2017 m. liepos 23 d., sekmadienis

Merkinės apžvalgos bokštas

     Puikiai praleidus dieną apsilankant  -> Vygrių vienuolyne , bei pasiplaukiojus Augustavo kanalu, pakeliui namo dar stabtelėjome Merkinėje. Jau senai svajonėse norėjau pamatyti Merkinės apžvalgos bokštą, ir štai aš čia.

     Merkinės apžvalgos bokštas - tai 26 m aukščio, neeilinės architektūros bokštas, įrengtas Merkinės pakraštyje esančiame Zakavolių kaime, dešiniajame Nemuno krante.

     Atsiverentys vaizdai, kaip ir nuo visų lankytų bokštų - pasakiški.








Renata

2017 m. liepos 22 d., šeštadienis

Lankome Lenkiją. Pasiplaukiojimas Augustavo kanalu

     Aplankę Vygrių vienuolyną, pasigrožėję Vygrių gamtovaizdžiais lekiam į Augustavą. Dėl laiko stokos pačio miestelio apžiūrėti negalime. Vos įsukus į stovėjimo aikštelę pribėga berniukas siūlydamas pasiplaukiojimus norimu laivu. Pagelbėja pasistatyti automobilį sausakimšoje stovėjimo aikštelėje (parkingas nemokamas), palydi iki kasų (kas labai nustebino). Tad perkam bilietukus į laiviuką (65 zlotai vienam asmeniui už apytiksliai 4 valandų pasiplaukiojimą). Kasos darbuotoja žemėlapyje  parodė maršrutą kuriuo plauksime, pabrėžia kad kirsime net 2 šliuzus. Apie Augustavo kanalą plačiau -> Augustavo kanalas.

     Buvo likęs pusvalandukas iki mūsų pasiplaukiojimo pradžios, tad bandėm rast kur užvalgyt. Teko tuomet pasitenkinti tik ledais. Kad normaliai pavalgyti kavinėje, laiko jau trūko. Kol vaikštinėjome laukdami savo laivelio, gavom gal 4-5 pasiūlymus pasiplaukiojimui.. Pasirodo ten daug tokių darbotojų, kurie vaikšo gatvėmis ir tiesiog siūlo šią paslaugą (sakyčiau įkyrokos klientų paieškos, bet..).
     Na ką galiu pagirti, tai mūsų laivo kapitoną. Labai judrus, mandagus, linksmas vyrukas. Kaukši batukais greitu žingsneliu per savo laivelį, ir labai daug kalba, pasakoja, pataria. Aš nesuprantu lenkiškai. Bet visa laimė, kad šalia buvo žmogus, kuris pasirodo šiek tiek ne tik suprantantis, bet net ir kalbantis lenkiškai. Tad buvo ir už vertėją.
     Prieš išplaukiant kilo šioks toks sąmyšis, mat keli turistai laiku nepasirodė. Jie prisijungė vėliau. Tiesiog vienas darbuojas juos atvežė iki vietos, kur galima prisišvartuoti laiveliui, jau įveikus nemažą atkarpą  maršruto.
     Pats pasiplaukiojimas labai patiko. Labai gražios pakrantės, gražūs vaizdai. Prasilenkėm su begale įvairiom premonėm plaukiančiųjų. Kas su laivais, kas su vandens dviračiais, kas su baidarėm, kateriais ir t.t., ir pan. Pakrantės nusėtos jei ne paplūdimiuose gulinčiais poilsiautojais, tai palapinių miesteliais. Įsitaisėm laivo priekyje ir mėgavomės pasakiškais vaizdais. Va čia tai  poilsis. Laivelio kapitonas, net leido mums pavairuoti laivą. Žinoma pačioj plačiausioj ežero daly, kur ir norėdama nieko blogo nepridarysi. :D


    

Kartais pasijusdavom lyg Trakų ežere plauktume :D


Kas medelyje gyvena?


    Dar viena plaukiojimo pramoga, tai šliuzas. Įplaukus į šliuzą, rankiniu būdu (šiais laikais rankiniu būdu, tokius vartus, kažkas...) uždaromi vartai. Pagal poreikį prileidžiamas/išleidžiamas vandens kiekis, kuris turi susilyginti su įplaukiamo ežero gyliu. Plaukiant pirmyn, turėjom pakilti. Jautėmės, kaip vonioje prisipildančioje vandens :D. Prisipildžius reikiamam kiekiu, atidaromi kiti vartai ir įplaukiama į sekantį ežerą. Deja, bet antras šliuzas buvo uždarytas remontui, ko kasoje nepasakė (išdūrė kaip sakant). Dėstydama maršrutą, net neužsiminė apie tai, lyg to nežinotų. Tikriausiai kaip kompensaciją gavom 10 minučių pasivaikščiojimą prie antrojo šliuzo vartų. Grįžtant atgal, šliuze vandens lygis turėjo nusileisti. Kol buvom pakilę, už vartų esantys žmonės atrodė lyg duobėje...

Įplaukiam į šliuzą, matosi tamsesnė žymė ant sienos iki kiek turės pakilti vanduo, kas susilygintų su už kitų vartų esančio ežero vandens lygiu.

Uždaromi vartai

Pripildoma "vonelė", berniukas atidaro vartus ir įplaukiame į kitą ežerą.

Grįžtant atgal išleidžiamas vanduo. Už vartų matosi žymiai žemiau esantys...


Į maršrutą dar įeina vienas sustojimas. Pasivaikščiojimui skirta 20 min.

Koplyčia. Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietai pažymėti. 


Gurkštelėjom stebuklingo vandens ;)

Čia savo kelionės metu 1999 m. lankėsi Jonas Paulius II


Miestelio turgelis.

Ar verta plaukti? Mano atsakymas, taip. Puikūs įspūdžiai, puikus poilsis.
     Grįžę užėjome į kavinę. Savitarna. Maisto kaina pagal svorį. 3,5 zlotai už 100g maisto. Dviese sumokėjome 52 zlotus. Kažkas labai norėjo valgyt.. :D
     Išvada: diena užskaityta !!!

Grįžtant namolio užsukom į Merkinę. Lipom į apžvalgos bokštą ;)

Renata

2017 m. liepos 21 d., penktadienis

Lankome Lenkiją. Vygrių vienuolynas



     Gražų, saulėtą, ankstyvą rytą (6 val.) sėdam į mašiniuką ir lekiam pasižvalgyti po Lenkijos pakraštį.
     Planas aplankyti/pamatyti:
·         Ožkiniuose esančią prūsų – jotvingių sodybą;
·         Vygrių kamaldulių vienuolyną;
·         Paplaukioti Augustavo kanalais;
·         Grįžtant užsukti į Merkinės apžvalgos bokšą.

     Gaila, bet pirmosios plano dalies  įgyvendinti nepavyko. Negana to, kad pradžioj navigacija mus nuvedė pas  žmones į kiemą, kurie su prūsų ir jotvingių sodyba nieko bendro neturi. Mums prakalbus rusiškai (nusprendėm, kad gal taip susikalbėsim, juk lenkiškai tai nemokam (bent jau aš taip galvojau, kad ne viena nemoku)), jiems atsakius lietuviškai supratom, kad reik kalbėti vis tik lietuviškai :D. Vyrukui labai mandagiai ir išsamiai papasakojus kur mums rasti ieškomą gyvenvienę, tad iš antro karto ją radus... Deja, radom aukštą tvorą su didele spyna. Gal šiek tiek ankstokai nuvažiavom, gal reik iš anskto pranešti, kad atvyksi – nežinau/nebesigilinau. O ir internete, informacijos, kokiomis valandomis ten galima lankytis neradau. Ant tvoros, dideliais skaičiais yra parašytas telefono numeris, kuriuo pasambinus gal ir malonėtų įleisti, bet dėl dviejų klajoklių, varginti šeimininkų nesinorėjo. Ech .. lekiam toliau. 
     Lekiam siaurais, vingiuotais, netgi labai siaurais, ir labai vingiuotais keliais. Dėl siaurumo, net pajuokavau, kad gal dviračių takais mes čia važiuojam ... Privažiavom Vygrius. Vienuolyno bažnyčios stogai mus pasitiko iš toli, tad rasti nebuvo sunku. Sustojus parkinge mus pasitiko jaunuolis. Už parkingą susimokėjom, berods 5 zlotus. Jaunuolis nurodė kryptį kur link mums eiti, tad pirmąją užduotį, rasti įėjimą, įveikėm greitai. Nusipirkus bilietus (8 zlotai), išklausius lenkiškai ... Na manau patys rasim nuo ko ir kur lankomas vienuolynas :D. Beje, ant bilieto sužymėtos visos vienuolyno vietos, kur lankytojai gali užeiti. Kiek supratau, tai pats pasivaikščiojimas po vienuolyno kiemus yra nemokamas. Bilietas reikalingas tik norint užeiti apžiūrėti popiežiaus Jono Paulius II apartamentus, bei užlipti į bokštą. O viename iš lankytinų pastatų vyko remontas, tad ten užsukti neteko.  Vienuolyno kiemas mūsų akimis. 






Vaizdai iš bokštelio.





Taip pat buvome užėję į ten esančią bažnyčią


     Šis vienuolynas, pastatytas 1667 metais, fundatorius – Jonas II Kazimieras Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis.

     Kiekvienas vienuolis ten turėjo savo eremą. Eremai - tai maži vienuolių kamaldulių nameliai su uždaru kiemu ir darželiu, kuriuose jie gyveno po vieną. Kaip spėjom ir kaip pavyko išsiaiškinti, tai , kai kurie nameliai yra nuomojami turistams, atvažiuojantiems pasigėrėti gražiomis Vygrių krašto apylinkėmis, pailsėti, paplaukioti jachtomis ar baidarėmis. O pasigrožėti tikrai yra kuo. Iš vienuolyno kiemo, į visas puses atsiveria pasakiški vaizdai.  




     Esu girdėjusi, kad kamalduliai visada išsiskirdavo ir dabar išsiskiria savo uždarumu. Galima sakyti, kad beveik visai nebendrauja su savo šeima, gyvena gana uždarą gyvenimą, daug meldžiasi, nors kiekvienas iš jų turi tam tikras pareigas. Kažkas dirba kepykloje, skalbykloje ar tai yra sodininkas, virėjas, bažnyčios tvarkytojas ir pan. 
    Šiame vienuolyne lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Tad aplankėme jo  apartamentus, pamatėme, kur jis meldėsi, kur ilsėjosi.





    Yra restoranas. Lauke prisėdome puodeliui kavos. Bijau pameluoti, bet kavos puodelis berods apie 8 zlotus. 

     
     Pabaigai apžiūrėjome už vienuolyno ribų esantį parką. Nieko ypatingo. Suvenyras - magnetukas (10 zotų). 

Matosi mūsų lankytas parkas.

Lekiam į Augustavą... 

Renata

2017 m. liepos 13 d., ketvirtadienis

Siesarties vandens malūnas

      Kartais taip norisi susitikti su draugėmis, bet visai nevilioja mintis ir vėl sėdėti namuose prie arbatos puodelio. Trinti tuos pačius gimtojo miesto takus, taip pat nėra labai įdomu. Smagu, kad, ne mane vieną tokie jausmai užlieja. Tad draugei pasiūlius, vieną gražią pavasario dieną, mes atsidūrėme Siesarties kaime. Jis įsitaisęs visai netoli Molėtų miesto. 
     Pasivaikščiojome/pasibuvome prie Siesarties vandens malūno, kurį lengvai radome su google žemėlapio pagalba. Šis malūnas didžiausias išlikęs Rytų Lietuvoje. Pastatytas 1914 metais. Malūnas kaip lankytinas objektas gal ir nelabai vertas dėmesio, bet trumpam stabtelėti, tiesiog pabūti ir pasigrožėti vaizdais tikrai smagu.








Taip pat važiuojant pro Molėtus verta aplankti :

Aistė