Susirgau
pėsčiųjų žygių liga.. Vis ilgesnės trasos traukia.. Pasvajoju ir apie 60 km,
bet pirmiausia norėjau išbandyti save žygiuojant apie 40 km. Ilgiausias mano
eitas kilometražas yra ~ 29 km. Vienai žygiuoti būtų liūdnoka, tad norisi nors
vieno „kompanjono“, o tokių, kurie susiviliotų pėsčiųjų žygiais, tikrai mano aplinkoje
mažokai.. Turiu vieną draugę, kuri beveik visada pasirašo mano beprotybėms. Dėl
60 km sakė net nesvaigt, dėl 40 km, tai sakė ne ne ne... Beeet 33 km sutiko! ;) Tad
perkam bilietukus ir lekiam!
Šį kartą, SOLOᐩ – Coastline trek: Kuršių nerijos asas ( 33 km), su TrenkTuru.
Kadangi
iki Kuršių nerijos mums apie 4 valandas kelio, tai važiavome dieną prieš, su
mintimi aplankyti visas Kuršių Nerijos lankytinas vietas.
Tad
aplankėme:
- Lietuvos jūrų muziejus ir Raganų kalnas
- Kormoranų kolonija, Avikalnis
- Negyvosios kopos (Mirusios kopos)
- Žirgų ragas bei Parnidžio kopa
Nakvojome
Klaipėdoje „Morena Hotel“. Prabanga netviska, bet pagal kainą, tik vienai
nakvynei, viskas labai puikiai. Yra viskas ko reikia, lovos patogios. ;)
Keliamės
anksti, nes mūsų startas 8-9 val. Iki jo mums dar reikia pirmiausia pasiekti
perkėlą, persikelti keltu ir nueiti apie
1 km iki starto vietos. Tik niekam nesakykit, bet mes ėjom apie 2 km iki starto
😉. Pirmai pradžiai, truputį ne ten
nuėjome... Sakyčiau neblogas apšilimas buvo. Na, bet žinant mūsų sugebėjimus, čia dar viskas puikiai... :D
Taigi,
8:45 startuojam!
Pasigrožime
krantine su išplaukiančiais laivais ir sukame į miško takeliuką...
Praeiname
žvejybos laivų ekspozociją ir etnografinę pajūrio žvejo sodybą. Prie Lietuvos
jūrų muziejaus „pasidarome“ kavos ir žygiuojam link pajūrio.
Spalvotos
rodyklės žymi kelio ilgius. Žalia – 13 km, geltona – 25 kg ir raudonoji (mūsų) –
33 km. Kol kas keliaujam visi kartu.. Net nepastebėjome, kada likome tik raudoniukai,
nes jūra labai dosni gintariukais buvo, kaip gi jų nepasirinksi :D.
Pagaliau įveikėm pajūrio atkarpą. Pajūriu ėjome kažkur apie 12 km. Vėjas išpūtė ausis :D. Pažongliruojam Hermis mineraliniu ir keliaujam toliau. Miškelyje prisėdome išsikratyti smėlio iš batų, paskanavom TrenkTuro rėmėjų užkandukais ir keliaujam toliau. Gamta pasakiškai graži ir vaizdai iš vien keičiasi.
Ištupsėjus
viso 25 km, jau kojytės davė apie save žinoti. Truputis poilsio pakėlus kojas
aukštyn :D. Skanaujant Saulės Grūdo užkandukais.
Keliaujam
toliau Kuršių marių skardžiais. Prisijungėm prie geltoniukų kelio 😉.
Prasukame
pro „Alksnynės bateriją“.
Kojos
jau vis labiau duoda žinoti apie jas, jau jaučiamas ir nuovargis. Iki finišo liko
apie 9 km, bet kolegę jau guodžiu šiek tiek apgavyste, mažindama likusį laiką
:D. Bet greit išrišo mane ... Keliaujam toliau. Grožimės gamta...
Na
ir dar vienas kalnas, dar vienas gamtos takas , dar vienas vingis, dar šiek tiek,
ir finišo tiesioji :D
Iššūkis įveiktas!!!
Dar liko kelias iki kelto, ir iki automobilio... Jau kaip naujas iššūkis skamba po tokio žygio :D. Vat taip, netyčia, su rytiniu 1 km nusukimu nuo kelio, išsipildė mano svajonė nueiti 40 km :D Pasirodo ir draugės „ne ne ne“ buvo „taip taip taip“ :D
Kad
ir šiek tiek pabaigoj jau paršlubčiojau, noriu žygių VĖL!
- Pėsčiųjų žygis. Bedugnės miško ilgoji istorija (23 km)
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą