2017 m. birželio 6 d., antradienis

Alizai vieneri metai



    Dvyliktas Alizos gyvenimo mėnuo prabėgo nepastebimai. Tikriausiai už visus tuos kelis sulėtėjusius mėnesius prieš tai… Vos “įžengusi” į paskutinį mėnesį mergina, rodos, akimirksniu tapo protingesnė. Ir džiugu, ir… Na, reikia atidžiau prižiūrėti, nes ji tikrai neliks vienoje vietoje ramiai pažaisti, kai gali pasiekti, pralįsti, užlipti. Girdėjau, kad, kaip tik, kuo toliau tuo laisviau turėtų būti. Man kažkaip atvirkščiai.
     Jau pirmąją dvylikto mėnesio savaitę į virtuvę pateko šonu praeidama (pasiramstant) per siaurą tarpelį tarp staktos ir katės nagų draskyklės, kurio praropoti anksčiau nepavykdavo. Nebesustabdo ir kėdės, nes vaikas išmoko pralįsti per tarpus, suprato, kad jas galima pastumti. Anksčiau ar vėliau įveikia bet kokius barjerus, tad akių nuleisti nevalia. Džiugu, kad virtuvėje renkasi stalčių ir spintelę be chemikalų. Daržovės, indai, miltai lėkštėje tik ir traukia Alizos rankytes juos pačiupinėti. Leidžiam. Katės maisto dar neparagavo!
     Burbuliatorius nesuvaldomas. Vis kažką sau burbuliuoja be sustojimo. Kalba su žaislais, su mumis, su kitais žmonėmis, dažnai kažką sau. Jai labai norisi kompanijos. Kai namuose daugiau žmonių, vaikas iškart aktyvesnis, savarankiškesnis, reikalauja mažiau dėmesio. Mano vyrui tikriausiai atrodo, kad meluoju jog vaikas neleidžia man kažko namuose padaryti…
     Visi gestai rankomis atrodo žymiai sąmoningesni. Ploja arba plasnoja kai džiaugiasi. Vis dažniau laiku parodo “atia, atia”, ne tik tada kai žmogus nebemato. Alizai labai smagu, kai sakau “pyyyp”, jai palietus mano nosį.
     Nors pati dar nevaikšto, bet vis tvirčiau žengia žingsniu prisilaikydama už pirštų. Davus dvejus, po vieną kiekvienai rankai, sunku spėti paskui ją. Mėnesio pabaigoje, drąsiau vaikšto ir pasilaikydama tik su viena ranka. Dar greit pavargsta, pavargus sėdasi kur stovi… Tačiau ilgai netrukus vėl veržiasi eiti. Nei vežime, nei rankose ilgai neišbūna. Sustingau išsižiojus, kai pamačiau, kad mūsų mažylė pati užlipa ant sofos. Dar nejaučia, kur kraštas, tad reikia stebėti, kad nenukristų, nors panorėjusi sėkmingai ir nulipa pati.
     Šį mėnesį Alizai pradėjom leisti valgyti viską, ką valgom patys, išskyrus saldumynus. Kiaušiniai, vištiena, lavašas, bulvės šiuo metu mėgstamiausias dukrytės maistas. Neatsisako, net ir būdama soti. Košytės, tyrelės jau atgyvena, stebuklas jei suvalgo paruoštą dubenėlį. Kadangi valgom viską kartu, kai kurie patiekalai daromi su mažiau prieskonių. Nors aštraus maisto paragavus nė nesusiraukė ir nurijusi iš kart žiojosi dar.  Geria tik vandenuką. Sulčių paragavus jau nebeatsisako, bet nesinori pripratinti prie saldžių gėrimų.
     Mūsų dukrytei vieneri! Ūgis 79,5 cm, svoris 10 kg. Stebiu ir neturiu žodžių apibūdinti, ką jaučiu matydama tą mažą žmogeliuką. Vėl negaliu patikėti, kad per mane ji atėjo į šį pasaulį, kad tai mūsų vaikas. 

Aistė

2017 m. birželio 5 d., pirmadienis

Pirmasis Alizos gimtadienis




Ilgokai sukau galvą, kaip paminėti pirmąjį dukrytės gimtadienį. Turint didelę šeimą ir gana platų draugų ratą, balius turėtų būti vos ne kaip vestuvių dieną. Susirašius vardus visaip dėliojau, kad svečių kiekis būtų minimalus ir į jį įeitų bent keli maži vaikai. Tačiau, kad ir kokius kriterijus naudočiau, neradau derinio, kuris jaustųsi sąžiningas. Be viso to, kadangi artimieji išsimėtę per kelis miestus, niekaip nenusprendžiau, kuriam mieste viską reiktų daryti. Galiausiai nuleidau rankas ir, pasiskaičius internete kitų patirtis, nusprendžiau dukrytės gimimo dieną paminėti tik tryse.
Tokiam žmonių kiekiui balius atkrenta. Kadangi Aliza pirmojo gimtadienio ne tik neatsimins, bet ir nesupras, pasidaryti šventinius pietus namuose ar išeiti vakarienės į miestą, atrodė beprasmiška. Kad sureikšminti šią progą, kartu su vyru, nusprendėme vieną dieną skirti šeimos foto sesijai, kurios rezultatą dukrytė galės pamatyti ateityje. Kadangi šiais metais Alizos gimimo diena pirmadienį - darbo dieną, pasirinkom artimiausio savaitgalio popietę su tinkamu oru lauke. Visi pasipuošėme ir su fotografe pasivaikščiojome po Bernardinų sodą bei Vilniaus senamiestį.












Fotografavo Laima Jonuševičiūtė. 
Esame labai patenkinti rezultatu. Ačiū!

Aistė

2017 m. birželio 1 d., ketvirtadienis

Ukmergės miesto šventė 2017





     Gegužės 26-28 dienomis Ukmergėje nuskabėjo Ukmergės miesto šventė. Šeštadienį (27d) nusprendėme ir mes nuvykti, pažiūrėti, kaip gi, savo miesto šventę, švenčia Ukmergiškiai. Niekada negalvojau, kad Ukmergė toks gražus ir tvarkingas miestelis. Tekdavo tiesiog tik pravažiuoti pro jį, tad nelabai ir pastebėdavau kas tai per miestas. Kadangi šiandien miesto šventė, tai per visas aikštes buvo išsidėstę įvairūs renginiai. Miestas pasipuošęs įvairiausiais darbeliais. Alėja atrodo puikiai ;).







      Mums nuvykus, aikštėje prie kultūros centro vyko vaikų šventė. Ten pat buvo pasveikinti nauji Ukmergės piliečiai (puiki idėja). Taip pat netoliese gaisrininkai demonstravo savo darbą. Buvo išstatyta Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos ekspozicija. Žmonės galėjo įlipti į jų automobilius, pasimatuoti šalmus ir pan.  



     Labai patiko gėlių siena. Autorei 10/10 balų ;) . 





     Šventėje išbandėme šokinėjimą ant batuto. Kaina sakyčiau šokiravo, už 5 min (4 eur). 



     Taip pat kompanija išbandė savo jėgas sukantis ant neramaus jaučio kupros (3eur). Laimėjo jauniausias varžybų dalyvis, kuris nukrito tris kartus. Vyresnieji dalyviai nuo jaučio kupros skrido po 4 kartus. Smagi atrakcija ;). Ragavom cukraus vatą, gaivinomės ledais.
     Pasisukinėję po įvairius atrakcionus, nuėjome prie Ukmergės piliakanio. Užlipus stačiu šlaitu, atsiveria labai gražūs vaizdai. Piliakalnis yra Ukmergės centre, Šventosios upės ir Ukmergėlės (buv. Vilkmergės) upelio santakoje ir suteikia puikią galimybę pasigrožėti panorama iš 16 m aukščio.





     Kiek supratau, ten jau pradėta vykdyti piliakalnio rekonstrukcija. Girdėjau jog ten bus įrengtas serpantininis pakilimas. Tokios naujovės leis į piliakalnio viršūnę patogiai užkilti neįgaliesiems bei tėvams stumiantiems vežimėlius su mažaisiais šeimos nariais. O dabar yra kas veikt užlipt į kalną, pridusom. Kalno viršuje yra įtaisytos supynės. 




     Papėdėj yra įrengta estrada, kuri suburia jaunimą gyvos muzikos bei naktinio kino vakarams.




     Aikštėje prie Kraštotyros muziejaus buvo įsikūręs „Muziejaus kiemelis“, Jaunimo kiemas. Galima buvo sulošti partiją didžiuliais šachmatais, pažvejoti medinukes žuvis. Taip pat buvo įsikūrusi lauko foto ateljė, kur buvo galima įsiamžinti smetonos laikų stiliumi. Nemokamai foto skelbiamos internete, o norint už 1,50 eur. galima iš kart, vietoje, gauti norimas nuotraukas. 



Visas foto galima rasti čia ->   Foto-ateljė miesto šventėje 2017 
Apie muziejų galite pasidomėti čia -> ukmergesmuziejus.lt


     Kokia blogiausia mintis, tai šventės metu nueiti į kavinę pavalgyti. Bet jei pilvai reikalauja, tai reikalauja. Ilgokai laukėme kol kas nors prie mūsų prieis, po to ilgokai laukėme savo patiekalų.. Tad miesto šventines eitynes matėme tik iš tolo (iš kavinės).  

     Pilies parke klausėme grupės Rondo dainų. Taip pat ten vyko tautodailininkų ir prekybininkų mugė. Buvo galima sudalyvauti įvairiose sporto varžybose. Veiklos tikrai netrūko, visko net neįmanoma per vieną dieną sužiūrėti.

     Mes turėjome miesto šventę palikti ankstėliau, tad praleidome visą vakarinę dalį. Tiesa dar prieš važiuojant namo, jaunimas išbandė automobilio vertimąsi avarijos metu. Tokia tad "atrakcija" buvo. Sakė - ekstremalu. 

Daugiau akimirkų iš šventės galite rasti:

Renata ir Aistė