2016 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Keistų objektų apsuptyje. Žalvario parkas




Vėl „gavome“ kelias gražias dienas, tad būtina jas išnaudoti kuo smagiau. Kartais įdomios vietos būna visai šalia, tiesiog kažkodėl pravažiuojamos. Tad šį kartą, senai planuojama aplankyti vieta, pagaliau aplankyta. Žalvario parką rasti nėra sunku. Važiuojant nuo Molėtų link Giedraičių viso apie 9 km kelio. Prie posūkio vedančio į „Žalvario parką“ yra kelio ženklas "Kaimo turizmo sodyba". Važiuojant žvirkeliu, ant apleisto pastato taip pat yra nuoroda su nurodyta kryptimi. Tad tikrai greitai ir be vargo ją radome. 


Vos privažiavus parko vartus, matomi keli keisti objektai nuteikė intriguojančiai . Atvykus į vietą radome stovėjimo aikštelę, kurioje jau stovėjo keli auto objektai. Prisėdom prie jų vairo ir mes. 




Einant toliau priėjome sodybą. Apie mokestį nieko nežinojome, tad bandėme ieškoti kur susimokėti už pasivaikščiojimą. Radome dėžutę su užrašu prie jos. 


Tad būtinai parėmėme ir mes. Aš visada už rėmimą tokių vietų. Juk be paramos- nebus ir tvarkos. :D Šiaip šis parkas pasirodė gan apleistas. Nežinau, gal taip turi būti.. Gal tai tokia mintis..  Bet man norėjosi šiek tiek daugiau tvarkos. Patiko idėja, kad labai daug eksponatų padaryta iš nebenaudojamų niekučių, įvairiausių rakandų ar paprasčiausių šiukšlių (plastikiniai buteliai ir pan.).
Čia esantys eksponatai kėlė tiek juoką, tiek susidomėjimą, tiek norą suprasti kas tai, ir apie ką tai… Ne visus gavosi iššifruoti. Su šeimininko pasakojimais, manau būtų buvę daug lengviau. Beje , prie kai kurių yra lentelės su užrašais. Pirmoji mus pasitiko kaimo bobelė.. Apsibarsčiusi visa obuoliais ...



Lyg rašomasis stalas su staline lempa...
Radome didelį obuolį ;)


Alkozauras :D

Tiltas vedantis į brolių Grimų užeigą...

Užsukome ir į pačią užeigą..

Supamasis krėslas.. Nugraibėm voratinklius ir mažasis išbandė jo funkciją- veikia ;)

Supynė spyruoklė .. smagu
Žvilgsnis į dangų..
 Labai patiko ten esantis kreivų  veidrodžių kambarys.. Linksmoji dalis tiek vaikams, tiek suaugusiems. Galėjom akimirksniu sulieknėti, tapti trigalviais, ilgapirščiais ir t.t.


 Žalvario parkas taip pat turi ir savo apžvalgos bokštą. Kopėčios neatrodė labai saugiai, bet mes nebūtume mes, jei neužliptume.
Žvilgsnis iš apžvalgos bokšto

Jei pavargote, štai prašom jums lovos po atviru dangumi.

Lizdas, bei gamtos sostas ;)
 Toliau keliaujam per tiltą. Už jo radome "nuotykių parką", kurį sąžiningai įveikėme.


Dar radome tokį keistą taką.. Kaip jį pavadintumėte ? :D

 Taip pat pakeliui aplankėme šiuos namelius ;)




Pabūvojom vasaros lauko kine
Mes, tiesiog, nuvykome ten apsižvalgyti, bet kiek žinau, ten vyksta įvairi veikla, plačiau apie tai -> Žalvario parkas

Renata ir Aistė

2016 m. rugpjūčio 18 d., ketvirtadienis

Naminis lavašas

Mūsų šeimoje duona naudojama tik sumuštiniams pasidaryti ir su konservais valgyti, o įvairiems troškiniams bei tirštoms sriuboms užkąsti mes išsikepame kelis lavašus.

Lavašui prireiks:
1:2 viso grūdo miltų ir kvietinių miltų,
a.š. druskos,
vandens,
aliejaus.

Gaminimo būdas:
Suberti miltus ir druską į puodą. Įpylus pakankamai vandens minkyti kol tešla taps tampri ir nelipni. Įpilti aliejaus (manau pora valgomųjų šaukštų turėtų užtekti, jei ne - iš akies). Išminkyti su aliejumi ir palikti bent 10-čiai minučių pastovėti.  
Lavašus iškočioti kočėlu į apskritimą ir kepti keptuvėje. Jei yra poreikis, į keptuvę įpilti aliejaus (šiaip nereikia).



Valgant su lavašu, įrankių nenaudojame. Atplėšę lavašo, jį patogiai susukame, kad galėtume suimti arba pasemti troškino (sriubos). Per kartą dviese suvalgome dubenėlį (ar pusantro) troškinio (sriubos) ir 3-4 lavašus.

Skanaus!

Aistė

2016 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis

Vištienos troškinys su daržovėmis. Rytietiškas skonis


 Kasdieniai mūsų šeimos patiekalai kitiems visiška naujiena. Nieko sudėtingo, nieko ypatingo, bet patiekalų skonis neįprastas lietuviškam liežuviui. Jei pabodo tie patys patiekalai, galite racioną paįvairinti vidurio Azijos skoniu. 
 
Ingredientai:
Pagrindui prireiks:
svogūnų (pagal skonį),
česnako (pasirinktinai),
imbiero šaknies (pasirinktinai),
aliejaus,
a.š. su kaupu druskos, 
cinamono ir aitriųjų paprikų (jei šiaip nevalgote ar nemėgstate aštriai, nepersistenkite su paprika, gali užtekti tik žiupsnelio),
žiupsnelis juodųjų pipirų,
apie 200 g pomidorų pastos, neturint galima įdėti kelis smulkiai supjaustytus pomidorus.
vandens. 

Sočioji dalis:
Kas tik šaus į galvą. Mes dažniausia dedame vištienos gabaliukus (su kaulu ir be kaulo) arba vištieną ir daržoves (kaip parodyta nuotraukose) arba tik daržoves.
Daržovės pasirinktinai - mėgstamos žalios (dažniausiai bulvės, paprika, morkos, žirneliai) arba jau paruoštas šaldytų daržovių mišinys.
Rečiau gaminame su lęšiais, pupelėmis arba avinžirniais, prie kurių nededam nei mėsos, nei papildomų daržovių. Tai pat gaminame ir su aviena arba žuvimi, pasirinktinai, pridedant ir daržovių.

Gaminimo būdas:

Pusžiedžiais supjaustyti svogūną. Jei dedamas česnakas ir/ar imbiero šaknis, juos reikia kiek įmanoma labiau susmulkinti. Viską supilti į puodą, aplaistyti aliejumi ir pakepinti kol svogūnas suminkštės (taip, puode). 


Suminkštėjus svogūnams suberti visus prieskonius. Jei prieskonių turite daugiau, visada galima paeksperimentuoti ir jų paįvairinti. Pakepinus, supilti pomidorų pastą arba smulkiai supjaustytus pomidorus. Kelias minutes troškinti. Jei naudojami pomidorai, troškinti iki kol jie suminkštės ir turinį nudažys rausvai.


Galiausiai sudėti mėsą (kaip jau minėjau, aš dedu vištieną). Kad nesviltu įpilti vandens. Kelias minutes patroškinus, jei norisi, sudėti daržoves. Jei trūksta, galima papildyti vandeniu. Norint sriubos, jo įpilti reikia žymiai daugiau. Vištiena turėtų išsitroškinti ar išvirti per 20 minučių, tačiau aš, dėl viso pikto, visada palaikau net 40 minučių. Visada galima patikrinti ir/ar paragauti. 



Troškinį dažniausiai valgome su lavašu, bet labai skanu ir su ryžiais.  Per kartą dviese suvalgome dubenėlį (ar pusantro) troškinio (sriubos) ir 3-4 lavašus.

Skanaus!
Aistė

2016 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Pažintinė, poilsinė kelionė. Kūdikis ne stabdis.

Be perstojo džiaugiuosi savo dukrytės sklandžiu vystymusi, sveikata, ramumu. Kuo toliau, tuo drąsiu palieku namus. Išeiname vis ilgesniam pasivaikščiojimui toliau nuo namų, tai į svečius, tai į kavinę, tai į gimtinę… Aš nebūčiau aš, jei savo džiaugsmu nepasidalinčiau su aplinkiniais. Taip, jau ne kartą, sulaukiau “padrąsinimo”, kad dar ateis laikas, kai viskas apkars. Vis girdžiu arba skaitau - “Palauk, palauk…”. Laukiu laukiu ir vis viliuosi, kad nesulauksiu, kad laikas su mažyle visada bus toks paprastas ir malonus.
Tačiau, dėl visa pikto, stengiuosi išnaudoti šį stebuklingą laiką kuo efektyviau. Nepabūgau, su nepilnai dviejų mėnesiu kūdikiu, išvykti į kelių dienų pažintinę, poilsinę kelionę prie Baltijos jūros. Prisiskaičiau, kad oras pajūryje yra labai naudingas mažiems vaikams, tad dvejonių dėl kelionės nekilo. Tiesa, šiek tiek neramino tos kelios valandos automobilyje, bet juk ne aš pirma, ne aš paskutinė keliauju su tokiu mažu vaikučiu. O, be to, kas gali būti sudėtingo, kai judant automobiliui kūdikis pagrinde tik miega.
Svarbiausia užduotis buvo suruošti Alizą ilgąjai kelionei. Kadangi žindau krūtimi, daug smulkmenų atkrito. Kelioninę kuprinę užpildėm sauskelnėmis, kad būtų bent septynios per dieną ir dar šiek tiek, bei drabužėliais kiekvienai dienai ir pora papildomų - niekada negali žinoti. Pasiėmėme ir pora marliukų, panaudojom tik vieną, ir pora palučių, taip pat, panaudojome tik vieną. Susikrovėm visą vaistinėlę, kurią, prieš kelionę, papildė ir kremas nuo saulės. Atsarga gėdos nedaro, ypač su mažu vaiku. Taip pat vežėmės drėgnas servetėles ir apsauginius paklotėlius lovai, kuriuos jau turėjau kas dieną su savimi nešiojamoje kuprinėje. Apsėjom su trimis paklotėliais, bet būčiau besijaučianti žymiai saugiau, jei būčiau turėjus dar tris.
Pasiėmėm vežimėlį su lopšeliu, kad mažylė turėtų kur miegoti, tad, dėl vietos stokos bagažinėje, visa kita reikėjo talpinti kaip įmanoma kompaktiškiau. Prie vežimėlio pasiėmėme dar ir storą pledą bei apsaugą nuo lietaus. Į bagažinę, taip pat,  įsimetėme sesers spintoje atkapstytą jos sūnaus pusinę palapinę.
Šį kartą nepamiršau ir savęs, įsidėjau visą pakuotę įklotėlių į liemenėlę bei pakankamai bliuskučių, kad galėčiau pasikeisti bent kartą per dieną - įklotėlio į liemenėlę ne visada užtenka. Kad būčiau visai tikra, nepalikau namie ir ūkiško muilo - pravertė išsitepus mėgstamiausius marškinėlius ir Alizai apdirbus savo drabužėlius.
Keliavome penkiese, du vaikai ir trys suaugę. Kelionės maršrutą susidarėme patys, kad savęs per daug neapkrauti ir kartu pamatyti kiek įmanoma daugiau. Gaila, dėl lietaus pirmuosius suplanuotus punktus teko praleisti. Tačiau net ir su jais, didžiąją dalį sustojimų ir pasisėdėjimų diktavo būtent mūsų mažylė. Judant automobiliu ar vežimėlyje ji nuolatos miegojo, bet išalkus greitai primindavo apie save ir tekdavo ieškoti kur sustoti.
Kelionėje į Liepąją, pasidarėm porą ilgesnių pertraukėlių, viena jų Šiauliuose esančiame prekybos centre “Saulės miestas”. Man labai pasisekė, nes neįgaliųjų tualete buvo ne tik pervystymo stalas, bet ir patogi kėdė maitinimui. Žinoma, maitinti automobilyje irgi ne bėda, per likusį laiką tai teko daryti ne viena kartą. Tame pačiame automobilyje teko keisti ir sauskelnes. Reikėjo kažką pasidėti sėdynės gilumoje, kad Alizai netektu gulėti šonu.
Nors mes su vyru mėgstam pamiegoti o, be to, pasiruošti su Aliza, įskaitant maitinimą, trunka mažiausia pora valandų, išsinuomotame kambaryje daug laiko praleisti neteko. Aišku, bendrakeleiviams pabosdavo laukti kol mūsų šeima susiruoš, kol pamaitinsiu Alizą, bet žinojo, kokias sąlygas renkasi ir nesiskundė. Visas tris dienas praleidome tai mieste, tai parke, tai prie jūros, lankydami įvairiausius objektus. Maitinti Alizą teko įvairiausiose vietose, labai pravertė dovanota žindymo skarelė! Automobilis, kavinė, vaikų žaidimų aikštelė, pajūris - labai patogiai jaučiausi pasislėpus po ta skarele. Prisižiūrėjus piktų video, apie žindymą viešoje vietoje, jau turėjau galvoje atsakymą, kad esu prisidengusi daugiau nei dauguma žmonių vaikštančių aplinkui, bet jo panaudoti neteko…
Kelionėje labiausiai neramino laikas praleistas pajūryje ar netoli jo. Smėlis, saulė, didžiulis vėjas...  Lietus nebuvo baisus, nes jam buvom puikiai pasiruošę - tikėjomės jo. Apsauga vežimėliui labai pravertė ne tik nuo lietaus, bet ir nuo vėjo prie jūros. Tiesa, buvo neramu, kad Aliza po juo neperkaistų, bet pravėdinau pakankamai dažnai ir šiltnamio efektas nesusidarė. Palapinė, paimta apsisaugoti nuo vėjo ir saulės šiek tiek mane nuvylė. Į ją labai lengvai prisinešė didžiuliai kiekiai smėlio, kurio pateko ir ant Alizos veido, saugiau jaučiausi mažylę laikydama vežimėlyje. Štai skarelė, skirta žindymui, puikiai pravertė slepiant savo vaikutį nuo visų minėtų pavojų. O atvėsus orui vakare, labai džiaugiausi turimu storu pledu, į kurį suvyniojome Alizą, nors būtų buvę patogiau jei būtume turėję rudeninį kombinezoną. 

Grįžtant į namus, taip pat, turėjome porą sustojimų. Vienas jų buvo Klaipėdoje, skirtas aplankyti draugę su dviejų savaičių naujagimiu. Neturint su kuo palyginti, nenumaniau, kad Aliza šitaip užaugo. Mačiau, kad ji jau gerokai didesnė nei anksčiau, bet kad tiek… Neįtikėtina,  kaip sparčiai vaikai auga per pirmuosius savo gyvenimo metus. Likusi kelionės dalis, kaip visada, prabėgo labai greitai..
Neneigiu, ši kelionė tikrai išvargino, po to pora dienų nesinorėjo lipti iš lovos (tai galėjo būti ir dėl lietingų orų), bet atsigavau. Sakyčiau, buvo verta nuvykti prie jūros ir labai nekantrauju nuveikti dar ką nors. Galiu drąsiai teigti, kad kūdikis kelionėje ne stabdis!

Plačiau apie pačią kelionę -> Poilsis Liepojoje bei žvilgsnis į Karuostos šiaurinius fortus

Aistė

2016 m. rugpjūčio 12 d., penktadienis

Antrasis Alizos mėnuo


Rugpjūčio penktą dieną Alizai sukako du mėnesiai. Ne kartą girdėjau mamas kartojant, kaip greitai auga vaikai, bet netikėjau, kad tai vyksta tokiu greičiu. Panašu, kad augimas šiek tiek sulėtėja, kai kūdikiui sukanka pusė metų. O, šiuo metu, mūsų mažylė rodos jau dvigubai didesnė nei gimimo dieną. Žinoma, priaugo normaliai - apie 1.150 kg ir paaugo taip pat ne daugiau nei priklauso, apie 4 cm. Auga greitai, bet proporcingai, daktarė jau ne kartą kartojo, kad bent ūgis paveldėtas iš mamos, nes visa kita grynas tėtis.
Antrąjį mėnesį mažylė pradėjo su vis ilgėjančiomis būdravimo valandomis, taip taip - valandomis. Paskutiniu metu būna, kad juda, kruta, guguoja valandą, kartais dvi ir net ilgiau. Smagu kas dieną klausytis jos krykštavimo, aktyviausia būna rytais. Taip gera stebėti, kaip makaluoja kojomis ir rankomis, o labiausiai džiugina nuoširdžiausia šypsena jos veide. Šypsosi kalbinama, pirmą kartą net susigraudinau, kai reagavo į mano kalbas. Šypsojosi taip, kad atrodė jog tuoj juoktis pradės. Šypsosi kai dainuoju ir nesvarbu kokia prasta iš manęs dainininkė.
Įdomu pastebėti, kad ji jau atpažįsta mūsų, tėvelių, veidus. Dažnai užtenka ateiti ir pasižiūrėti į akis, kad sulaukti šypsenos, kai tuo tarpu, pamačius nepažįstamus veidus, dažniausiai sustingsta ir įdėmiai stebi. Jai labai patinka bendrauti, tad jei dėmesio neatitraukia nauji vaizdai ir garsai, kalbindami šypseną gali ištraukti bet kas. Nors tai pavieniai garsai, gugavimas, stenėjimas, man pasidarė visiškai jauku su ja kalbėtis, kas buvo sudėtinga anksčiau.
Tobula pramoga - lavinamasis kilimėlis. Stebi žaisliukus, būna su koja paspiria kraštą, sujudina juos ir įdėmiai stebi. Jau atkreipia dėmesį į garsų šaltinį, atsisuka į žaisliuką, kuriuo pabarškinu. Stebi lubas, šviesas, o labiausiai mėgsta stebėti ant sofos gulintį pliušinį tigrą. Niekada nežinau kada ji nuspręs eiti miegoti, net važiuojančioje mašinoje ne visada užmiega, jai viskas įdomu. Kadangi jai greit atsibosta vienoje vietoje, mes su vyru kai tik galime pamainomis laikome mažylę rankose ar, kol telpa, ant kelių. Kai reikia laisvų rankų - paliekam ant lavinamojo kilimėlio. Jei šis netinka, sodinam į apkarstytą žaislais automobilio kėdutę. Manau jau reikia įsigyti gultuką arba vibro kėdutę, panašu, kad Alizai patiktų.
Dieną Aliza vis ilgiau būdrauja, tačiau naktimis vis geriau miega. Porą kartų išmiegojo visas 6 valandas - be pertraukos. Pasiekimas! Nors, nejaučiu diskomforto jei keltis tenka ir dažniau. Dabar, kai ji jau didesnė, nebe taip baisu kartu užmigti, tad, jei nereikia keisti sauskelnių, išsibudinu dar mažiau.
Nors, nuo pat pradžių, būti mama atrodo taip natūralu, bėgant laikui, blėstant įvairioms baimės, mažėjant nežinomybei, įgaunant praktinės patirties, viskas atrodo vis paprasčiau. Džiaugiuosi kiekviena diena, kiekvienu nauju dukrytės gebėjimu, kiekviena ramybės valandėle. Džiaugiuosi, kad visa tai patiriu ne viena. Visada su plačia šypsena stebiu kaip tėtis bendrauja su savo dukryte, kaip nuoširdžiai ja rūpinasi ir nerimauja jei mažylė suirzta. Taip smagu matyti tiek meilės Alizai iš gimtosios šeimos narių, draugų. Mūsų mergina sėkmingai įsiliejo į ją supančių žmonių gyvenimus. 

Aistė

2016 m. rugpjūčio 11 d., ketvirtadienis

Kaip rengti kūdikį vasarą



Šiais metais mūsų mažylei teko pirmą kartą išgyventi Lietuvišką vasarą, t.y. ir didžiuosius karščius, ir malonią vėsą, ir erzinantį, tačiau naudingą lietų. Dėl tokių permainingų orų, dažnai sunku buvo atrasti tinkamiausius rūbus ne tik į lauką, bet ir namuose. Atkreipiau dėmesį, kad aš pati jaučiu skirtingą temperatūrą, nors termometras rodo tuos pačius skaičiukus. Tai kaip suprasti, kaip jaučiasi vaikas kuris dar nekalba ir ne per daugiausiai reaguoja į aplinką?
Per pirmuosius mūsų, jau kartu, išgyventus karščius, mažąją merginą net išbėrė nuo prakaito. Tačiau, su laiku, lyg ir pagavau sistemą. Per karščius, merginą laikėme tik su sauskelnėmis, dažniau apiprausiau drėgnu vatos tamponėliu. Alizai vistiek nerimaujant, apklojau sudrėkintu marliuku - padėjo.  Vadovavausi patarimu, kad kūdikiui geriau jau bus vėsiau nei per karšta.
Šiek tiek atvėsus orams stebėjau termometrą ir pagal jį rengdavau mūsų mažylę. Internete pasiskaičius, kad, jei temperatūra +26 ar daugiau, kūdikis gali voliotis nuogu užpakaliu, su sauskelnėmis ar, maksimum, su bodžiuku. Temperatūrai nukritus keletą laipsnių žemiau, jau reiktų drabužėlių ilgomis rankovėmis bei dengiančių kojas. Atvėsus dar labiau, reiktų antro drabužių sluoksnio. Žinoma, priklausomai nuo drabužio storio, medžiagos. Be to, visada šalia turėjome pleduką, kuriuo apklodavome Alizą jai pradėjus muistytis arba, tiesiog, sunerimus dėl temperatūros.
Galiausiai pradėjau labiau pasitikėti savo nuojauta ir, be to, neatitraukiau rankų nuo visų galūnių, nosies ir nugaros. Tikrinau ar galūnės bei nosis nėra šaltos, ar nugara nesuprakaitavusi, bei stebėjau ar ji ramiai miega. Sužinojau, jog kūdikio kūnelis, greičiau atiduoda šilumą, esant vėjuotam orui. Lengvas skersvėjis nėra pavojingas, tačiau kūdikį būtina saugoti nuo stipresnio vėjo, tad jo ypatingai vengiu. Kadangi mažylė vis dar visiškai sveika, manau, kad šiuo klausimu tvarkomės puikiai.

Aistė

2016 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

Kada NEverta sunerimti



Nepaisant to, kad viskas klostosi tikrai sklandžiai, nuo pat pradžių viskas einasi labai natūraliai, buvo ir nerimo akimirkų. Dažniausiai jos užklupdavo dėl paprasčiausio nežinojimo.
Dar pačiomis pirmomis dienomis mažylė suneramino savo čiaudėjimu. Nuojauta kuždėjo, kad čia nieko tokio, bet vis tiek norėjosi pasikonsultuoti su daktare. Ji patvirtino, kad naujagimiai ir turi čiaudėti, nes būtent taip valosi jų nosytė. Žinoma, šita informacija šiek tiek išmušė mane iš vėžių, nes su lyg šia naujiena, pamiršau, kad naujagimiui reikia pravalyti nosytę su druskos tirpalu. Viena nerami naktis tai priminė ir toliau su kvėpavimu nebeturėjom problemų.
Tiesa, mažylės kvėpavimas ne visada buvo gražus, nepaisant to, kad nosis išvalyta. Ieškant apie tai informacijos internete, pradėjau bijoti dėl astmos ar bronchito, nes tik tokius paaiškinimus jame radau. Pasikonsultavus su daktare, pasirodo, jei vaikas neturi temperatūros, miega gerai, atrodo sveikas, tai net ir švokščiantis, kartais gargaliuojantis ar švilpiantis kvėpavimas kūdikiui yra visai natūralu. Tai išnyks tik vaikui pradėjus sėdėti ar net vaikščioti.
Keisčiausia buvo sužinoti, kad net ir kūdikio kosėjimas yra visai natūralu. Jis gali užspringti nosies sekretu ar pan. Visai logiška, juk ir mes, saugę, karts nuo karto sukosim, nes užkutena gerklę. Ir tai tikrai ne ligos požymis. Sesuo patikino, kad jei vaikas kosės dėl ligos - tikrai suprasiu.
Pienligė, skaičiau ir girdėjau, kad tai yra liga, kai ant liežuvio ir dantenų atsiranda apnašos, kurios atrodo kaip varškytė. Tačiau pabalęs mažylės liežuvis vis tiek neramino, maniau, kad jis turi būti rausvas ir gražus. Malonu buvo sužinoti, kad paprastos baltos apnašos ant liežuvio dar nėra pienligė. Tiesa tai irgi sužinojau tik iš daktarės, nes internete neradau (gal ieškoti nemokėjau?).
    Mažiausiai nerimo sukėlė, tiksliau visai jo nesukėlė, tik paraudusi odelė. Apie tai buvau girdėjusi daugiausiai. Net ir pirmomis dienomis aplankiusi daktarė patarė paraudusią odelę prevenciškai patepti kremu, kad neatsirastų iššūtimų. Taip ir darau.
O štai prakaitinė užpuolė iš pasalų. Nesupratau, kas tai. Maniau, kad gal alerginis bėrimas, bet buvo baisu suklysti. Šį kartą padėjo google, o aplankiusi seselė tik patvirtino spėjimą. Įdėjus daugiau pastangų, kad vaikas neprakaituotų, pasilaikius papildomų higienos priemonių, bėrimas daugiau nebegrįžo.
Kažkodėl jaučiau begalinę baimę, kad paskambinus daktarę sutrukdysiu kvailais klausimais, kurių atsakymai turėtų būti savaime aiškūs. Todėl, kol vaikas gerai miega, yra laimingas, per daug neverkia, kas kart laukdavau sekančio vizito, kada galėčiau pasitikslinti, kad viskas gerai. Jaučiuosi nesuklydusi. Mūsų mažylė auga sklandžiai.

Aistė