2018 m. liepos 11 d., trečiadienis

Šaldom - juodieji serbentai su bananais


Jau pats metas ruošti vitaminų atsargas žiemai. Man kasmet įdomu išbandyt kažką naujo. Šiemet užderėjo daug juodųjų serbentų, tad uogienės jau privirta, kompotui virt prišaldyta, atėjo laikas tyrėm. Šis variantas paragavus patiko. Tad žiemą, kai visokio gėrio ant krūmo jau nebeaugs - bus puikus skanėstas.


Reikėjo:
  • 1 l juodųjų serbentų
  • 3 vidutinių bananų
  • cukraus


Uogas ir bananus sutrinti blenderiu, berti cukraus pagal skonį ir į šaldymo indelius.



Zita

2018 m. liepos 9 d., pirmadienis

Didysis Kemerių raisto takas

Antra vaikų suplanuotos kelionės stotelė Jurmala. Jurmaloje jau esame buvę, tad kaip ir viskas matyta, žinoma, nepakitę, gal tik žmonių šį kartą daugiau, nei prieš kelis metus. Buvo planas tiesiog drybsoti pajūryje, tačiau oras nelepino, o plius dvi damos su didelėm slogom, tad nelabai tinkamas pasirinkimas vėjuotam pajury gulinėti. Na pabraidyti tai pabraidėm, gėda būtų tiek kelio atvažiavus net neįbristi :D. O mūsų sveikuolis išdrįso ir nusimaudyti geliančiame vandenyje.  


Čia šiltesnis vanduo, nei jūroj. 

Einant link miestelio centro mus sustabdė "Cloud Buzz" juodas automobilis, kuris dalino linksmuosius balionus. Pasirodo tai helio balionai su lašeliu kokio nors gėrimo. Iš lėto įtrauki iš baliono oro, išpūti dūmus ir burnoje lieka gėrimo skonis. Tai lyg kaljanas, bet ne kaljanas :D. Prisipažinsiu, galvos lengvai apsisuko. Įdomus, nematytas „gėrimo“ būdas.


Užsukome pasivaikščioti į Dzintars parką. Pats parkas šiek tiek atsinaujinęs ir matosi, kad dar vis naujinamas, kai kur paruošta medžiaga darbams. Užlipome į apžvalgos bokštą iš kurio matosi jūra. Tai aplamai pats pirmas mano įveiktas apžvalgos bokštas, po kurio „susirgau apžvalgos bokštų liga“ :D.


Kadangi gulėjimas pajury atkrito, tai prisiminiau vieno pažįstamo pasidalintomis mintimis, kad kažkur šalimais yra Kemerių pelkė. Anot jo ten labai gražu. Šiek tiek dvejodami, bet vis tik nusprendėm pavažiuoti iki tos pelkės. Kas gi ten gali būti gražaus pelkėje ane? :D Ir man tokia mintis buvo šmėstelėjusi, nes esu ėjusi vienos pelkės pažintiniu taku, tai ... Pelkė ir tiek.. Po tos pelkės nebesigundžiau daugiau vaikščioti jokių pelkių takais.
Nuvažiavus į vietą radom stovėjimo aikštelę. Pasitiko moteriškė. Susimokėjome už stovėjimo aikštelę 2 eurus. Pasiėmėm žemėlapį (stovi nameliukas prie aikštelės, kuriame yra lankstinukai, bei suvenyrai), moteriškė rusų kalba nusakė kur link mums eiti ir pirmyn.
Pirmiausia pasitiko parduotuvė ant ratų, ten nusipirkome kavos ir pirmyn į pelkyną. Reik šiek tiek  paėjėti miško takeliuku, jau ten pradėjom „inkštaut“, kad nieko čia gražaus nematome (ot nekantrūs), tolėliau prasideda medinis takas pačiu pelkynu. Saulė kepina, karštis didžiulis, o ir grožio dar nematome.. Dar labiau bumbame „kur gi tas grožis?“. 



Norintiems trumpesnio tako

Ir tik praėjus rodyklę su nuoroda į trumpesnį taką prasideda pasakiško grožio gamta, o su ja ir gaivaus vėjo gūsiai! 








Trumpų pasivaikščiojimų mėgėjai gali rinktis trumpąjį atstumą tiltukais (~ 1,5 km), o mes, visa laimė, pasirinkome ilgesnį atstumą (~ 3,4 km), tad ir teko  didesnis džiaugsmas. Besigrožėdami pasakiškais vaizdais pasiekėm apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsivėrė dar puikesni vaizdai į pelkės kraštovaizdį, žvelgiant šiek tiek iš viršaus. Nesinorėjo nuo bokštelio nulipti.







Didysis Kemerių raisto takas yra populiariausias apžvalgos objektas Kemerių nacionaliniame parke. Juo einant apžiūrėjome aukštapelkę ir jos gyventojus. Tako tiltai vedė samanų, pelkės pušelių (rodos, kad tos pušelės susmegusios į pelkę ir matome tik jų viršūnes), akivarų, tamsių ežerėlių bei pelkinių gailių karalystę.









Sako žvelgiant atidžiau, galima pamatyti vabzdžiaėdį augalą – apskritalapę saulašarę, taip pat įvairius paukščius – kūdrinį tilviką, baltąją kielę, miškinį kalviuką, išgirsti tolumoje gerves. Apskritalapę saulašarę iš ties radome, nepaprasto grožio augalėlis. Paukščių nematėme. Tačiau sutikom gražių drugelių kompanijas.








Būtume tikrai pasigailėję, jei nebūtume čia užsukę !!! Įspūdingo grožio vieta, į kurią tikrai verta užsukti ;).

Renata

2018 m. liepos 8 d., sekmadienis

Raubonių parkas. Gyvūnų apsuptyje.

Štai ir atėjo tas laikas, kai jau vaikai organizuoja išvyką, o man belieka tik prie jų prisijungti arba ne. Kol dar ima, arba kai jau ima ir mane kartu, naudojuosi proga :D. Šį kartą lekiame į Pasvalio rajone įsikūrūsį Raubonių parką. Šis parkas įsikūręs šalia Raubonių piliakalnio, patogioje susisiekimo vietoje šalia Via Baltija automagistralės. Vos privažiavus parką, pasitinka mergina, kuri nukreipia mus link stovėjimo aikštelės bei duoda parko žemėlapį. Raubonių parkas yra didžiausias tokio tipo parkas Pabaltijo šalyse, kur vienu metu galima aplankyti net tris skirtingus parkus. Dinozaurų -drakonų ir milžiniškų vabalų parką, zoo parką bei Tarzano taką. Kadangi Dino parke jau esame buvę, tad pasirinkome zoo parką. Kasoje susimokėjome po 7 eurus (savaitgalio kaina, darbo dienomis pigiau), nupirkome maisto gyvunėliams (1eur. maišiukas maisto) ir pirmyn. Plačiau apie kainas ir visa kita rasite jų svetainėje ->  DINODRAGON



Kelionę pradedame nuo nutrijų, kurios maisto prašosi tiesiog ištiesdamos letenėlę ir ja modamos, neva greičiau duok :D.



Kai kurių miegalių niekaip neprikėlėme. Saldus tas rytinis miegelis.



Kiek nustebino galimybė pabūti aptvarke kartu su stirnomis. Buvo labai smagu pabūti šalia jų, jas paglostyti, pamaitinti.


Taip pat galima paglostyti, pamaitinti ir jūrų kiaulytes. Mielos, gražios, kai kurios juokingais verpetais...




Dar užsukome ir pas paukščiukus. Vienam aptvare visa įvairovė jų. Truputį baisu, kad ne apkakotų tokia jų galybė :D. Mes to išvengėme ;)






Baltoji laputaitė. Man jos tokios visada apdriskusios bet tuo pačiu plėšriukės, nachalkos :D.


Meškis lepečkojis sau ramiai ilsisi. Bandėm pasikalbėti.


Zuikių, triušiukų kompanijoje. Triušiukai labai draugiški, mieli ir minkštučiai.





Kengūriukai truputį baugštūs, bet turint maisto ir juos galima prisivilioti ;)



Išglostėm, pamaitinom, pakalbinom visus ...







Poilsis :D
Beždžioniukai su charakteriais. Vienas labai draugiškas, bendraujantis, gėlytes iš rankų imantis. O kitas pavyduolis. Visaip bando parodyti, kad jis čia šeimininkas :D

Pavyduolis viską stebi iš tolėliau. 


Pavyduolis nebendrauja. Palakstė, pagąsdino mus savo mimikomis ir vėl vaidina mūsų nematantis :D
Mūsų "tarzanas" išbandė ir Tarzanų taką. Už juodąjį taką sumokėjo 5 eurus. Mes nusprendėm savo tarzaniškas jėgas išmėginti kitą kartą. Nes vienbalsiai nusprendėmę, kad mes tikrai dar čia grįšime ;).






Taip pat užsukome į ten esantį buities muziejų.



Lekiame į Jurmalą...

 Renata