2021 m. liepos 29 d., ketvirtadienis

Pasivaikščiojimas dieną Lukiškių kalėjime

 

Išvykus į Vilnių, palaikyt kompaniją draugei vykstant pas gydytojus, patekome į Lukiškių kalėjimą. Tiesa, visa laimė, kad jis jau neveikiantis ir mes tik tiesiog ekskursantės... :D  Visiškai ekspromtu sugalvojome, kad visai įdomu būtų apsilankyti Lukiškių kalėjime, kuriame kaip žinia yra vedamos ekskursijos. Pavyko gauti paskutinius tos dienos bilietus (bilietai parduodami, tik internetu.) ir lekiam žvalgytis. Yra dienos ir nakties pasivaikščiojimo ekskursijos, anot gidės (labai superinė gidė mums pakliuvo) abi ekskursijos labai skirtingos. Tad įtariu visai įdomu būtų ten pasivaikščioti ir naktį 😉. Beje, ten taip pat vyksta koncertai, yra kavinė.

„Lukiškių kalėjimas (ofic. Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas; LTIK) – buvęs tardymo izoliatorius-kalėjimas, esantis Lukiškėse (Vilnius), viena seniausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje. 2007 m. kalėjime buvo apie 1000 kalinių, 250 kalėjimo sargybinių.  Daugelis kalinių buvo suimti laikinai ir laukdavo teismo sprendimų ar perkėlimo į kitas sulaikymo įstaigas, tačiau taip pat veikė ir nuolatinis kalėjimas, kuriame buvo kalinama apie 180 kalinių, apie 80 iš jų – iki gyvos galvos. 2019 m. šis kalėjimas  buvo prijungtas prie Vilniaus pataisos namų, o tų pačių metų viduryje – uždarytas. “

Istorija -> Lukiškių kalėjimas.


Įėjus pro vartus šiek tiek nejauku. Korpusų sienos su kamerų grotomis ir numeracijomis atrodo nejaukiai, bet įspūdingai. Patekti į teritorija ir išeiti iš jos galima tik pro pagrindinius geležinius vartus.  Tik įvažiavus būdavo patikrinami automobiliai tiek iš apačios (įrengta speciali duobė, kad galėtų palįsti po auto), tiek iš viršaus (užlipus ant sienos esančiomis kopėtėlėmis), tiek automobilio vidus.  Nuo šios vietos ir prasidėjo mūsų dieninė ekskursija.  





Pirmiausia ėjome į Šv. Nikolajaus cerkvę, tai šviesiausia kalėjimo vieta... Buvusios cerkvės patalpos dabar yra vadinamos klubu kur buvo organizuojami nuteistųjų/nuteistiesiems įvairūs renginiai - koncertai, spektakliai, konferencijos. 




Toliau einam „kalinio keliu“... Nuo atvežimo į teritoriją iki „apmąstymo“ kambarėlių, įvairių patikrų... Jau vien „apmąstymo“ kambarėliai, kur telpa tik žmogus, na ir jo apmąstymai... Brrr...  Gidė papasakojo visą  kalinio "priėmimo" eigą... 



Toliau ėjome pažiūrėti kalinių, iki gyvos galvos, „apartamentų“. Visos kameros beveik identiškos. Jose dauguma gyveno po vieną arba, labai retai, po du. Patalpa nedidelė, jaukumu nepasižymi. Nors anot gidės, tai išpuoselėti kambariai, juk čia jie įsikūrė visam laikui...  Aš tai išprotėčiau tą pačią minutę, jei sužinočiau, kad tai bus mano gyvenimas, mano kasdienybė...






Kitos kameros, kalinčių paskirtą laiką, neva ne tokios išpuoselėtos. Nors man asmeniškai jos visos labai panašios. Kelios yra su likusiais daiktais, tad matomas tikrasis gyvenimo vaizdas...





Na tiesa, yra (pasi)vaikščiojimo kiemeliai. Dydžio su lyg gyvenama patalpa, tik tiek, kad čia jau matai dangų... Menka paguoda ane?..  Taip pat „guodžia“ tai, kad kiekviename kiemelyje vis kitas piešinys ant sienos. Tad bent jau tiek gali pakeisti matomus kasdienius vaizdus...  Žodžiu, kažkas nesuvokiamo, kai pradedi galvoti, kad tai kažkam buvo kasdienybė...








Pabaigai apsidairėme teritorijos viduje. Labai įspūdingai atrodo spygliuotos vielos ir skardos, elektrifikuotos tvoros ir didžiulės sienos užtvara pagal perimetrą. Bandyti išsprūsti į laisvę be jokių šansų. Bet labiausiai linkiu visiems, į tokią vietą net nepakliūti. Laisvėje daug smagiau. :D






Ekskursija vykusi, užskaityta ir labai rekomenduoju visiems užsukti ir pamatyti, koks gali būti gyvenimas po netinkamo elgesio laisvėje... Chm, manau dauguma, tikrai susimąstytų prieš darant nusikaltimus 😉 ...

Laivėje gražiau ir smagiau, ane? ;) 




Renata

2021 m. liepos 27 d., antradienis

Žaidimas "Išvaikščiok Molėtus!" Mindūnai ~11 km (3/11)

 

Kadangi, neplanuotai, visa darbo diena praėjo prie kompiuterio, o man, mėgstančiai tiek aktyvų poilsį, tiek aktyvų darbą, tai didžiausias košmaras. Tad po darbo, prisikalbinus žygių kompanjonę, keliauju įveikti dar vieną, „Išvaikščiok Molėtus“ žaidimo maršrutą -> Mindūnai.

Maršruto pradžia - Ežerų žvejybos muziejaus, kurį tikrai verta aplankyti (esu buvusi muziejuose ->A. Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus ), automobilių stovėjimo aikštelė.





Apie maršrutą.

Tai išimtinai gamtinis maršrutas, nes nuo pat pirmų žingsnių driekiasi miškų keliukais ir takais. Reikia būti labai atidiems sekant maršruto žemėlapį, nes kai kurie keliukai vos matomi, tad labai lengva nuklysti į šoną. Nuklydom gal tris/keturis kartus. Bet mums tai įprasta :D






Į Rudesos miškus patenkama per senąją Kamužės užtvanką, skiriančią Siesarčio ež. nuo Kamužėlio. O nuo Rudesos skardžio atsiveria įspūdingi vaizdai į Baltuosius Lakajus. Niekada negalėjau pagalvoti, kad ten taip gražu. Nors foto perteikti skardžių grožio neįmanoma, bet gyvai pasigrožėti tikrai kažkas VAU! Poilsiautojų tiek poilsiavietėse, tiek tiesiog įsikūrusių ant skardžių labai daug. Pasijuokėm, kad šį kartą žygiuojam, tiesiog per „kiemus“ :D. O didžiausias šio žygio baubas buvo „bimbalai“ (akliai), segė taip skaudžiai, kad ojojoj :D ir briedinės erkės, kurios lipo prie mūsų nenormaliai. Man negalinčiai pakęsti visokių mašalų/vorų, tai buvo tikras išbandymas. Aplipo ne tik marškinėliai, bet jos įkyriai lipo rankomis, lindo po marškinėliais, ropojo per sprandą į plaukus... Brrrr... Prisipuškiau purškalu nuo erkių ir uodų tiek, kad net marškinėliai buvo šlapi. Tačiau akliams ir briedinėms erkėms, tai nė motais... Kaip nuo jų atsiginate jūs?











Rudesos apžvalgos bokštas - labiau žinomas kaip Baltųjų Lakajų priešgaisrinis bokštas, jo bendras aukštis siekia apie 35 m., tačiau apžvalgos aikštelė įrengta tik 15 metrų aukštyje. Žiemą, rudenį ir pavasarį jį galima pasiekti nebent traktoriumi ar visureigiu, o vasarą link jo veda mažas miško keliukas, jungiantis Mindūnų ir Rudesos kaimus. Šio bokšto lankymą oficialiai reikia suderinti su Rudesos girininkija arba Labanoro regioninio parko administracija. Būtų labai smagu pasižvalgyti nuo jo, bet dėl dviejų damų, gal niekas čia jau labai nesivargintų atrakinti vartelius...



Miško takeliais, skardžiais, kalnais kalneliais, keliaujam toliau... Reikia būti labai atsargiems, nes vienas neatsargus žingsnis ir gali atsidurti apačioje... :D 







Pasirodo norintiems atsikvėpti, tai  galima padaryti poilsiavietėje prie Siesarčio ež., ant Rudesos skardžio esančioje poilsiavietėje, Kamužės poilsinėje bei šalia Mindūnų apžvalgos bokšto. Tiek poilsinių vietų driekiasi pakrantėse. Asmeniškai aš žinojau, tik poilsinę šalia apžvalgos bokšto.

Kadangi mes ėjome gan vėlai vakare, tai apžvalgos bokštą pasiekėme būtent per saulėlydį. Jei nebijote aukščio, tai būtinai užlipkite pasidairyti, atsiveriantys vaizdai pasakiški.







Na ir likusi maršruto dalis buvo, galima sakyti, slaptais miško takeliais. 2 km atkarpoje, gal tris kartus išsukom iš tako, nes takas tiesiog pavadinimu „atspėk kur?“ :D  O dar pradėjo temti, tai šiek tiek kelią pasikoregavome.

Man šis maršrutas pats gražiausias iš trijų eitų!

 Pabaigai, šviečiantys Molėtų fontanėliai ;). 




Renata