Šiais metais mūsų mažylei
teko pirmą kartą išgyventi Lietuvišką vasarą, t.y. ir didžiuosius karščius, ir
malonią vėsą, ir erzinantį, tačiau naudingą lietų. Dėl tokių permainingų orų,
dažnai sunku buvo atrasti tinkamiausius rūbus ne tik į lauką, bet ir namuose.
Atkreipiau dėmesį, kad aš pati jaučiu skirtingą temperatūrą, nors termometras
rodo tuos pačius skaičiukus. Tai kaip suprasti, kaip jaučiasi vaikas kuris dar
nekalba ir ne per daugiausiai reaguoja į aplinką?
Per pirmuosius mūsų, jau
kartu, išgyventus karščius, mažąją merginą net išbėrė nuo prakaito. Tačiau, su
laiku, lyg ir pagavau sistemą. Per karščius, merginą laikėme tik su
sauskelnėmis, dažniau apiprausiau drėgnu vatos tamponėliu. Alizai vistiek
nerimaujant, apklojau sudrėkintu marliuku - padėjo. Vadovavausi patarimu,
kad kūdikiui geriau jau bus vėsiau nei per karšta.
Šiek tiek atvėsus orams
stebėjau termometrą ir pagal jį rengdavau mūsų mažylę. Internete pasiskaičius,
kad, jei temperatūra +26 ar daugiau, kūdikis gali voliotis nuogu užpakaliu, su
sauskelnėmis ar, maksimum, su bodžiuku. Temperatūrai nukritus keletą laipsnių
žemiau, jau reiktų drabužėlių ilgomis rankovėmis bei dengiančių kojas. Atvėsus
dar labiau, reiktų antro drabužių sluoksnio. Žinoma, priklausomai nuo drabužio
storio, medžiagos. Be to, visada šalia turėjome pleduką, kuriuo apklodavome
Alizą jai pradėjus muistytis arba, tiesiog, sunerimus dėl temperatūros.
Galiausiai pradėjau
labiau pasitikėti savo nuojauta ir, be to, neatitraukiau rankų nuo visų
galūnių, nosies ir nugaros. Tikrinau ar galūnės bei nosis nėra šaltos, ar
nugara nesuprakaitavusi, bei stebėjau ar ji ramiai miega. Sužinojau, jog
kūdikio kūnelis, greičiau atiduoda šilumą, esant vėjuotam orui. Lengvas
skersvėjis nėra pavojingas, tačiau kūdikį būtina saugoti nuo stipresnio vėjo,
tad jo ypatingai vengiu. Kadangi mažylė vis dar visiškai sveika, manau, kad
šiuo klausimu tvarkomės puikiai.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą