2017 m. sausio 15 d., sekmadienis

Žiemą lekiam į pajūrį! Poilsis Palangoje


Draugai ir pažįstami išgirdę mūsų planus žiemą pailsėti pajūryje sutiko klausimais - "Ką ten veiksit žiemą?", "Ką, arčiau nėra kur pailsėti?" ir pan. Tačiau mano, pasirodo ir mano sesės, sena svajonė buvo, žiemą pabūti prie jūros. O dar, plius, pagautas geras nakvynės pasiūlymas, klaustukų nebepaliko. Įsigytas kuponas kainavo 29 eur. Į pasiūlymo kainą įskaičiuota viena nakvynė 2 asmenims viloje "Tyla resort"  su pusryčiais, vakariene bei apsilankymu "Amberton green spa" centre (3 val.). Vaišintis kava, arbata, pyragu bei vaisiais galima visą parą neribotai.
Didelės kompanijos nesinorėjo. Norėjosi tiesiog ramiai pabūti. Tad važiavome trise, aš ir sesė su dukryte. Susikrovėme daiktus ir pirmyn į kelionę. Žiemos metu, važiuojant ilsėtis su vaiku, rodos ir susiruošti visko mažiau reikia. Nereikia palapinių, kremų nuo saulės, patiesalų. Svarbiausia buvo pasirūpinti, kad nesušaltume ir, be abejo, maisteliu mažylei. Sesės dukrytei miegant vis mažiau ir jautriau, šį kartą, namus palikom šiek tiek vėliau nei bet kada anksčiau besileidžiant į tokią kelionę. Prieš kelionę pasirūpinom, kad būtų soti, sausa ir svarbiausia pavargusi (kad kelionės metu ramiai miegotų).
Kelias mums tolimas (apie 335km), o dar pūga.. Pakeliui automobiliai grioviuose, vienas (tikimės) sėkmingai ant ratų, kitas (tikimės niekas labai nenukentėjo) ant stogo, važiavimui nuotaikos nekėlė. Pasitikiu sesės vairavimu, bet vistiek buvo labai baisu. Pasiekėm Palangą laimingai. Pirma mintis pavalgyt. Užėjome į kavinę "Rūta". Jauki atmosfera, skanūs pietūs, paslaugi, su šypsena veide padavėja. Kainos sakyčiau visai... norėjau sakyt neblogos, bet pasivertus į litus... man brangoka (jau pradedam pratintis prie "euriškų" kainų, bet priprast dar negalim), pietūs abiems kainavo apie 12 eur (Sriuba, cepelinai, vištienos kepsnys bei 2 gėrimai).
Pasistiprinę važiavome ieškoti savo apsistojimo vietos. Turim madą, atsiliepimus apie pasirinktą paslaugą paskaityti jau ją įsigijus. Tad, paskaitę atsiliepimus (jie buvo nelabai gražūs) apie vilą, ten vykome truputį su nerimu. Tačiau radome visai jaukų, švarų viešbutuką/vilą. Gavome raktą nuo dviejų kambarių patalpų. Prabanga netviska, bet viskas švaru, tvarkinga, šilta, jauku.


TYLA RESORT vila yra įsikūrusi pačiame miestelio centre. Tiek jūra, tiek pats Palangos centras visai čia pat.
Apsistojusios, pasivaišinusios kava su pyragu išėjome pasivaikščioti po žiemiškai pasipuošusią Palangą. Keista matyti pustuštes gatves, kai įpratę ten vasarą stumdytis miniose. Tačiau, kas mane nustebino, poilsiautojų net ir žiemą ten yra. Gatvėse nelabai tai pastebėt įmanoma, bet viloje apsistojusių buvo iš ties daug. Nuo jaunimo, iki senjorų ;).
Pasivaikščiodamos ėjome Basanavičiaus gatve. Dauguma kavinių uždarytos "žiemos miegui", tačiau yra dar kalėdiškai pasipuošusių ir kviečiančių užeiti.. Kai kur girdisi muzika. Dirba kelios suvenyrų parduotuvėlės. Taip pat radom dirbančią vafliukų parduotuvėlę. Sesė "tirpo" kaip norėjo šilto vaflio su karamele ir kokosu. Aš taip pat dievinu juos, manasis su riešutais... Sunku patikėti, kad tai ta pati, vasarą paskendusi šurmulyje, Palanga.


Jau einat gatve girdisi jūros ošimas. Artėjant prie didžiojo tilto, viduje užliejo toks keistas jauduliukas, lyg pirmą kartą savo gyvenime artėtume prie jūros. Pamačiusios jūrą, abi džiūgavom kaip mažos mergaitės. Net jūros kvapas žiemą rodos kitoks. Miegantys paplūdimiai, vos vienas kitas žmogus ant tilto... Žvejų kompanija... Prie jūros kranto, jauna šeima, vietoj smėlio pilies stato besmegenį... Gera, tylu, ramu... Tikra atgaiva smegenims ir sielai.. Aliza visą laiką sau ramiai miegojo.


Grįžome tiesiai prie vakarienės stalo. Virtuvės "šefės" labai malonios ir paslaugios. Net neprašytos Alizai atnešė vaikišką kėdutę. Be priekaištų surinko Alizos numestą popierinę lėkštutę, bei obuolio trupinius :D.

Vakarienei buvo žuvies kepsniukas su ryžiais ir salotomis, sriuba. Pusryčiams gavome dešrelių su salotomis bei arbatos/kavos, pyrago, vaisių. Atsilabinę su vilos administracja važiavome į SPA. Mums priklausantis laikas buvo nuo 10 iki 13 val. Žiemą tai atgaiva kūnui. Labai jaukus "Amberton green spa" centriukas. Paplaukiojom baseine, pasimėgavom įvairiausiom povandeninėm srovėm, dziakuzi purslais, bei sauna... Priminimas sau kitam kartui: vietoj pastangų išnaudoti visą skirtą laiką (mus laikas ribojo), prieš pramogas baseine, geriau leisti vaikui išsimiegoti, kad galima būtų daugiau laiko skirti atsipalaidavimui, nei vaiko užimtumui. Aliza baseine buvo pirmą kartą. Pradžioj buvo šiek tiek išsigandusi, nerami, o dar mama ją pamurkdė į įjungtą dziakuzi, vietoj to, kad būtų pratinus nuo ramaus vandens. Tačiau, ne kartą, puikiai sekėsi sukelti ir šypseną mažylės veide tampant ją už rankų vandens paviršiumi. Jei mažoji nebūtų buvus pavargus, būtų smagiai praleidus visą laiką.  Vandens pramogų metu puikiai pasitarnavo specialios maudynėms skirtos sauskelnės. Likome raudonais žandais, pailsėjusios ir patenkintos :D.
Dar kartą papietavome kavinėje "Rūta", šį kart palikome 18 eur. Pakeliui namo užsukome į Klaipėdą, ir laukė ilgas kelias namo. Vėl pūga...

Viso, poilsis dviems pajūryje žeimą, kainavo apie 97 eur.
Ar buvo verta? Mums taip ;)

Renata ir Aistė

2017 m. sausio 10 d., antradienis

"Kakliukas" arba kitaip tariant movas

Movas gali būti ne tik apsauga nuo šalčio. Juo galima pasipuošt prie kokios nors paprastesnės suknelės.  Imam greitai virbaliukus, norimus ar turimus šalia siūlus ir pradedam narpliot.  Mano pasirinktas raštelis yra labai lengvas. Žinoma, galit raštą daryt tokį kokio Jums norisi.
Tai gi, užsidedam akeles. Pirma akis geroji, toliau suimam dvi, ir uždedam vieną, vėl viena akis gera, kitos dvi sumezgamos kartu ir vėl uždedama, ir taip iki galo. Blogoj pusėj viskas mezgama blogom akim. Pirma akis uždedama, dvi suimamos ir gera, vėl uždedama, suimamos dvi, ir gera ir taip iki galo, ir taip viskas vėl kartojama, mezgama toks aukštis koks patogus Jums.
Smagaus nešiojimo.
Inga

