Kadangi,
neplanuotai, visa darbo diena praėjo prie kompiuterio, o man, mėgstančiai tiek
aktyvų poilsį, tiek aktyvų darbą, tai didžiausias košmaras. Tad po darbo, prisikalbinus
žygių kompanjonę, keliauju įveikti dar vieną, „Išvaikščiok Molėtus“ žaidimo
maršrutą -> Mindūnai.
Maršruto
pradžia - Ežerų žvejybos muziejaus, kurį tikrai verta aplankyti (esu buvusi muziejuose ->A. Truskausko medžioklės ir gamtos muziejus ), automobilių stovėjimo aikštelė.
Apie
maršrutą.
Tai išimtinai gamtinis maršrutas, nes nuo pat pirmų žingsnių driekiasi miškų keliukais ir takais. Reikia būti labai atidiems sekant maršruto žemėlapį, nes kai kurie keliukai vos matomi, tad labai lengva nuklysti į šoną. Nuklydom gal tris/keturis kartus. Bet mums tai įprasta :D
Į
Rudesos miškus patenkama per senąją Kamužės užtvanką, skiriančią Siesarčio ež.
nuo Kamužėlio. O nuo Rudesos skardžio atsiveria įspūdingi vaizdai į Baltuosius
Lakajus. Niekada negalėjau pagalvoti, kad ten taip gražu. Nors foto perteikti
skardžių grožio neįmanoma, bet gyvai pasigrožėti tikrai kažkas VAU!
Poilsiautojų tiek poilsiavietėse, tiek tiesiog įsikūrusių ant skardžių labai
daug. Pasijuokėm, kad šį kartą žygiuojam, tiesiog per „kiemus“ :D. O didžiausias
šio žygio baubas buvo „bimbalai“ (akliai), segė taip skaudžiai, kad ojojoj :D
ir briedinės erkės, kurios lipo prie mūsų nenormaliai. Man negalinčiai pakęsti
visokių mašalų/vorų, tai buvo tikras išbandymas. Aplipo ne tik marškinėliai,
bet jos įkyriai lipo rankomis, lindo po marškinėliais, ropojo per sprandą į
plaukus... Brrrr... Prisipuškiau purškalu nuo erkių ir uodų tiek, kad net
marškinėliai buvo šlapi. Tačiau akliams ir briedinėms erkėms, tai nė motais...
Kaip nuo jų atsiginate jūs?
Rudesos
apžvalgos bokštas - labiau žinomas kaip Baltųjų Lakajų priešgaisrinis bokštas,
jo bendras aukštis siekia apie 35 m., tačiau apžvalgos aikštelė įrengta tik 15
metrų aukštyje. Žiemą, rudenį ir pavasarį jį galima pasiekti nebent traktoriumi
ar visureigiu, o vasarą link jo veda mažas miško keliukas, jungiantis Mindūnų
ir Rudesos kaimus. Šio bokšto lankymą oficialiai reikia suderinti su Rudesos
girininkija arba Labanoro regioninio parko administracija. Būtų labai smagu
pasižvalgyti nuo jo, bet dėl dviejų damų, gal niekas čia jau labai nesivargintų
atrakinti vartelius...
Miško
takeliais, skardžiais, kalnais kalneliais, keliaujam toliau... Reikia būti
labai atsargiems, nes vienas neatsargus žingsnis ir gali atsidurti apačioje...
:D
Pasirodo
norintiems atsikvėpti, tai galima
padaryti poilsiavietėje prie Siesarčio ež., ant Rudesos skardžio esančioje
poilsiavietėje, Kamužės poilsinėje bei šalia Mindūnų apžvalgos bokšto. Tiek poilsinių
vietų driekiasi pakrantėse. Asmeniškai aš žinojau, tik poilsinę šalia apžvalgos
bokšto.
Kadangi
mes ėjome gan vėlai vakare, tai apžvalgos bokštą pasiekėme būtent per saulėlydį.
Jei nebijote aukščio, tai būtinai užlipkite pasidairyti, atsiveriantys vaizdai
pasakiški.
Na
ir likusi maršruto dalis buvo, galima sakyti, slaptais miško takeliais. 2 km
atkarpoje, gal tris kartus išsukom iš tako, nes takas tiesiog pavadinimu „atspėk
kur?“ :D O dar pradėjo temti, tai šiek
tiek kelią pasikoregavome.
Man
šis maršrutas pats gražiausias iš trijų eitų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą