2020 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Sviestinis pyragas su uogomis

Facebook'e yra daug  grupių, kuriose galima rasti įvairiausių receptų. Šį kartą, grupėje SAVO VIRTUVĖS ŠEFAI  „užkliuvo“ užrašas – „Visada pavykstantis, niekada nenusibostantis sviestinis pyragas. Uogos, vaisiai pagal skonį.“ Pyrago foto taip pat atrodė labai jau skaniai. Tad mėginu kepti ir aš.



Reikėjo:
  • 400 g. mėgstamų uogų (šviežių arba šaldytų) – aš dėjau agrastų uogienės 😉,
  • 250 g. miltų,
  • 200 g. sviesto (kambario temperatūros),
  • 170 g. cukraus (arba pagal skonį, aš dėjau 150 gramų),
  • 4 vienetai kiaušinių (naudojau L dydžio),
  • 1 a.š kepimo miltelių (su nedideliu kaupeliu),
  • 1 a.š vanilinio cukraus.


Kas dedate uogas ar vaisius, tai juos pasiruoškite (nuplaukite, išimkite kauliukus, susmulkinkite ir pan.)
Minkštą, kambario temperatūros sviestą išplakiau mikseriu su cukrumi ir vaniliniu cukrumi. Plaukiau iki masė tapo puri. Tada po vieną įmušiau kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdama.
Miltus sumaišiau su kepimo milteliais. Miltus į tešlą įmaišiau per kelis kartus (maišiau mediniu šaukštu, nebe mikseriu). Reikia stengtis tešlos labai nepermaišyti. Maišiau tik tiek, kad neliktų sausų miltų. Tešla gavosi gana tiršta, tirštesnė už riebią grietinę, bet maišoma šaukštu, ne kieta.

Pusę tešlos sukrėčiau į kepimo formą, įdėjau agrastų uogienės (stengiausi, kad kuo mažiau skysčio patektų), tada sukrėčiau likusią dalį tešlos.  Kas darys su uogom ar vaisiais, tai juos tiesiog įspauskite į tešlą.

Kepiau apie 30 min 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Rastame recepte, buvo paminėta, kad jei pyragas labai degs, tai tiesiog sumažinti kaitrą. Maniškis kepė gražiai, tad mažinti neteko. Ar iškepęs patikrinau mediniu iešmeliu.

Pyragas iš ties labai skanus. Galiu netgi teigti, kad vienas iš skaniausių, kada nors keptų.

Skanaus.



Renata

2020 m. rugsėjo 11 d., penktadienis

Varškės pyragas su obuoliais

Ruduo, obuolių metas, tad vėl mano namai kvepia pyragu su obuoliais. Jau galvojau, obuolių pyragų, visus receptus išmėginau. Tačiau pasirodo ne. Internete šį pyragą radau pavadintą "Varškės Šarlotė". Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi.



Šiam pyragui reikėjo:

  • 5 vnt. - kiaušinių,
  • 120 g. - cukraus (kam patinka saldžiau, dėkit perpus daugiau, nes recepte pagal kurį dariau, rašo cukraus 250 g.),
  • 200 g. - sviesto (tirpinto),
  • 400 g. - varškės,
  • 400 g.- miltų,
  • 10 g. - kepimo miltelių,
  • 2 vnt. - didelių obuolių.

Gaminame:

Kiaušinius gerai suplakame su cukrumi. Supilame ištirpintą sviestą - išplakame. Sudedame varškę- išmaišome. Tada beriam persijotus miltus ir kepimo miltelius - viską gerai išmaišome. Tešla gaunasi labai tiršta. Tešlą sukrečiame į formą, paskirstome tolygiai ir ant viršaus gražiai sukrauname supjaustytus obuolius. Kepame įkaitintoje iki 180 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 45 min. Su mediniu iešmeliu patikriname ar iškepė ir skanaus! 



Man jis atrodo šiek tiek sausokas/sprangokas, norėtųsi dar ir į pačią tešlą įmaišyt obuolių. Tačiau, beveik visi kas ragavo, sakė labai skanus ;).

Renata

2020 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

Genių atodanga ir ekstremalusis Rekstukų kabantis tiltas (Tauragės rajonas)

Na ir paskutinės mūsų aplankytos vietos Tauragės rajone ir kelios minutės bei pietūs Tauragėje.

Molotovo linijos bunkeris ir šalia jo esantis Rekstukų kabantis tiltas per Jūrą. Tiltas vėl gi smagioji dalis, šis dar sakyčiau kiek ekstremalokas. Prašosi remonto, bet drąsesniems dar pereinamas.










Pavalgyti užsukome į Tauragę.

Rugsėjo 1-ąją. Tauragiškiai šventė labai smagiai. Tauragės pilies aikštė buvo paversta vaikams pramogų zona. Turizmo informacinis centras nedirbo, tikriausiai taip pat šventė :D. Tad aplankėme tik jų muzikinį, šviečiantį fontaną, papietavome „Lotus“ kavinėje. Buvo skanu. Mums pasisekė, nes kaip tik radome tuščią stalelį.. Šiuo metu kavinėse galima sėdėti, tik prie kas antro stalelio, tad kavinėse problema rasti tuščią staliuką, o dar Rugsėjo 1-oji.

 




Na ir paskutinė vieta, tai Genių atodanga. Geologinė atodanga įspūdingai aukšta (maždaug 24 metrų) ir ilga (maždaug 160 metrų). Nuo erozijos veikiamos atodangos nuolat virsta medžiai, o atsidengę sluoksniai byloja apie 200 tūkstančių metų istoriją.





Gaila dėl laiko stokos, ne viską aplankėme, nes kai kurių vietų, vedami navigacijos tiesiog neradome arba atsidūrėme kitoje upės pusėje nei mums reikėjo. Tad dar teks grįžti 😉

 Renata

2020 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

Pagramantis. Pagramančio atodanga, piliakalnis bei Meilės akmuo. (Tauragės raj.)

Iš Lakštingalos slėnio lekiam link Pagramančio miestelio. 


Ten pirmiausia lankome Pagramančio atodangą. 

Pagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Ją galima apžiūrėti iš abiejų pusių, tiek iš apačios, tiek nuo viršaus. Navigacija mus nuvedė tiesiai prie upelio, kur atodanga matosi iš apačios.  Šiek tiek paėjėjus link miestelio priėjome kabantį tiltą, kuriuo perėjus ir dar šiek tiek paėjėjus radome laiptus vedančius ant Pagramančio atodangos skardžio. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų. Atodangos – beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinė istorija. Nėra įspūdingiausia mano matyta atodanga Lietuvoje, bet tikrai verta pamatyti.

 







Toliau keliaujame iki Pagramančio piliakalnio. Jis visai netoli atodangos. Šis Pagramančio regioninio parko gamtos istorinis-archeologinis paminklas sutvarkytas ir paruoštas lankytojams 2014 metais. Piliakalnio šlaitai statūs, daugiau kaip 20 m. aukščio. Nors šis piliakalnis ligi šiol plačiau nėra tyrinėtas, tačiau spėjama, jog jis buvo apgyvendintas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Nuo piliakalnio atsiveria miestelio panorama.




Už piliakalnio yra takas link Meilės akmens. Širdies vartai rodo kelią link dar vieno kabančio tilto, kurį perėjus patekome į Gramančios upelio slėnį. Einant miškingu ir vingiuotu slėniu palei čiurlenantį upeliuką priėjome  Meilės akmenį ir širdies formos suolelį. Kelias toks sakyčiau su kliūtimis, tai statoka, tai slidoka, tai šlapoka... Kaip ir iki tikros meilės reik pereiti ir šilta, ir šalta :D  Sakoma, jei čia atėjus pasibučiuosi su savo išrinktuoju, tai meilės bus pati tvirčiausia :D. Reikės ir savo meilę kažkada čia atsivesti... Šį kartą tik meilės energijos pasisėmiau :D.







Renata

2020 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis

Lankome Tauragės rajoną. Lakštingalų slėnis

 Pasisvečiavę Telšiuose lekiam link Tauragės. Rugsėjo 1-oji, kas į mokyklas su gėlėmis ruošiasi, o mes grožimės gamta ir kaip beždžioniukai kabančiais tiltais lekiojam :D. Pirmoji lankytina vieta "Lakštingalų slėnis". Čia įsikūrusi graži poilsiavietė. “Lakštingalų slėnis“ tai Akmenos upės kraštovaizdžio draustinio teritorija Alijošiškės kaime. Ši Tauragės rajone esanti poilsiavietė pasitelkus ES ir savas lėšas, atnaujino takelius, suremontavo senus tiltukus bei pavėsines, visur pristatė suolelių ir staliukų, yra mašinų stovėjimo aikštelė. 




Nuo šios poilsiavietės, perėjus per pirmąjį kabantį tiltą, driekiasi pažintinis pėsčiųjų takas. Tikras smagumėlis eiti juo ir grožėtis gamta! Neslėpsim, smagiausia dalis užlipus ant kabančio liepto, dar kitaip Beždžionių tiltu vadinamo, ir žvelgiant į srovenančią Akmenos upę pasisupti. Tik reik būti atsargiems! Nes oi kaip galvelė susisuka. 





Paėjus kairiuoju šios upės krantu, pasigrožėjus ryto saulės apšviestais voratinkliais ir užlipus į kalnelį, „Lakštingalų slėnis“ atsiveria visu savo grožiu. Gaila per fotografiją neįmanoma parodyti skardžių didumo. Jie iš ties įspūdingi. Rudenį, nukritus lapams turėtų būti ypatingai gražu, nes atsivers upės vingiai. Stačiais kalno šlaitais kopti/ropoti neteko. Per juos driekiasi statūs, fizinės jėgos reikalaujantys, bet patogūs laiptai, kuriais užlipus, galima atsipūsti gražiai įrengtoje apžvalgos aikštelėje.










Baigiant pėsčiųjų taką galima prieiti dar vieną kabantį tiltą. Vėl smagioji dalis ...








Renata