2017 m. sausio 9 d., pirmadienis

Arbatinuko nukalkinimas actu

Jeigu jūsų arbatinuko (nesvarbu elektrinio ar paprasto) vidus apsinešė kalkių nuosėdomis - nebūtina pirkti specialaus nukalkintojo. Jų panaikinimui pakaks paprasto 9% acto. Į arbatinuką įpilkit proporcijomis: 2 dalys vandens ir 1 dalis acto. Pakaitinkite iki užvirimo ir palikit pastovėti. Kalkėm ištirpus belieka išpilt ir gerai išskalauti. Aš užtrukau nepilną pusvalandį ir arbatinukas vėl kaip naujas :)


Zita

2017 m. sausio 7 d., šeštadienis

Alizai septyni mėnesiai


Pagal amžių Aliza dar priklauso kūdikių katekorijai, bet pasižiūrėjus į ją jau neapsiverčia liežuvis jos taip pavadinti. 6.5 mėn svėrė 8.6 kg o ūgis buvo 72.5, dabar tikriausiai dar šiek tiek didesnė ir sunkesnė. Bent jau žandukai užsiauginti kaip kokio burunduko. Tiesa, kūdikiams tai priklauso, kai pradės vaikščiot jie greit ištirps.
Nors pati Aliza dar neatsisėda, numanau, kad tai mano kaltė, neskyriau per daug laiko praktikai, bet pasodinta ji dingsta žaisluose. Tyrinėja juos, mėto, spygauja sau ir bendrauja, tikriausiai, su jais. Juokingiausia tai, kad įdomiausi žaislai yra kartoninės dėžės, tualetinis popierius, šventinės dekoracijos. Šį mėnesį pramyniau katinišku periodu, nes mūsų katė domisi tais pačiais dalykais.
Net susigraudinau, kai mūsų mergytė, septintojo mėnesio pradžioje, vos prilaikoma ėmė ir atsistojo ant savo mažų kojyčių, atsirėmė pilna pėda ir pakilo į viršų. O kiek pačiai laimės buvo pasaulį pamatyti iš kitokios pozicijos, tiek pat laimės suteikia ir visi kiti trumpi pastovėjimai prilaikant už rankyčių. Pavargus lengvai nuslysta žemyn ant užpakalio. Ji atrodo tokia neįtikėtinai stipri prisiminus, kad visai neseniai buvo maža vos judanti lėlytė.
Pasak teorijos, Aliza jau turėtų šliaužioti, bet ji tai daro tik atbulomis. Atsistumia rankomis nuo žemės ir nuslysta atgal. Jei reikia kur toliau nukeliauti, tai ji ten paprasčiausiai nurieda. Net ir pasodinta ilgai nenusėdi vienoje vietoje, nežinau kaip, bet iš lėto, nepastebimai, nučiuožia tai į priekį, tai į šoną arba dar ir apsisuka. Savo mobilumu stebina kiekvieną dieną.
Aliza pakalbinta visada išsišiepia iki ausų ir nusijuokia. Šypsosi beveik nuolat jei tik aplink nesimato jokios kameros. Sąmoningai tiesia rankas, kad ją pakelti, o pakėlus spurda lyg paleista imtų ir nubėgtų… Įpusėjus septintam gyvenimo mėnesiui pradėjo jautriau reaguoti į žmones už mūsų mažos šeimynos ribų. Vienų prisibijo ir tik apsipratus prisileidžia, jei iš vis prisileidžia, o kitus vos tik pamačius šokinėja ir krykštauja. Na, mes tėveliai, žinoma, patys mylimiausi! Tiesa, aš gal šiek tiek atsibodus - ištisas dienas būnam kartu - bet štai tėvelis pats pačiausias ir reikalingiausias…
Stebina tai, kad Aliza nevalgo jokių pirktinių tyrelių, negeria sulčių. Avižinės košės taip pat nemėgsta. Bandžiau apgauti ir patiekti daržovienę su pora šaukštelių smulkintų avižų, bet nepavyko. Išmokusi neprasižioti, kad nepatektų maistas į burną, ji puikiai tuo manipuliuoja. Nenustygdama vietoje valgo daržovienes: morka, bulvė ir moliūgas. Tinka ir moliūgą pakeitus cukinija ar brokoliu. Labiausiai mūsų vaikui patiko batonas, davus riekutę be plutelės taršo ją kaip kelias dienas nevalgius… Tiesa, reikia prižiūrėti, kad nenurytų didesnių gabaliukų.
Prižiūrint daviau jau paragauti ir morkos, banano, obuolio gabaliukų… Jau žino, kur juos dėti, bet dar sunkiai sekasi kramtyti, tiksliau trinti burnoje. Rodos batonas puikiausiai tinka praktikuojantis kramtyti, mat jį ilgiausiai volioja burnoje, daržovės ir vaisiai per greit nuslysta gerkle ir vaikas pradeda springti. Užspringus dar nebuvo, bet vos sukosėjus, dėl viso pikto, verčiu aukštielniką. Taip ir žaidžiam kartais. Kažkaip išmokt tai reikės.
Žiūrint į Alizą kyla mintys, kad mūsų šeimoje auga dar viena ekstravertė. Nepaisant kelių išimčių, kai vaikas išsigąsta žmogaus, jai be galo patinka būti kalbinamai ir kalbinti pačiai, patinka būti tarp žmonių. Labai smalsiai siekia pačiupinėti kitus mažučius vaikučius, ima už rankos, liečia galvą, tenka saugoti, kad neiškabintų akių… Akylai stebi mažylius, jų judesius. Dabar, kai Aliza jau labiau komunikuoja, reikės pradėt ieškoti įdomių būrelių su bendraamžiais vaikiukais. Noriu, kad mūsų mergytė būtų kuo socialesnė, kuo aktyvesnė.

Aistė

2017 m. sausio 6 d., penktadienis

Nauji metai žėrinčioje Vienoje (Austrija)

Į Vieną atvykome gerokai po pietų. Sulaukėme vietinės gidės Margaritos (gidės paslaugos - 4 eur). Senučiukė moterytė, bet labai aktyvi, labai išsamiai pasakojo apie kiekvieną Vienoje esantį svarbų pastatą ir su juo susijusį įvykį. Rodos pačios viskas išgyventa, visur dalyvauta. Ekskursija vyko pėsčiomis (anot Margaritos teko nueiti apie 5 km).  Aplankėme Šv. Stepono katedrą, garsiąją Vienos operą, Rūmų parką su muzikos genijui V.A. Mocartui skirtu paminklu, Marijos Teresės aikštę, graikų šventyklas primenančius Parlamento rūmus, Rotušę, Habsburgų rezidenciją iš kurios buvo valdoma galinga Austrijos - Vengrijos imperija. Tai nuostabus, didingas, prabangus miestas.

Šv. Stepono katedra




Hofburgo rūmai

Hofburgo rūmai







Rūmų parkas

Rūmų parkas su muzikos genijui V.A. Mocartui skirtu paminklu.

Vienos opera

Vienos opera

Po ekskursijos užsukome pavakarieniauti. Vakarieniavome savitarnos restorane. Į restorano salę nusileidome šokdami stikliniame lifte (su manim kartu buvęs "senukas" laptais nulipti nenorėjo :D ). Taip susilaukėm ten gyvai dainuojančio vyruko dėmesio, kuris rodydamas į mus, kelis kartus sušuko "liebhaber, liebhaber!". Vakarienės kaina sakyčiau "kandžiojasi". Už du patiekalus (karbonadas, bulvytės fri ir salotos + taurė alaus) sumokėjome beveik 32 eurus. Tai sakyčiau buvo labai skanu, net skaniau nei skanu. :D Dar ta proga, mano draugas, gavo padainuoti į mkrofoną. Įtariu nuo jo balso grožio liko pakerėti visi ten esantys :D.
Pavakarieniavę tiesiog mėgavomės Vienos vakariniu grožiu.




Ieškojome lauktuvių. Kainos didelės. Lauktuvių pirkau labai minimaliai. Jei būčiau pirkusi visiems kam norėčiau, tai būčiau "nusipirkusi" antrą kelionę. Iš viso, meskim madą vežti lauktuves, geriau tuos pinigus meskim į taupykles ir kuo daugiau keliaukim!
Naujuosius metus sutikti galėjome rinktis kokią tik norim žėrinčią aikštę. Jų, bent jau mes radom apie penkias. Visur skirtinga muzika ir minios žmonių. Apėję kelias (manau visas) aikštes, pasirinkome Vienos Rotušę. Pati Rotušė kažkas nerealaus, pastato grožis neapsakomas.



Vienoje vyksta garsios Kalėdinės mugės, viena mugių buvo įsitaisiusi šalia Rotušės. Ten galima nusipirkti ko tik nori. Nuo įvairiausių suvenyrų iki meduolio ar tai kepurės... Tiesa, mugės asortimentas manęs nenustebino. Nieko tokio ypatingo nepamačiau. Nusipirkau du magnetukus bei nusipirkome karšto vyno (7 eur). Karštas vynas ir punšas pilstomi į gražius puodelius (puodelius, išgėrus gėrimą, galima grąžint ir atgauti 3 eur). Punšas grybukuose, vynas paršiukuose bei "Leprikanuose". Kur bepasisuksi, visi su tais puodeliais rankose.



Artėjant 24 valandai, aikštės tapo sausakimšos. Naujus sutikome susispaudę minioje. Mes sutikome du kartus, Lietuvos ir Austrijos laiku.  Fejerverkų tikėjomės įspūdingesnių, o gal tiesiog kitoje aikštėje turėjo būti kažkas ypatingesnio. Tačiau  valsas, kurį "sukomės" susispaudę minioje atpirko tuos fejerverkus.
Pirmą valandą jau turėjome būti autobuse. Įstrigom minioje, galvojome vėluosime.. Bet spėjom.. Laukė ilgas kelias namo...

Išvada. Visai smagu buvo sutikti Naujuosius metus kitaip nei visada. Pirmą kartą sutikau Naujuosius metus tik dviese, su mylimu žmogumi, nepažįstamųjų apsuptyje.


Gražių, įspūdingų metų Visiems!


Kelionė dviems žmonėms kainavo 231 eur + ekskursija bei gidų paslaugos 36eur. 
Valgyti buvom įsidėje. Tačiau tris kartus valgėme ir kavinėse. Du kartus Lenkijoje. Pietūs (kepsniukas, garnyras, salotos, gėrimas) abu kartus kainavo apie 30 zlotų. 
Vienoje vakarienė 32 eur. 
Plius dar suvenyrai, lauktuvės.

Renata

2017 m. sausio 5 d., ketvirtadienis

Naujųjų belaukiant - Olomoucas (Čekija), Melkos vienuolynas (Austrija)

Beveik kiekvienais metais iki paskutinės minutės nežinome kur ir su kuo sutiksime Naujuosius metus. Dažniausiai pasirenkame tinkamą draugų kompaniją, ar tai savo šeimą. Nesvarbu ar namuose, ar kavinėje, sėdame prie maistu nukrauto stalo, valgydami laukiame 24 valandos, šaunam šampaną, žiūrim į danguje blyksinčius fejerverkus, šokam iki paryčių - smagu!.
Paskutiniu metu pasidariau toks žmogus, kuris nemėgsta užstalių balių, taip pat ir Naujus sutikti sėdint už stalo manęs šį kart nežavėjo.  Norėjosi kažkaip įsimintinai, naujai, galbūt net ramiai juos sutikti. Viena iš minčių šovusių į galvą, Nauji metai svetur. Senokai su draugu audėm mintį pamatyti Vieną. Tad radę pasiūlymą Naujuosius metus švęsti būtent ten, nieko nelaukę pasidovanojome sau šią kelionę.
Tai trijų dienų kelionė autobusu. Išvykome gruodžio 30d.
Visą dieną praleidę autobuse, su keliais sustojimais pramankštinti kojas ir pavalgyti, vakarop sustojome Olomouce (Čekija). Tai istorinė Moravijos sotinė. Miestas žinomas nuo Romos imperijos laikų, kuomet čia buvo įkurta romėnų tvirtovė. Trumpai prasibėgome  per vakarinį miestą.

Šv. Trejybės kolona, miesto rotušė.

Labai gaila, kad toks trumpas laikas buvo skirtas pasigrožėjimui Olomouco miestu. Pamatėm iš ties nedaug.
Nakvojome Čekijoje, Breclavos mietelyje esančiame viešbutyje. Viešbutukas įsikuręs šalia Breclavos pilies, sakyčiau gal net pačiame pilies kieme. Pro kambarėlio (kuris man priminė filmuose matytus tarnų kambarėlius) langą matosi apgriuvusi, nelankytina pilis.
Kaip visada, jei jau kur nors esu, tai turiu pamatyti kuo daugiau. Tad išėjome pasivaikščioti po naktinį Breclavos miestelį. Tai paprastutis, kuklutis, gražus miestelis. Žmonių sutikome vos kelis.

Įėjimas į viešbučio kiemą.
Kambariai. Mums atiteko "garbingas" 5 kambarys :D




Breclavos miesto eglė
Išsimiegoję, anksti (7,15 val) papusryčiavę (švediškas stalas) sėdome į autobusą ir pirmyn į Melką.
Kelionė tęsėsi romantiškuoju keliu palei Dunojų, besigrožint upės pakrantėje išsidėsčiusiomis mažomis vyndarių gyvenvietėmis. Vaizdai nuostabūs, tik spėk dairytis. Ne viską pavyko įamžinti, kiek pavyko važiuojant pykštelt pro autobuso langą, tiek tų ir atsiminimų. (Foto darytos telefonu)






Taip besigrožėdami vaizdais pasiekėme Melką, tai kultūrinis ir dvasinis Žemutinės Austrijos centras. Aplankėme didingą benediktinų vienuolyną. Tai vienas didžiausių barokinių vienuolynų Europoje, garsus savo biblioteka, kurioje saugoma daugiau nei  130000 vertingų leidinių. Biblioteka atrodo įspūdingai (fotografuoti griežtai ten draudžiama, nors mačiau slapta tai darančių. Aš sąžininga šiuo klausimu :D). Taigi, sustojome aikštelėje iš kurios matosi ant kalno esantis vienuolynas.




 Iki vienuolyno priėjimas veda siauromis miestelio gatvelėmis, taip pat teko įveikti nemažai laiptelių.



Paštas
Priėjus venuolyną, už užrakintų vartų matosi didelis vienuolyno sodas. Kadangi mes ten vykome žiemą, nors sniegelio nė su žiburiu nerasi, tad sodo grožybių pamatyti neteko, galima buvo tik įsivaizduoti kaip ten vasarą būna gražu.


Įėjimas į vienuolyną


Vienuolyno kiemas. Kairėje įsikūrusi administracija, dešinėje dar veikiantis vienuolynas, žiūrint tiesiai - muziejaus dalis :)
Vaizdai iš vienuolyno balkono


Įėjimas į biblioteką

Įėjus į vienuolyną mus pasitiko gidė ( ekskursijos kaina su gide 14 eur).
Iš visos ekskursijos po vienuolyną, didžiausią įspūdį man paliko garsioji biblioteka bei bažnyčia.
Biblioteka. Tai dviejų aukštų biblioteka. Bet nereikia ir anrto aukšto, lentynos tokio aukščio, kad norint pasiekti viršutinėse lentynose esančias knygas yra tam skirtos kopėčios. Skaitymui (šviesai gauti) atsidaro slaptos durys, kurios atrodo kaip eilinės knygų lentynos. Antrame aukšte skaitymui skirtose vietose yra langai.
Bažnyčia. Visa bažnyčia  tviska aukso spalva, nors tikro aukso sakė ten yra vos  5kg. Bažnyčia tiesiog žėri prabanga. Mums įėjus grojo vargonais. Tiek vaizdas, tiek garsas sukūrė įspūdingą atmosferą.  Po apsilankymo vienuolyne, turėjom šiek tiek laisvo laiko pavaikštinėti po Melkos miestelį. Šiltas, jaukus miestelis.

Vienuolynas iš miestelio pusės

Namas ant uolos...

Toliau laukia kelias į Vieną. Lekiame ...

Renata