Jei
jau žygiuojam, tai žygiuojam. Dar vienas žygis, tai „Skališkių ola ir aplinkesantys šaltiniai (9 km)“. Šį kartą duota starto/parkavimosi vieta šiek tiek klaidino,
kažkodėl buvo nurodytos gal trys ar net keturios parkavimosi vietos. Tad, kas rinksis
šį žygį, tai važiuokit iki paskutinės, tikrosios nurodytos starto vietos,
kitaip žygis prisidės dar keliais papildomais kilometrais.
Maršrutą
pradėjome šalia Liucionių gyvenvietės, esančios ant Neries upės kranto. Žygis
prasideda iš kart neriant į miško takelį. Pasiruoškite visiškam atsiribojimui
nuo interneto. Visa laimė bendražygei nedingo maršruto nuorodos telefone, nes manajam
kažkodėl raudonoji linija dingo kartu su internetu... Vėliau pasiekus kažkokią
sodybą, atgavau savo nuorodas ir aš :D. Tik
pradėjus žygį priėjome Skalkiškių olą ir jos šaltinį, kuris laša nuo olos.
Girdėjau, kad yra sakoma, kad ola verkia 😉.
O netoliese žolėje prie Neries radome iš žemės tekančią versmę. Įdomi vietelė. Bandžiau įkišti ranką, tai ten tiesiog birus smėliukas, rodos jei atsistotum tai ir įsmegtum.
Einant
pakrante mūsų laukė graži gamta su daug kelio kliūčių ir patvinusia upe, taip
pat ir su greta žaliuojančiais pušynais. Bet vaizdai iš ties labai gražūs. Už nugaros matosi takelis kuriuo turėtume eiti :D.
Žygiuodamos
toliau priėjome poilsiavietę, kurioje taip pat atsiveria vaizdinga
Neries panorama. Norintys gali ten pailsėti, mums to nereikėjo, tad keliaujam
toliau.
Teko ir šiek tiek žvirkelio, ir šiek tiek traktoriaus neblogai išvagoto kelio... Taip pat kelią buvo pastoję ir piktoki šunys... Visa laimė šeimininkai greitai sureagavo ir juos sutramdė. Kitaip nežinau kaip būtų pasibaigę, nes šuniukai tikrai neatrodė draugiškai nusiteikę. Šuniukai – teliuko dydžio :D.
Didysis
išbandymas laukė prieš finišą – stati
įkalnė, kuri pareikalavo šiek tiek daugiau jėgų.
Visas maršrutas labai patiko ;).
Mini vaizdo įrašą galite rasti -> Instagram
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą