2016 m. rugsėjo 24 d., šeštadienis

Naujagimio kraitelis. Ką daryčiau kitaip?


Tris mėnesius besinaudodama mažylei paruoštu kraiteliu supratau, kaip iš ties reikėjo ruoštis naujam šeimos nariui mūsų namuose. Nors, man šaukštai jau po pietų, labai noriu pastebėjimais pasidalinti su kitomis būsimomis mamytėmis. Gal kam nors pravers.
Visų pirma, noriu pasidžiaugti, kad pasirūpindama didžiosiomis prekėmis  (Kūdikio kraitelis - didžiosios prekės) nesuklydau. Trijų dalių vežimėlis idealu. Taip pat, negaliu atsidžiaugti, kad vietoje lovytės įsigijau maniežą. Jame galiu sūpuoti kūdikį prieš miegą bei nukreipti jo dėmesį šviesomis, muzikėle. Į komplektą įėjusia vystymo lenta naudojausi tik pirmas pora savaičių.  Tačiau nesigailiu, kad dėl jos sumokėjau šiek tiek daugiau. Tiesa, panašu, kad pagal paskirtį maniežu naudotis neteks. Vieną vienintelį kartą, kai buvom pasiėmę šią lovelę kartu, turėjom didelių problemų ją antrą kartą sulankstant.
Nesigailiu ir dėl to, kad neskubėjau įsigyti lavinamojo kilimėlio, gultuko (vibro kėdutės) ar kitų žaislų. Be to, kad beveik viską Aliza gavo dovanų, tik sulaukus trijų mėnesių ji pradėjo siekti žaislų, juos sugriebti… Iki tol, tiesiog žiūrėdavo į juos ir sekiodavo akimis. O pavedžioti prieš akis galima bet kokį juodą, baltą ar ryškesnių spalvų buitinį daiktą rastą namuose.
Drabužiai ir patalynė (Kūdikio kraitelis - drabužiai ir patalynė) kebliausia kūdikio kraitelio dalis. Tiesa, pirmąjį mėnesį sukti dėl to galvos neteko, turėjau daugiau nei pakankamai drabužėlių dukrytei, be to, vasarą, kai karšta, tų drabužėlių per daug ir nereikia. O birželis buvo iš ties karštas. Didžiausios klaidos būtų marškinėliai (trumpom ir ilgom rankovėm) bei kelnytės su guma ties pilvu. Paprasčiausiai nepatogu! Kadangi turiu, pasiruošiau, tai ir naudoju, bet geriau jau būčiau jų nė netraukusi. Bodžiukai, šliaužtinukai, kelnytės su petnešomis, pėdkelnės… Štai ko reikia kūdikio ir tėvelių patogumui. Būtent bodžiukų ir šliaužtinukų, po mėnesio, ir pritrūkau. Neturėjau tinkamo dydžio. Būčiau žinojusi, kad neturiu, kad reikės, būčiau pasirūpinusi iš anksto, nebūtų reikėję lakstyti ir ieškoti.
Kai po poros mėnesių Aliza gavo dovanų miegmaišį kūdikiui, supratau, kad jį reikėjo turėti nuo pat pradžių (turėjau didesnį, bet jį buvau pasilikus žiemai ir nė nepagalvojau pabandyti). Ramiau miegoti, kai žinai, kad vaikas vėsią naktį tikrai nenusispardys antklodės. Dviejų paklodžių bei dviejų palučių per akis. Visą krūva, kurią gavau, tikrai nėra reikalinga. Veltui traukiau, ploviau, lyginau, dabar tik užima vietą… Jei būčiau žinojus, būčiau nė neėmusi. Naudojant apsauginius paklotėlius vaiko pervystymui, niekas nesusitepa. Apkloti Alizą naudojam du skirtingo storio pledus, priklausomai nuo situacijos, tad antklodės ir užvalkaliukų jai dar panaudoti neteko, bet tikrai ketinu tai padaryti.
Nors ir be galo mieli, bet visiškai jokios prasmės neturi kūdikio batukai. Turiu - dedu, bet pirkti juos, net ir dovanų, atrodo beprasmiška. Jie paprasčiausias žaidimas. Tą patį galiu pasakyti ir apie sukneles. Tačiau mažylė su maža suknyte atrodo be galo gražiai, tad nesusilaikiau nenupirkus kelių vienetų. Gal kiti jaučiasi taip pat ir dėl batukų…
Svarbiausias pirkinys, tikriausiai, buvo kepurytė. Jei jums, kaip ir man, nesinori jomis apsikrauti, reiktų nusipirkti universaliasnes, kad tiktų ne tik prie skirtingų stilių drabužių bet ir prie skirtingų spalvų.
Apie higienos prekes (Kūdikio kraitelis - higienos prekės) daug komentarų neturiu. Na, pačių higienos priemonių nėra labai jau daug... Pagrindinis patarimas, nedaryti mano klaidų ir neskubėti prisipirkti mažesnio dydžio sauskelnių į priekį. Nepirkčiau daugiau nei vienos (per 80 vnt turinčios) sauskelnių pakuotės. Per tris mėnesius Aliza išaugo beveik 3 dydžius (trečias jau ant ribos). Sauskelnės, kūdikiams sveriantiems nuo 4 iki 7 kilogramų, nebūtinai tinka ir tiems kurie sveria 5,5 kg. Žinoma, mamos išradingos, tokias sauskelnes panaudoja ir jau vaikštantiems vaikams. Teko vienas padovanoti. O ką daryti, kai ištinka bėda?
Sulaukę Alizos trečiojo mėnesio, pradėjome ją maudyti bendroje vonioje su specialiu gultuku, kuriame, pagaliau, ji nebeskęsta. Jei nebūčiau gavusi gultuko dovanų, sakyčiau, kad nereiktų skubėti jo pirkti ruošiant kūdikio kraitelį, kaip ir prausimosi kempinės. Yra ir taip kur pinigus išleisti. Alizai gerokai ūgtelėjus jos prausimosi kempinę galima naudoti ir pagal paskirtį, ne tik užlieti ją vandeniu. Maudynių metu Alizai naudoju prausimosi želę ir šampūną. Tačiau aliejuko jai galėjau ir nepirkti. Mažylės odelė graži, beveik nepleiskanoja, tad jis dar vis visai nereikalingas. Kaip ir šukos bei plaukų šepetys. Iki šiol juos kelis kart panaudojau, nes turiu, o ne dėl to, kad reikia.  
Idealiausiai pasiruošiau vaistinėlę (Kūdikio kraitelis - vaistinėlė ), kurią, vasaros metu, papildžiau kremu nuo saulės. Tiksliau dviem, nes nesugalvojau iš karto pasikonsultuoti su vaistininku dėl kremo tinkamumo. Pasirodo, reikėjo atidžiai perskaityti nuo kurio mėnesio galima naudoti kremą (dauguma tinka tik nuo šeštojo gyvenimo mėnesio), nors tai gal ir nėra labai svarbu… Iki šiol nepanaudojome vaistukų, nuo pilvo problemų, bijau, kad pinigėliai jiems bus išleisti veltui. Jei reiktų spręsti dar kartą, jais pasirūpinti būčiau neskubėjusi.

Aistė

2016 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Šokoladinis pyragas per 5 min.


Esu pyragų mėgėja, tačiau parduotuvėse esantys pyragai savo sudėtimi seniai nevilioja. Vis planuoju išsikepti ką nors namuose, tačiau visas tas ilgas procesas verčia atidėlioti. Nemėgstu suktis virtuvėje. Bet, štai, pribrendo laikas kai negaliu nustygti vietoje, kaip noriu pyrago. Bet kokio! Žinoma, skanaus. Tada atsiminiau, kad kažkur esu girdėjusi apie vienos minutės pyragus ir nusprendžiau išbandyti juos pati. Kas čia kelios minutės? Nepasigailėjau. Na, skaniai gavosi ne iš pirmo karto, bet internetu rastus receptus priderinau prie savo skonio ir gavosi idealus šokoladinis pyragas.

Dviems porcijoms reikės:
¼ reguliaraus puodelio miltų,
4 v. š. nesaldintos kakavos,
1 a. š. vanilinio cukraus,
2 v. š. cukraus,
1 v. š. aliejaus,
¼ reguliaraus puodelio vandens.

Pirmiausia reikia suberti visus birius produktus (miltus, kakavą, vanilinį bei paprastą cukrų) į puodelį ir išmaišyti su šakute kol neliks jokių gumuliukų. Kai biri masė paruošta, į indą (aš naudojau puodelį) įpilti aliejaus ir vandens. Gerai išmaišyti, kad būtų vientisa, ganėtinai skysta kakavinė masė. Ją reikia paskirstyti į du kavos puodelius ir “pašauti” į mikrobangų krosnelę. Nors sakoma, kad tai vienos minutės pyragas, tiek laiko neužtenka. Reikia stebėti kada turinys sukietės, bet nepersistengti, nes pyragas turi būti šiek tiek drėgnas. Aš rezultatą gavau per dvi minutes.

Skanaus

Aistė

2016 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

Žemės riešutų - čili rutuliukai

Labai įdomus receptas, taip skanu (atsargiai - aštru), kad negaliu nepasidalinti.

30 rutuliukų reikės:
300 g žemės riešutų be luobelių,
1 šaukštelis aitriosios paprikos (arba pagal skonį),
0.5 šaukštelio druskos (arba pagal skonį),
2-3 šaukštai sezamo sėklų apvoliojimui (pasirinktinai).

Žemės riešutus paskrudinti orkaitėje, 180 laipsnių temperatūroje, iki 10 minučių (reiktų pasekti iki lengvai pagels). Išėmus leisti truputį atvėsti.
Į indą suberti riešutus, aitriąją papriką ir druską. Kombainu arba elektriniu trintuvu trinti iki masė taps lipni, bet dar jausis riešutų gabaliukai. Tai tikrai įmanoma, bet patarčiau naudotis elektriniu trintuvu, kad galima būtų lengvai laviruoti inde su tais peiliukais. Su kombainu tikras vargas, riešutai, dar pakankamai nesutrinti pradėjo lipti prie sienelių, reikėjo nuolat krapštyti, kad dar kelias sekundes juos patrinti.
Turi būti įmanoma suformuoti lazdyno riešuto dydžio rutuliukus. Kad būtų gražiau, juos reiktų apvolioti sezamo sėklose. Kadangi tinkamai sutrinti riešutų nepavyko, suformuoti rutuliukus buvo vargas ir sezamo sėklos nelabai noriai prie jų lipo. Bet šis tas gavosi, o rezultatas labai skanus. Gal kam pavyks geriau nei man.
 


Recepto aut. pastebėjimas: galima skanauti iškart, arba šauti į šaldytuvą. Šaldytuve šie užkandukai puikiai laikosi bent porą savaičių, o šaldiklyje - beveik neribotai. Beje, laikomi šaldiklyje jie į ledą nesustinga, nes riešutai - aliejingas produktas, tad galima šiais užkandukais mėgautis ir tiesiai iš šaldiklio.
Receptas pavogtas iš https://www.facebook.com/bedietu

Skanaus!

Aistė

2016 m. rugsėjo 18 d., sekmadienis

Svogūnų pjaustymas be ašarų

         


       Mūsų šeimoje svogūnas suvartojamas šviesos greičiu. Jo naudojam daug ir beveik visur. Ilgą laiką, jo pjaustymas, buvo tikras iššūkis akims. Bet mano vyras, nežinia iš kur atradęs, parodė puikiai veikiantį būdą pjaustyti svogūnus be ašarų. Tereikia tai daryti prie ugnies. Tikrai veikia!

Aistė 

2016 m. rugsėjo 17 d., šeštadienis

Mama Aistė

Džiugu, kad, su dideliu pagreičiu, prie Mamukyno prisijungė dar viena mama. Sveikinam!

      Mama Aistė - pozityviosios psichologijos šalininkė, filosofinių diskusijų mėgėja. Mėgsta dalintis savo patirtimi, pastebėjimais, pamąstymais, nepasotinama bendravimu su įvairiausiais žmonėmis.  Dar tik žengianti pirmuosius motinystės žingsnelius, tačiau atvira, kaip bibliotekos knyga, augindama nuostabią dukrytę.

     Aistė prie Mamukyno veiklos prisijungė su vyru pradėjusi planuoti pirmagimį. Dalintis, savo planais pastoti, nėštumo ir pirmųjų motinystės žingsnių patirtimi bei pastebėjimais, paskatino įvairiausių emocijų lydimas chaosas galvoje, žinių, apie nėštumą ir motinystę, trūkumas bei netenkinantys google paieškos rezultatai. Motiniška patirtimi, dukrytės tobulėjimo progresu bei įvairiais kitais, gal būt aktualiais, dalykais ketina dalintis ir toliau. Dalinasi tuo, kas, tam tikru laiku, būtų buvę įdomu jai pačiai, kas įdomu dabar ir tikisi, kad kam nors tai pravers.

Nuostabių minčių mamai Aistei!

Na, tai kada antras?



Dar nespėjus man palikti gimdyklos, jau buvo paliesta tema apie antrą vaiką. Tą kartą tai priėmiau maloniai, su juoku. Su humoru šią temą priėmiau ir dar daug kartų, iš skirtingų žmonių. Tačiau, su laiku, tai pradėjo labai įkyrėti. Klausimo, AR bus antras vaikas, gal taip nesureikšminčiau, bet žmonės klausia - KADA? Lyg tai būtų privaloma norma… Absurdas! O jei atsakau, kad antro neplanuojam, tai pasijaučiu lyg padariusi nusikaltimą. Nors, neplanuoti dabar, nereiškia, kad neplanuosim vėliau... Ar būtina dabar žinoti, ko norėsi kelis metus į priekį?
Noriu pabrėžti jog šiandien aš labai džiaugiuosi, kad susilaukiau vienos nuostabiai ramios dukrytės, kuri leidžia man laisvai laviruoti savo gyvenime. Savanaudiška, bet aš nenoriu aukotis ir vargti. Vienas vaikas - malonumas, nes turiu visas sąlygas (jėgų ir laiko) patenkinti savo poreikius. Neįsivaizduoju to su dviem automobilio kėdutėm rankose. Neįsivaizduoju to su dviem, minimalaus amžiaus skirtumo vaikais, vieną po kito, reikalaujančiais dėmesio… Tiesa, sutinku, kad viskas įmanoma, jei tik yra noro ir kantrybės. Tačiau to jau nebūtų galima pavadinti laisve. Na, ne visi laisve pavadintų ir būvimą su vienu vaiku. Tad, supraskite, kalbu grynai iš savo pusės, juk kiekvienam savo. Tikiu, kad yra puikiai susitvarkančių ir su dviem, trim ir dar daugiau panašaus amžiaus vaikų.
Patirtis, kartu su dukryte, prižiūrint dviejų metų berniuką, leido tik dar labiau pasidžiaugti tuo, kad turiu vieną vaikutį. Įsitikinau, kad minimalus amžiaus skirtumas tarp vaikų, man keltų per daug streso. Taip, prie visko galima prisitaikyti, kai jau tai įvyksta, bet sąmoningai rinktis tokį gyvenimą - nemanau kad būtų gera mintis. Esu ganėtinai jautri asmenybė. Buvo gaila "bausti" (turiu omenyje - raminti) mažą vaiką vien dėl to, kad jis garsiai žaidžia ir nenorėdamas gąsdina mano merginą. Žinoma, pasakysit, kad šeimoje kitaip, bet man sunku patikėti.
Ir, vis gi, tai tikriausiai nebūtų tokia dilema, jei aš pati nebūčiau visada svajojusi apie mažiausiai du, minimalaus amžiaus skirtumo, vaikus. Jei iki paskutinės minutės nebūčiau svajojusi iš karto susilaukti dvynukų. Tačiau, kuklesni mano vyro norai, dar nėštumo metu privertė mane giliau paanalizuoti savo užsibrėžtus tikslus. Su laiku priėjau išvados, kad antras vaikas, kaip ir pirmas, turi būti pasirinkimas, o ne pasiaukojimas. Vaikas turi būti norimas, o ne planuojamas iš išskaičiavimo ar  laukiamas dėl to, kad visi taip daro, dėl to, kad jaučiamas spaudimas iš aplinkos.
Neneigiu, svajodama apie bent du vaikus, visada tame įžvelgiau daug pliusų vaikų atžvilgiu ir nemanau, kad tai blogas pasirinkimas. Tačiau, kuo daugiau apie tai galvoju, tuo daugiau pliusų įžvelgiu ir bet kuriame kitame pasirinkime… Juk, kad ir kaip gyvenimas susiklostytų, visi turim nuoskaudų, visi turime kuo pasidžiaugti. Mano pačios šeima, puikus pavyzdys!
    Nesakau, kad neturėsime daugiau vaikų. Sakau, kad dabar neplanuojam turėti daugiau vaikų. Nenoriu girdėti jokių reikia, reikia kuo greičiau. Noriu, kad noras, turėti antrą vaiką, ateitų iš vidaus, kaip ir pirmąjį kartą. Noriu vėl “išsilakstyti”, pribręsti tokiam žingsniui, noriu turėti kuo pasidalinti, o ne būti “išsiurbta”, nes reikia. Tam tikrai nepradeda spaudimas ir skubinimas!


