Pasakos - tai stebuklingos istorijos, kuriose nutinka įvairiausių, keisčiausių dalykų. Tikriausiai nėra vaiko, kuris negirdėjo pasakos. Dažniausiai jos skaitomos ar sekamos prieš vaikui užmiegant. Apie pasakų naudą vaikui jau nesiplėsiu, manau, ir taip puikiai žinome, kad jos ugdo vaiko kūrybingumą, praturtina fantaziją, ugdo socialines ir moralines nuostatas, turtina kalbą, moko elgesio normų, teikia estetinį pasigėrėjimą ir t.t.
Vieną rudens vakarą su mažuoju iš rudens gėrybių darėme
įvairius darbelius. Eilinį kartą bandėm užglaistyti tą „Mama, ką man veikti?“. Taigi, bandėme kankorėžiui pritaisyti kojas, rankas, uždėti kepurę. Vienas
kankorėžis virto elegantiška kirmėle su skrybėlaite. Medžio šakelė – medžiu.
Štai ir medkirtys, nešinas ant pečių kirvį... Ir taip belipdant, visi herojai
tapo pasakos dalimi. Vaiko kurtos pasakos dalimi.
Vieną diena medkirtys išėjo į mišką. Ten pamatė medį be
lapų ir norėjo jį nukirsti.
Netoliese ant žemės sėdėjo berniukas Kankorėžiukas.
Jis žaidė su nuo medžio nukritusiom gilėm. Pamatęs, kad medkirtys ruošiasi medį
nukirsti, sušuko:
- Ei! Negalima kirsti
šio medžio. Juk ant jo auga gražios gilės, su kuriomis aš žaidžiu. Jei nukirsite
jį, su kuo aš žaisiu?
- Bet ant jo tik dvi
gilės likusios, – nusijuokė medkirtys.
Tuo metu pro šalį besišnekučiuodami ėjo elegantiškoji
kirmėlė ir Gilinukas.
Išgirdę jų pokalbį, vienu balsu tarė:
-
Juk pavasarį šis
medis sužaliuos ir vėl išaugins naujas giles. Mes taip pat ateiname čia pažaisti. Negalima jo kirsti. Kirsti
reikia tik sausus, nebegyvus medžius.
Medkirtys apie tai nebuvo pagalvojęs. Jam atrodė, kad jei
jau medis be lapų, tai ir reik jį nukirsti.
Tačiau paklausė visų ir nuėjo ieškoti nudžiuvusių medžių. O Kankorėžiukas su
kirmėle ir Gilinuku liko žaisti su nukritusiomis gilėmis. Prie jų prisijungė ir plastilininis ežiukas.
Štai tokia ši miško gėrybių pasaka. Gražių pasakų ir Jums su vaikučiais.
Mama Renata su Adu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą