2019 m. lapkričio 30 d., šeštadienis

Gėlių burbulai iš putų polistirolo


Dar viena graži idėja - rankų darbo, kalėdiniai žaislai iš polistirolo ir juostelės. Prisegus gražų palinkėjimą, tai gali būti ir puiki, smulki, miela, kalėdinė dovanėlė 😉


















SU PALINKĖJIMU ;) 


Eliza

2019 m. lapkričio 28 d., ketvirtadienis

Eglutė iš žurnalo


Dar viena puiki idėja, tai eglutė iš senų/perskaitytų žurnalų. Ją pasigaminti iš ties labai lengva. 




Pavyzdėlis, kaip lankstyti ir sėkmės Jums 😉  






Puošti pajungiant savo fantaziją.



Eliza

2019 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Eglutė iš siūlų

Dar viena graži, įdomi, kalėdinė dekoracija - eglutė iš siūlų.





Kaip pasigaminti eglutes iš siūlų? 

Iš kartono, būsimai eglutei, pasigaminame šabloną. Arba galima įsigyti prekyboje, iš putų polistirolo eglutės formos, ruošinį.
Apsukame jį maistine plėvele, kad pagaminta eglutė  lengviau nusiimtų. Lipalą (klijus) sumaišome su trupučiu vandens. Jais sutepame šabloną ir nuo viršūnės sukame siūlus. Baigus darbą palikti, kad išdžiūtu.




 Atsargiai nuimti nuo šablono ir papuošti. 



Eliza

Aš už minimalizmą!


Jau kuris laikas vis pagalvoju, kaip būtų smagu turėti elektroninį laikrodį - radiją. Naktį nubudus nereiktų ieškoti telefono, kad sužinoti, kiek valandų (lyg tai būtų labai svarbu...) - skaičiukai šviestų iš toli. Dažniau klausyčiau radijo - nereiktų sukti galvos, kokią muziką noriu klausyti, daugiau sužinočiau apie tai, kas vyksta Lietuvoje (lyg kompiuteriu to negalėčiau padaryti). Vilioja mintis atsikelti su muzika ar rytinėmis žiniomis. Tiesiog, atrodo, namai būtų šiek tiek jaukesni, turint tokį prietaisą. Bet nekyla rankos įsigyti šios žavios interjero detalės, nes vieną kart ją jau turėjau. Ilgai netrukus atidaviau ją, kaip man nereikalingą, vietą užimantį, dulkes renkantį daiktą.

Mintis iš Ajahn Barhm knygos "Atverk savo širdies duris".

Minimalizmas veža! Džiaugiuosi atsikračius daugybės dalykų, kurių visai nepasigendu. Kuo daugiau išdalinu/išmetu, tuo labiau susimąstau prieš įsigydama kažką naujo! Tačiau mintis vis atakuoja kelios smulkmenos, kurias atidaviau, bet norėčiau vėl turėti savo namuose. Kol kas laikausi, vadovaujuosi taisykle "Pasvajosi ir praeis". Dažniausiai suveikia, noras praeina. Šios taisyklės vadovaujuosi ir prieš įsigydama tai, ko dar nesu turėjusi. Patirtis rodo, kad esu padarius daug klaidų. Kaip norisi iš anksto žinoti, ko man reikės, ko nereikės, ko norėsiu, ko nebenorėsiu...
Užliejus emocijoms, sunku racionaliai įvertinti ar ilgam man reikės to materialaus niekučio, ar iš vis man jo reikia. Užliejus emocijoms, noras kažką įsigyti tampa sunkiai pakeliamas. Gerai, kad, kai kurių daiktų neturiu galimybių įsigyti taip iš karto... Nes, kai mintis susilieja su stipriomis emocijomis, sunku ją išmesti iš galvos ir nepaisant racionalaus įvertinimo - "nereikia", noras niekur nedingsta. Neracionalus noras persekioja kol kitos emocijos pakeičia mintis naujomis. Tikras iššūkis laikytis susikurtos taisyklės - "Pasvajok ir praeis", džiaugiuosi, kad vis dažniau suveikia.
Visa tai sureikšmindama, pastebiu daugybę žmonių "apsėstų vartojiškumo demonu". Vaikščiodama parduotuvėse matau krepšius ar net vežimus pilnus greit savo reikalingumą prarasiančių daiktų. Net širdį spaudžia žinant kur, galiausiai, visa tai atsidurs. Manau, pasaulyje ir taip didelis perteklius šiukšlių atlikusių nuo būtinų prekių. Tikrai ne vienas pastebėjo, kiek plastiko sunaudojama vien maisto pakuotėms...
Tiesa, ne viskas keliauja į konteinerius, kai kurie žmonės kaupia viską lentynose, dėžėse, rūsiuose - gal kada prireiks. Bet, mano akimis, tai ne išeitis. Ar logiška investuoti energiją ir/ar finansus į priemones nenaudojamų daiktų sandėliavimui? Juk daugiau erdvės, tai daugiau laisvės, daugiau laiko, mažiau chaoso, mažiau streso! Vien sumažintas drabužių kiekis sumažina galvos skausmą , sunaudojamos energijos kiekį, streso lygį renkantis, kuo apsirengti. Mano asmeninė patirtis rodo, kad kuo mažiau drabužių, tuo daugiau yra kuo apsirengti. Pripažinsiu - ne visada. Priklausomai nuo stiliaus, gali trūkti drabužių oficialesnėms ar šventiškesnėms progoms.
Tikriausiai. tik patirtis mane išmokys tinkamai nuspręsti, ko prireiks man ne tik šią akimirką bet ir ateityje, kada sukilęs noras tik momentinė užgaida, o kada ilgalaikį pasitenkinimą suteikianti detalė. Kiekviena smulkmena, kurią turėjau, kurios atsisakiau ir kurios vėl noriu, parodo, ką vertinu, prie ko vis grįžtu. Kiekvienas dalykas, kurio nepasigendu, priverčia kelis kart pagalvoti, prieš įsigyjant naują, vietą užimančią, prekę.
Pasikartosiu teigdama, kad minimalizmas veža! Be to, minimalizmas taikytinas ne tik materialiam turtui! Jo nauda akivaizdi ir virtualiam bei dvasiniam pasauliuose.

Aistė

2019 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis

Nustok kontroliuoti tave supančius žmones...


"Ką veikei šią savaitę?", "Ką veiksi vėliau?", "Su kuo bendravai?", "Kodėl nepaskambini?" - atrodo tokie nekalti klausimai. "Tu labai dažnai darai tą ir aną.", "Aš tavo vietoje tai...", "Aš tai darau taip ir anaip (priešingai, lyg tai būtų geriau/protingiau)." - sakiniai, kuriuos galima pastebėti visose diskusijose ar pokalbiuose. "Turėtum sveikiau maitintis.", "Turėtum kitaip užimti savo vaiką.", "Per mažai sportuoji.", "Na ir betvarkė čia pas tave..." - paprasčiausi patarimai ir pastebėjimai. "Galėtum dažniau paskambinti..." skamba lyg neįpareigojantis pasiūlymas.


Nereikia frazių "Daryk taip ir anaip.", "Paskambink/parašyk dažniau.", "Pabendrauk su tuo ir anuo", "Nedaryk to ir ano.", kad tavo žodžiai kontroliuotų tave supančius žmones. Netiesioginis įvykių raporto prašymas, pasirinkimų sumenkinimas/nuvertinimas, patarimai, pastebėjimai, pasiūlymai yra žymiai stipresni kontrolės būdai nei tiesioginis nurodinėjimas. Aišku, tai nereiškia, kad tie žmonės kaip kokios marionetės leidžiasi kontroliuojami ir tiksliai įgyvendina kitų išsakytus žodžius. Daugelis, tikriausiai, nė nesureikšmina tokių išsireiškimų, nė nesusivokia, kaip tai įtakoja jų/kitų tolimesnius veiksmus. Vis gi, taip bendraujama kas dieną, nuo pat mažumės.

Mano poreikis kontroliuoti save ir viską, kas vyksta aplinkui, atkreipia dėmesį į žmonių žodžius ir veiksmus, kurie stipriai įtakodavo, gal dar vis kažkiek įtakoja mane. Juk kituose matome tai, kas slypi mūsų sieloje. Nesakau, kad tu tai darai sąmoningai... Bent jau nemanau, kad daugelis vartoja aukščiau minėtus ar panašius išsireiškimus su intencija kažką valdyti, pakeisti ar apriboti... Aš tikrai ne, aš noriu tiktai gero (dažnai girdima frazė, a?). Tikriausiai nė nesusimąstai, kad žmogui, kuriam taip rūpi, ką žmonės pasakys, ką pagalvos, kaip pasijaus... to užtenka, kad jaustųsi kontroliuojamas ar nė nepastebėtų, kad leidžiasi kontroliuojamas. Tokių žmonių yra tikrai ne vienas ir ne du. Aplinkinių kontrolė jiems nepadeda būti laimingesniais, netgi priešingai.

Sakysi, kiekvienas esame atsakingas tik už save? Gal ir tiesa. Kiekvienas esam sau pasaulio bamba, to tikrai nereikia pamiršti vertinant kitų veiksmus, pasakytus žodžius. Bet argi mes ne mąstančios, socialios būtybės? Argi tu nenori priklausyti, patikti, būti mylimas tave supančių žmonių? Ne visų žinoma, būtų juokinga - visiems neįtiksi, bet negi tau nereikia jaustis reikalingu, artimu... bent kam nors? Laimingi tie, kurie sugeba atsiriboti, sugeba išlaikyti balansą nuo pat mažumės. Bet tokie kaip aš, kurie didžiąją savo gyvenimo dalį tiesiog plaukia pasroviui, jų laimė priklauso nuo aplinkinių. Aš nebuvau mokinama būti savimi, siekti savo tikslų, buvau mokoma koks gyvenimo modelis yra teisingas ir priimtinas, o visa kita... Nebuvo kalbos apie visa kita.

Nustok kontroliuoti tave supančius žmones! Nustok klausinėti, nustok menkinti ir nuvertinti, nustok dalinti neprašytus pasiūlymus ir patarimus, nustok komentuoti, nebent komentarai yra laukiami. Kaip tada bendrauti? Pasakok. Išklausyk. Įvertink. Bent apsimesk, kad supranti. Paklausk ar reikalingi patarimai, pasiūlymai, ar reikalinga pagalba, prieš skubėdamas ją teikti. Pasiteirauk ar tavo komentarai reikalingi. Diskusijos nėra smūgiavimas į vienus vartus, net ir nepritardamas žmogui turi įvertinti jo žodžius, o ne sumenkinti. Nekalbu apie viešas nuotraukas, įrašus ar kitą informaciją pateikiamą socialiniuose tinkluose - jie dedami tam, kad žmonės reaguotų. Bet ir tai, reikėtų pagalvoti ar komentuoti viešai, ar asmeniškai, ar būtina atkreipti visų dėmesį į kažkokias detales (pvz.  klaidas, kažkokią detalę nuotraukoje...). Pats imkis veiksmų, dalyvauk žmogaus gyvenime, o ne suversk visą atsakomybę kitam.

Lengva pasakyti "Būk savimi.", "Koks skirtumas, ką kalba kiti?", bet ar kada susimąstei, kad daugeliui žmonių būti savimi reiškia rūpintis, ką žmonės pasakys, ką pagalvos, kaip pasijaus... Mano akimis rūpestingumas yra vertybė. Rūpinimasis kitų žmonių gerovė yra vertybė. O tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuodamas rūpestingus asmenis tu tik manipuliuoji jų silpnybėmis. Patys kalti? Ne tavo reikalas? Jei ne tavo reikalas, kam išvis kišti savo nuomonę, patarimus ir pasiūlymus? Kam groti žmonėms per sąžinę stengiantis pakreipti jų gyvenimus tau priimtina linkme? Leisk jiems būti savimi. Nori padėti? Nori tiktai gero? Leisk jiems būti savimi! Tai geriausia, ką gali suteikti žmogui. Kiškis tik tada, kai tavęs prašo įsikišti.

Jei labai jau norisi įkišti savo trigrašį ne į savo reikalus, susikurk tinklaraštį, kaip aš, išsiliek ten ir viešindamas suteiksi priėjimą žmonėms, kuriems įdomu. Aišku, tai gaunasi labiau monologas nei dialogas, bet atsiras žmonių, kurie norės su tavimi padiskutuoti, kas yra puikus rodiklis, kad tavo nuomonė ir komentarai laukiami. Tuo momentu...


Aistė

2019 m. lapkričio 15 d., penktadienis

Gyvenimo balanso ratas


Gyvenimo balanso ratas - tai gyvenimo kokybės vizualizacija. Tai būdas įžvelgti tai, kas mūsų gyvenime yra gerai, ir atrasti problematiškas sritis, kurias reikia sutvarkyti. Šį analizės būdą, gal galima pavadinti ir testu, atradau gana seniai. Tų šaltinių, kuriuose apie jį pirmą kartą skaičiau, nė neberandu. Papuolus į būseną, kai nebežinau ko imtis, prisiminiau šį testą ir panorau pažvelgti kaip subalansuotas mano gyvenimas. Internete pilna pavyzdžių, kaip tai padaryti, tereikia suvesti "Gyvenimo balanso ratas" į paieškos laukelį. Mano "akį užkabino" aistis.eu puslapis. Labai gražus ir teisingas įvadas, rekomenduoju paskaityti.

Tiesa, pats pavyzdys, nurodytame puslapyje, man netiko. Testo esmė yra išskirti ryškiausias gyvenimo sritis, pavyzdžiui: darbas, šeima, draugai, namai, aš... Kiekvienam žmogui skirtingai. Kiekvieną sritį detalizuoti, pavyzdžiui darbui priskirti atlyginimą, kolektyvą, pasitenkinimą, o šeimai - santykių kokybę, praleidžiamą laiką kartu, bendrą gerovę ir pan. Taip pat labai asmeniška, kiekvienam žmogui yra skirtingi kriterijai ir jų kiekiai.  Kiekvieną detalę įvertinti pasirinktoje balų sistemoje ir kiekvienai sričiai išvesti vidurkį. Nusibraižius apskritimą, ir jame dar bent kelis apskritimus su vienodo dydžio tarpais, nubrėžus tiek spindulių, kiek yra sričių, su vienodais atstumais tarp jų, atidėti taškus pagal išvestus vidurkius. Taškus sujungus turėtų būti matoma kreivas apskritimas, jis parodo kaip subalansuotas jūsų gyvenimo ratas. Kuo taisiklingesnis ir didesnis apskirtimas, tuo geriasnis ir labiau subalansuotas gyvenimas.

Man teko gerokai pasukti galvą, kad išskirti man svarbias sritis ir jas detalizuoti. Pradėjau nuo to, kas dažniausiai sukasi mano galvoje. Tai yra Aš (mano asmenybė ir mintys), šeima, gimtoji šeima, draugai ir buitis. Susirašiau ką šios sritys man reiškia, išskyriau dalykus, kurie labiausiai rūpi. Bet rezultatas man nepatiko, kankino jausmas, kad kažką pamirštu. Netikėtai į galvą šovė žmogaus poreikių piramidė, kuria ir pasinaudojau išskiriant ryškiausias savo gyvenimo sritis.

Fiziologiniai poreikiai tokie natūralūs, kad, iš tiesų, visi yra pilnai patenkinti, todėl nusprendžiau balą suteikti jų kiekybei ar kokybei. Iš socialinių poreikių išskyriau šeimą ir draugus, kad per daug neišsiplėsti, o savęs aktualizavimą padalinau į asmenybės ir minčių sritis.  Be viso to, pridėjau buitį ir fizinę būseną, nes tai gana aktualios temos mano galvoje.  Kiekvieną detalę įvertinau 5 balų sistemoje. Kai kur teorija rekomenduoja vertinti 10 balų sistemoje, bet man penkiabalė sistema pasirodė tinkamesnė. Vertindama gerokai užtrukau ir po to dar daug kartų taisiau rezultatus, kol mano savijauta ties kiekvienu dalyku nusistovėjo.

Mano sritys ir jų detalizavimas (gal kam pravers pvz):

FIZIOLOGINIAI POREIKIAI
SAUGUMAS
BUITIS
Vanduo (suvartojamas kiekis)
Sveikata
Dienotvarkė
Maistas (kokybė)
Stabilios pajamos
Higiena
Miegas (kokybė)
Turtas ir santaupos
Kulinarija
Stogas virš galvos (įrengimas)
Soc. garantijos
Tvarka
Drabužiai, avalynė... (kokybė)
Patikimi artimieji (šeima ir draugai)
Namų jaukumas
Laikas gryname ore
Vartojiškumas
Seksas
Saugi aplinka
Asmeninis biudžetas
Skolos
Minimalizmas
SOCIALINIAI POREIKIAI
SAVIGARBA/SAVIVERTĖ
ASMENYBĖ
Artumo jausmas
Pagarba sau
Savęs realizavimas
Intymus bendravimas
Meilė sau
Karjera
Gyvas bendravimas
Pilnavertiškumo jausmas
Atlyginimas
Visuomeninė veikla
Pasitikėjimas savimi
Turiningas laisvalaikis
Įsiliejimas į bendruomenę
Savarankiškumas
Bendravimas su įkvepiančiais žmonėmis
Kalbų mokėjimas
Emocinė laisvė
Unikalumas
Pasaulio pažinimas
ŠEIMA IR DRAUGAI
Reikšmingumas
Stilius (Šukuosena, makiažas, drabužiai, aksesuarai...)
Santykiai su vyru
Pripažinimas
Santykiai su dukra
Aplinkinių pagarba
Santykiai su mama
Santykiai su sese ir broliais bei jų šeimomis
FIZINĖ BŪKLĖ
MINTYS
Estetinė išvaizda (Plaukai, nagai, oda)
Pozityvios mintys
Santykiai su draugais
Vidinė ramybė
Santykiai su artimais širdžiai pažįstamais
Fizinė išvaizda (kūno formos)
Motyvacija
Energingumas
Aistra
Laikas šeimai
Tobulėjimas
Laikas gimtajai šeimai
Pasitenkinimas gyvenimu
Laikas draugams

Pagal teoriją, nerekomenduojama persistengti išskiriant sritis. Jei gerai pamenu, jų turėtų būti daugiausiai 9-10. Kuo mažiau tuo geriau, tuo lengviau su jomis dirbti. Aš mėgstu detalumą, dėl to savo gyvenimą padalinau į maksimalų kiekį sričių. Jose įvertinusi kiekvieną detalę, galiausiai išvedžiau kiekvienos srities balų vidurkį ir sudėliojau taškus grafike.

Mano gyvenimo balanso ratas.


Kaip matote aukščiau, mano gyvenimas nepasižymi balansu. Iš gautų rezultatų ratas (apskritimas) nesusidaro, tai reiškia, kad kai kuriose gyvenimo srityse man sekasi žymiai sunkiau nei kitose. Iš grafiko galiu matyti kurioje srityje man reikia įdėti daugiau pastangų. Belieka imtis veiksmų. Tiesa, neketinu fokusuotus į mažiausią balą gavusią sritį. Ketinu imtis veiksmų ties mažiausią balą gavusiais dalykais kiekvienoje srityje.

Aistė

2019 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis

Paprastučiai, purūs pyragėliai prie arbatos


Internete pamačiusi šaukiantį pavadinimą "Purūs pyragėliai prie arbatos: greita irpaprasta!" nusprendžiau išmėginti ir aš. Kad paprasta, tai taip, pyragėliai iš ties paprastučiai. Bet, kad greita - šiek tiek prieštarauju. Vien jau paruošta tešla turi „ilsėtis“ apie 30-40 minučių... Tai kas tada yra greita? :D  Beje ir  ypatingu skoniu šie pyragėliai nepasižymi. Asmeniškai man, per daug terlionės dėl tokio skonio. Na, bet svečią pavaišinti gėda tikrai nebūtų 😉. Tad, tai tiesiog paprastučiai, purūs pyragėliai.




Reikės:
  • 300 ml kefyro (būtinai šilto)
  • 0,5 a.š. sodos
  • Žiupsnelio druskos
  • 1 v.š. cukraus
  • 400 g kvietinių miltų
  • Aliejaus kepimui


Į dubenį įsijojau 400 g kvietinių miltų. Į juos subėriau cukrų ir viską gerai išmaišiau. Padariau viduryje skylę ir supyliau į ją šiltą (būtinai) kefyrą.
Į kefyrą iškart subėriau druską ir sodą, greitai užminkiau tešlą. Ji turėtų būti minkšta. Tešlą sudėjau į dubenį, uždengiau virtuviniu rankšluosčiu ir dangčiu. Tešlą palikau pailsėti 30–40 minučių.
Tada ant stalo pabarsčiau miltų, perkėliau ten tešlą ir šiek tiek paminkiau. Tada iškočiojau į maždaug 1,5 cm storio sluoksnį. Paėmiau širdelės formą ir ja išpjoviau pyragėlius. Uždengiau juos servetėle ir palikau 10-15 min.
Gerai įkaitinau keptuvę su nemažu kiekiu aliejaus. Dėjau pyragėlius į keptuvę ir kepiau ant vidutinės ugnies, kol abi pusės gražiai parudavo. Turėtų būti kažkur  apie 5-7 min. iš kiekvienos pusės. Iškeptus pyragėlius sudėjau ant servetėle padengtos lėkštės.
Kai atvėso pabarsčiau cukraus pudra ir skanaus!


Renata