Kada laikas būti mama?

Aistė

2016 m. rugsėjo 14 d., trečiadienis

Žindymo vargai

    
 Žindyti kūdikį pačiai yra didelis patogumas. Nereikia nešiotis buteliukų, mišinukų, nereikia rūpintis kur jį pašildyti ar nešiotis dar ir termosą. Nereikia krepšyje laikyti jokių pientraukių ar dar nežinia ko (nežinau, nes man to paprasčiausiai nereikia). Nėra būtina patalpa maisteliui paruošti, galiu bet kur prisėsti, prisidengti skara ir dukrytė jau gali pasisotinti. Skamba puikiai! Bet ne viskas taip jau gražu.
    Pradedant nuo savaime tekančio pieno, drėkinančio ne tik palaidinę, bet ir lovą naktimis, nes įklotėliai į liemenėlę ne visada padeda arba nuslysta ir nė neatlieka savo paskirties, baigiant springstančiu, besimuistančiu vaiku, kai pienukas teka per greitai… Vaikui užspringus, šis paleidžia spenelį, tada pienas fontanais čiurškia vaikučiui į nosį, akis, ausį, plaukus ar per viršų už jo (priklauso nuo to kaip pasisuks). Tai tikrai nesukelia malonumo nei vienai iš mūsų, ypač jei veiksmas vyksta prisidengus skarele.
Prieš maitindama, visada pasiruošiu vatos tamponėlį, kad sugerti pieno perteklių, bet niekada nespėju laiku juo pasinaudoti… Kai vaikas alkanas, procedūra su vatos tamponėliu tik sudaro sąlygas erzeliui ir verksmui. Papildomas stresas! Ir taip pusę metų, metus, du? Maitinti ketinu, kol tai darydama jausiuosi patogiai prieš save, vaiką ir kitus.
Kadangi renkuosi tokį maitinimo būdą, akivaizdu - gyventi galima. Tačiau nesitikėjau, kad žindymas kelia tiek diskomforto. Niekas man to nesakė, o jei ir užsiminė, tai tikrai neperteikė to taip, kad užfiksuočiau. Esu dėkinga, kad bent jau ligos nepuola, krūtys nekietėja. Be to, kadangi pienas pakankamai sotus, ir dukrytės per dažnai netenka maitinti. Kitu atveju, tikriausiai visas tas rinkinukas, išvardintas viršuje, būtų žymiai maloniau nei žindymo vargai.

Aistė