2016 m. rugpjūčio 12 d., penktadienis

Antrasis Alizos mėnuo


Rugpjūčio penktą dieną Alizai sukako du mėnesiai. Ne kartą girdėjau mamas kartojant, kaip greitai auga vaikai, bet netikėjau, kad tai vyksta tokiu greičiu. Panašu, kad augimas šiek tiek sulėtėja, kai kūdikiui sukanka pusė metų. O, šiuo metu, mūsų mažylė rodos jau dvigubai didesnė nei gimimo dieną. Žinoma, priaugo normaliai - apie 1.150 kg ir paaugo taip pat ne daugiau nei priklauso, apie 4 cm. Auga greitai, bet proporcingai, daktarė jau ne kartą kartojo, kad bent ūgis paveldėtas iš mamos, nes visa kita grynas tėtis.
Antrąjį mėnesį mažylė pradėjo su vis ilgėjančiomis būdravimo valandomis, taip taip - valandomis. Paskutiniu metu būna, kad juda, kruta, guguoja valandą, kartais dvi ir net ilgiau. Smagu kas dieną klausytis jos krykštavimo, aktyviausia būna rytais. Taip gera stebėti, kaip makaluoja kojomis ir rankomis, o labiausiai džiugina nuoširdžiausia šypsena jos veide. Šypsosi kalbinama, pirmą kartą net susigraudinau, kai reagavo į mano kalbas. Šypsojosi taip, kad atrodė jog tuoj juoktis pradės. Šypsosi kai dainuoju ir nesvarbu kokia prasta iš manęs dainininkė.
Įdomu pastebėti, kad ji jau atpažįsta mūsų, tėvelių, veidus. Dažnai užtenka ateiti ir pasižiūrėti į akis, kad sulaukti šypsenos, kai tuo tarpu, pamačius nepažįstamus veidus, dažniausiai sustingsta ir įdėmiai stebi. Jai labai patinka bendrauti, tad jei dėmesio neatitraukia nauji vaizdai ir garsai, kalbindami šypseną gali ištraukti bet kas. Nors tai pavieniai garsai, gugavimas, stenėjimas, man pasidarė visiškai jauku su ja kalbėtis, kas buvo sudėtinga anksčiau.
Tobula pramoga - lavinamasis kilimėlis. Stebi žaisliukus, būna su koja paspiria kraštą, sujudina juos ir įdėmiai stebi. Jau atkreipia dėmesį į garsų šaltinį, atsisuka į žaisliuką, kuriuo pabarškinu. Stebi lubas, šviesas, o labiausiai mėgsta stebėti ant sofos gulintį pliušinį tigrą. Niekada nežinau kada ji nuspręs eiti miegoti, net važiuojančioje mašinoje ne visada užmiega, jai viskas įdomu. Kadangi jai greit atsibosta vienoje vietoje, mes su vyru kai tik galime pamainomis laikome mažylę rankose ar, kol telpa, ant kelių. Kai reikia laisvų rankų - paliekam ant lavinamojo kilimėlio. Jei šis netinka, sodinam į apkarstytą žaislais automobilio kėdutę. Manau jau reikia įsigyti gultuką arba vibro kėdutę, panašu, kad Alizai patiktų.
Dieną Aliza vis ilgiau būdrauja, tačiau naktimis vis geriau miega. Porą kartų išmiegojo visas 6 valandas - be pertraukos. Pasiekimas! Nors, nejaučiu diskomforto jei keltis tenka ir dažniau. Dabar, kai ji jau didesnė, nebe taip baisu kartu užmigti, tad, jei nereikia keisti sauskelnių, išsibudinu dar mažiau.
Nors, nuo pat pradžių, būti mama atrodo taip natūralu, bėgant laikui, blėstant įvairioms baimės, mažėjant nežinomybei, įgaunant praktinės patirties, viskas atrodo vis paprasčiau. Džiaugiuosi kiekviena diena, kiekvienu nauju dukrytės gebėjimu, kiekviena ramybės valandėle. Džiaugiuosi, kad visa tai patiriu ne viena. Visada su plačia šypsena stebiu kaip tėtis bendrauja su savo dukryte, kaip nuoširdžiai ja rūpinasi ir nerimauja jei mažylė suirzta. Taip smagu matyti tiek meilės Alizai iš gimtosios šeimos narių, draugų. Mūsų mergina sėkmingai įsiliejo į ją supančių žmonių gyvenimus. 

Aistė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą