2022 m. liepos 4 d., pirmadienis

Kefyro kokteilis su braškėmis ir bananais

Mėgstantiems kefyrą tikrai patiks. 

Labai skanus, sveikas, gaivus karštą vasaros rytą. 




Tereikės:

  • 500 ml. mėgstamo, šalto kefyro, 
  • 100 g. braškių (galima ir kitokių mėgiamų uogų. Tinka ir šaldytos.),
  • pusė banano. 


Viską sudėti į kokteilinę ir sutrinti. 

Skanaus! 



Renata

2022 m. birželio 27 d., pirmadienis

Varškės tortas su braškėmis

Skanus, gaivus, saldus, vasariškas tortas. 




Man visai patiko, tad dalinuosi receptuku.

Tešlai reikėjo: 

  • 3 vnt. kiaušinių, 
  • 75 gr. cukraus,
  • 50 gr. miltų, 
  • 30 gr. sviesto,
  •  25 gr. krakmolo.

 Kremui reikėjo: 

  • 700 gr. braškių, 
  • 500 gr. varškės (pagal tikrajį receptą kreminės),
  •  200 gr. grietinėlės (35% riebumo),
  •  150 gr. cukraus, 
  • 100 mililitrų pieno, 
  • 30 gr. želatinos, 
  • 1 a.š. vanilinio cukraus

Baltymus atskyriau nuo trynių. Trynius išplakiau su cukrumi iki baltumo. Sudėjau miltus, krakmolą, supyliau ištirpintą ir pravėsintą sviestą. Viską gerai išmaišiau. Baltymus gerai išplakiau iki pasidarė visiškai standūs ir tada juos atsargiai įmaišiau į tešlą. 
Tešlą supyliau į silikoninę kepimo formą ir kepiau iki 180 C laipsnių įkaitintoje orkaitėjea pie 20 minučių (iki kol gražiai pagelto ir įkišus medinį pagaliuką jį ištraukiau sausą, neapsivėlusį tešla). 
Toliau imamės kremo. Kremui želatiną užpyliau pienu ir palikau išbrinkti apie 20 minučių. Išbrinkusią želatiną ištirpinau virš garų vonelės (tik neužvirinkit!) ir palikau atvėsti.
Varškę lengvai paplakiau mikseriu, kad suminkštėtų. Plakdama pamažu, plona srovele supyliau pravėsusią želatiną. Grietinėlę išplakiau su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purumo. Atsargiai įmaišiau į varškę. Ant pravėsusio torto pagrindo supyliau trečdalį varškės kremo, statmenai išdėliojau pusę (per pusę perpjautų) braškių. Tada supyliau likusį kremą ir papuošiau likusiomis braškėmis.
Tortą palaikiau apie 4 valandas šaldytuve, kad sustingtų. Geriau laikyti šaldytuve iki ryto ;) 
Skanaus!



Receptukas rasta -> La maistas

Renata

2022 m. birželio 16 d., ketvirtadienis

Žalioji giria: partizanų pėdsakais (14 km) bei Panevėžio širdies takas (4 km) (TrenkTuras)

Dar du TrenkTuro paruošti maršrutai įveikti. Orai šiltėja, uodai piktėja. Jei jau žygiuoji, tai jokiu būdu nesustok :D. Prie purškiklių rodos jau jie pripratę ir tik mėgaujasi skleidžiamu purškiklių aromatu. 

Pirmas maršrutas ir šios dienos tikslas - Žalioji gitia: partizanų pėdsakais 14 km.  Maršrutas suviliojo, maršrute esančiais, bunkeriais. Pats maršrutas veda tiesiog girios takais. Gamta graži, bet niekuo neypatinga. Daug šlapių atkarpų, būtini neperšlampami batai. 

Mes radome du bunkerius, vienas visiškai užvirtęs, likęs tik "dangtis", kitame matosi anga, bet lįsti gal jau ten nevalia, nors ir kaip smalsu bebūtų.. Baisu, kad gali taip ir likti tame bunkeryje su visam... Uodams pamaitinti :D O  gal pagrindinio bunkerio mes net neradome? Lieka klaustukas.




Skaniai papietavę Etno Dvare Panevėžyje dar apėjome ir Panevėžio širdies formos, širdies taką (4km). Maršrutas prasideda gražioje vietoje, Kultūros ir  poilsio parke, taku palei Nevėžį. Toliau veda miesto šaligatviais, taip galima susipažinti su miesto dalimi ir vėl grįžtama prie upės. 




Renata

2022 m. birželio 12 d., sekmadienis

Stančikų tiltai bei apžvalgos bokštas. Lenkija

Dar viena, ypatingo grožio, Lenkijos lankytina vieta, tai Stančikų tiltai. Tai du išardyto geležinkelio tiltai. Jie pastatyti Romintos girios pakraštyje, per Blindės upelį tiesiant geležinkelio linijos Rytų Prūsijoje atkarpą Geldapė-Žydkiemis. Šiaurinis tiltas pastatytas 1912–1914 m., darbai nutrūko prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Pietinis tiltas pastatytas 1923–1924 m. Abu tiltai penkių arkų, abiejų ilgis 180 m, aukštis 31,5 m. Tai aukščiausi tiltai Lenkijoje. Pastatyti pagal Senovės Romos akveduko prie Pont du Gard pavyzdį. Tiltus projektavo vokiečių inžinieriai, manoma, kad jie pastatyti betoną klojant be armatūros. Bėgiai buvo pakloti tik ant šiauriniojo tilto, nes 1927 m. baigta tiesti geležinkelio linija buvo vienbėgė, antrasis vaidino tik strateginį ir propagandinį vaidmenį. 1945 m. geležinkelio linija, kurioje yra šie tiltai, buvo išardyta. (Vikipedija)

Pakeliui yra nesenai įrengtas Stančikų apžvalgos bokštas. Tiek pats bokštas, tiek nuo jo atsiveriantys vaizdai labai gražūs. Matosi ir Stančikų tiltai. 





Foto autorius: Kelionių šypsena :)










Foto autorius: Kelionių šypsena :)



Foto autorius: Kelionių šypsena :)


Kelionė į Augustavo žygį išpildyta su kaupu. Visų pirma didelis ačiū Violetai, kuri mane pakvietė į šią kelionę. Antroje vietoje didelį ačiū sakau Adui, ačiū už kantrybę ir praleistą laiką kartu! Taip pat noriu padėkoti vairuotojui, bendrakeleiviui Robertui už kantrybę, organizuotumą,  saugų vairavimą, nuolatinę šypseną ir paslaugumą. Su jumis keliauti vienas malonumas! Didžiausios rekomendacijos! Plačiau apie keliones su Robertu rasite paspaudę nuorodą -> Kelionių šypsena :) Vežu, Važiuojam, Keliaujam KARTU ;). Na ir žinoma ačiū bendrakeleiviams už gerą nuotaiką.. Atrastus naujus kelio ženklus ir pamoką, kad ne visus šliužus reik paspirti koja... :D 


Renata

Vilko guolis. Lenkija

Dar viena lankytina, įspūdinga, įdomi vieta Lenkijoje yra Vilko guolis/irštva. Ji yra netoli sienos su Lietuva. Tai buvęs slaptas kompleksas, kuriuo naudojosi Adolfas Hitleris Antrojo pasaulinio karo metu. A.Hitleris slėpėsi Vilko guolyje, esančiame tankiame miške šiaurės rytų Lenkijoje, didžiąją karo dalį. Tai buvo strategiškai patogi vieta – Rytų frontas buvo visai netoli. Nacių diktatorius šiame slaptame komplekse tarp 1941 ir 1944 m. čia praleido 850 dienų. Kompleksas yra gan galingas. Čia yra 200 konstrukcijų, įskaitant ir du lėktuvų pakilimo takus ir traukinių stotį. Čia gyveno apie 2 tūkst. žmonių. Vilko guolį saugojo priešlėktuviniai ginklai ir minomis nusėti laukai. Kai A.Hitleris grįžo į savo bunkerį Berlyne 1944 m., naciai sugriovė didžiąją daugumą pastatų Vilko guolyje, tačiau dalis statinių išliko. Ir tiek metų jie teberiogso apgriauti, apaugę medžiais ir samanomis. Kadangi  atvykome anksti ryte, tai galėjome viską apžiūrėti be žmonių minios. Grįžus į automobilių stovėjimo aikštelė, jau būriavosi lankytojų  kompanijos.






















Taip pat galima pamatyti atkurtą buvusią vermachto vyriausiosios karinės vadovybės štabo vado Wilhelmo Keitelio slėptuvę, kurioje pulkininkas Clausas von Stauffenbergas mėgino nužudyti A.Hitlerį su bomba, paslėpta lagaminėlyje.Ekspozicija pavadinta „Wolfsschanze 20.07.1944“ . 1944 m. liepos 20 d. bomba buvo susprogdinta, mirė 4 ir buvo sužeisti 20 žmonių. A.Hitleris patyrė tik nedidelius sužeidimus.  Šaltinis -> Pasaulis kišenėje








Pakeliui...





Renata