolė (tikrai tikrai prieskoninės, o ne kokios pievų...), faršą uždėjau, svogūnus, pomidorus ir orkaitėn pašoviau.


Vėl - vidutinio karštumo, kepiau tol, kol pagrindas parudavo, pomidoriukai pažliugo. Baigiant kept - jau atkeliavusiu sūriu pabarsčiau ir dar keliom minutėm orkaitėn sugrąžinau. Kad sūris pasilydytų.





Gaila, tik cilindro tūris suskaičiuotas nebuvo, nes pica keturkampė buvo iškepta...:)

Picos pagrindui:
3,5 stiklinės miltų
1,5 stiklinės šilto vandens
1-2 a. šaukšteliai cukraus
1 šaukštas sausų mielių arba 25g šviežių
1 šaukštas alyvuogių aliejaus
1 a. šaukštelis druskos
/atmintis, tai... žiupsniuką mažą kvietinių sėlenų įdėjau, bet jos nebūtinos/

Ant pagrindo:
apie 300-400 gr faršo
2 svogūnų galvos
2 dideli pomidorai
150 gr sūrio
4 šaukštai pomidorų padažo
pipirų, druskos, prieskoninių žolelių

Laima 

2017 m. gegužės 17 d., trečiadienis

Marinuotos stintos

   
   
     Šviežiais agurkais kvepiančias stintas išvalome (stengiamės tik pūslių nesusprogdinti, ypač norintiems išsaugoti ikrus), padruskiname ir palaikę kokį gerą pusvalandį vėsiai - kepame apvolioję miltuose. Po kelias minutes kiekvieną šoną. Aišku, galima iškart valgyti tik keptas stintas, beje, ką ir padarė mano vyrija, bet aš užsinorėjau marinuotų. Seniai norėjau, tik vis neprisiruošiau...




 Į užvirusį vandenį įdėjau lauro lapelių, pipirų, gvazdikėlių, druskos ir cukraus. Tada į tą patį indą sukračiau pjaustytas morkas ir svogūnus. Paviriau tol, kol morkos truputį suminkštėjo, bet liko kietokos, gruzdžios. Pabaigoje įpyliau vyno acto. Visko dėjau iš akies, vis paragaudama, kad marinatas gautųsi "stiprus": rūgščiai saldus. Atvėsinau skystį ir, sudėjusi stintas stiklainin, užpyliau marinatu. Skanaus. Tiesa, įspėjimas - marinuotose žuvelėse labiau 'jaučiasi' kaulai ;)

 Laima

2017 m. gegužės 15 d., pirmadienis

Šašlykai kefyro marinate

Šašlykų sezonas atidarytas.


Mūsų šeimoje, vienas iš mėgiamiausių šašlykų marinavimo receptų - su kefyru.

2 kg kiaulienos sprandinės,
1 l kefyro,
5 didesni svogūnai,
druskos,
pipirų,
truputis prieskonių šašlykam.

Supjaustom mėsą. Pusžiedžiais supjaustome svogūnus. Juos sudedam ant mėsytės, beriam prieskonius, druską, viską sumaišome ir truputį pamaigome, "pamasažuojame". Užpilame kefyru, sumaišome ir paliekame pasimarinuot keliom valandom.
 
Kepam ir skanaus. 
 
Kaip pasidaryti šią šašlykinę -> Šašlykinė iš sunkvežimio ratlankio.
Zita 

2017 m. gegužės 14 d., sekmadienis

Triušiukų slėnyje

                         Pavasaris šiemet pokštauja kaip turi būt. Negali žinot kurį rytą vėl teks traukti žieminius batus... Tikiuosi, tai buvo paskutiniai šių metų pokštai. 
     O šiandien graži, saulėta diena. Pasakiškai gražiai atrodo žaliuojantys medžiai, dygstanti žolė - bundanti gamta. Ta proga, smagi kompanija, nusprendėme aplankyti "Triušiukų slėnį". Šio slėnio įkūrėjai - Renata ir Ramūnas Lamauskai. O slėnis įsikūręs Antalamėstės k.,Saldutiškis, Utenos raj. Kainos - vaikams iki 3 metukų - nemokamai, nuo 3 iki 12 metukų  - 2 eurai, virš 12 metų  - 3 eur. Buvimo laikas neribojamas ;). 


Sveiki atvykę!

Triušiukų slėnis
 Vienoje vietoje gausybė gražuolių triušiukų. Šiuo metu 2 ha plote, aptvertoje teritorijoje, eksponuojama daugiau nei 40 skirtingų veislių triušių ir triušiukų. Į triušiukus galima ne tik pažiūrėti. Galima juos paglostyti, pamaitinti, net gi paimti ant rankų. 
Judrusis mažylis

Baltoji gražuolė

Prie triušiukų namelių yra išsąmūs aprašymai, apie to namelio gyventojus..

Triušiukų gyvenvietė ;)

Žiuriu pro langelį, laukiu aš mergelių :D

Baltas gražuolis
Triušiukų slėnio Madam Fifi :D

                
Taip pat ten galima pasigrožėti tauriaisiais elniais (bailiukai, slepiasi miškelyje ;) ), Kamerūno ožiukais, nutrijomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištomis, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais.
Draugiškoji ožkytė

Ančių, žąsų dzekuzi

Gražioji Triušiukų slėnio pora ;)

Raibuolis

Putpelė ir kiaušiniukas :D

Labai jau inirtingai gina savo valdas :D

Kol ponas kalakutas aiškina mums savo parapijos taisykles, šios dvi gražuolės vaišinasi jo grūdais :D

Puošnios uodegos mums neparodė...

Ponis, kuris mėgsta megstinius ir džemperius pakramsnoti :D

Pikčiurna, lenktynininkas :D Vienas iš mūsų kompanijos bandė su juo palenktyniauti.. Laimėjo draugystė :D
Pasirodo glostymas ne visiems patinka :D

Rimtuoliai
                 
                 Šiame slėnyje galima ne tik susipažinti su gyvūnais ir paukščiais, paglostyti ir pamaitinti triušiukus, bet ir papramogauti: pajodinėti Poni arkliuku, pašokinėti ant batuto, pasisupti ant sūpynių, pamėtyti kamuolį į krepšį, pažaisti smėlio dėžėje ar tiesiog pailsėti pavėsinėje, pasigrožėti gamta.

Aš tikrai dar čia grįšiu ;) 

2017 m. gegužės 13 d., šeštadienis

Vaza iš antrinių žaliavų


   Nukirpome plastikinį butelį. Jį, kamštelio puse, priklijavome prie kompaktinio disko. Nudažėme purškiamais dažais.


    Spalvota, aišku, atrodytų gražiau, bet tėčio garaže radom tik tamsių.


Zita

2017 m. gegužės 12 d., penktadienis

3D paveikslas

     Mano mokinukas gavo užduotį padaryti darbelių, panaudojant antrinių žaliavų pakuotes. Kaip tyčia namie jų pasirinkimas nebuvo didelis, mat visi "turtai" neseniai buvo išrūšiuoti ir išvežti. Bet šį tą pavyko rasti ir lyg visai neblogas rezultatas gavosi.
 
     Pirmas darbelis 3D paveikslas. 
 
 
 
     Iš nereikalingos dėžutės, suklijuojant abi dalis, gavosi rėmelis. Iš kiaušinių indelio iškirpom gėles ir nudažėm guašu. Į paveikslą pridėjome kelias sagas ir karoliukus. Lapelius iškirpome iš jogurto indelių. Viską suklijavome momento klijais.
 
Zita