reklama

2016 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

Kada NEverta sunerimti



Nepaisant to, kad viskas klostosi tikrai sklandžiai, nuo pat pradžių viskas einasi labai natūraliai, buvo ir nerimo akimirkų. Dažniausiai jos užklupdavo dėl paprasčiausio nežinojimo.
Dar pačiomis pirmomis dienomis mažylė suneramino savo čiaudėjimu. Nuojauta kuždėjo, kad čia nieko tokio, bet vis tiek norėjosi pasikonsultuoti su daktare. Ji patvirtino, kad naujagimiai ir turi čiaudėti, nes būtent taip valosi jų nosytė. Žinoma, šita informacija šiek tiek išmušė mane iš vėžių, nes su lyg šia naujiena, pamiršau, kad naujagimiui reikia pravalyti nosytę su druskos tirpalu. Viena nerami naktis tai priminė ir toliau su kvėpavimu nebeturėjom problemų.
Tiesa, mažylės kvėpavimas ne visada buvo gražus, nepaisant to, kad nosis išvalyta. Ieškant apie tai informacijos internete, pradėjau bijoti dėl astmos ar bronchito, nes tik tokius paaiškinimus jame radau. Pasikonsultavus su daktare, pasirodo, jei vaikas neturi temperatūros, miega gerai, atrodo sveikas, tai net ir švokščiantis, kartais gargaliuojantis ar švilpiantis kvėpavimas kūdikiui yra visai natūralu. Tai išnyks tik vaikui pradėjus sėdėti ar net vaikščioti.
Keisčiausia buvo sužinoti, kad net ir kūdikio kosėjimas yra visai natūralu. Jis gali užspringti nosies sekretu ar pan. Visai logiška, juk ir mes, saugę, karts nuo karto sukosim, nes užkutena gerklę. Ir tai tikrai ne ligos požymis. Sesuo patikino, kad jei vaikas kosės dėl ligos - tikrai suprasiu.
Pienligė, skaičiau ir girdėjau, kad tai yra liga, kai ant liežuvio ir dantenų atsiranda apnašos, kurios atrodo kaip varškytė. Tačiau pabalęs mažylės liežuvis vis tiek neramino, maniau, kad jis turi būti rausvas ir gražus. Malonu buvo sužinoti, kad paprastos baltos apnašos ant liežuvio dar nėra pienligė. Tiesa tai irgi sužinojau tik iš daktarės, nes internete neradau (gal ieškoti nemokėjau?).
    Mažiausiai nerimo sukėlė, tiksliau visai jo nesukėlė, tik paraudusi odelė. Apie tai buvau girdėjusi daugiausiai. Net ir pirmomis dienomis aplankiusi daktarė patarė paraudusią odelę prevenciškai patepti kremu, kad neatsirastų iššūtimų. Taip ir darau.
O štai prakaitinė užpuolė iš pasalų. Nesupratau, kas tai. Maniau, kad gal alerginis bėrimas, bet buvo baisu suklysti. Šį kartą padėjo google, o aplankiusi seselė tik patvirtino spėjimą. Įdėjus daugiau pastangų, kad vaikas neprakaituotų, pasilaikius papildomų higienos priemonių, bėrimas daugiau nebegrįžo.
Kažkodėl jaučiau begalinę baimę, kad paskambinus daktarę sutrukdysiu kvailais klausimais, kurių atsakymai turėtų būti savaime aiškūs. Todėl, kol vaikas gerai miega, yra laimingas, per daug neverkia, kas kart laukdavau sekančio vizito, kada galėčiau pasitikslinti, kad viskas gerai. Jaučiuosi nesuklydusi. Mūsų mažylė auga sklandžiai.

Aistė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą