4 diena
Rugpjūčio 18d.
(sekmadienis)
Poilsio diena Kroatijoje.
Be žadintuvo pabundame!!! Išmiegojome, kiek norėjome, ramiai pavalgėme
pusryčius iš kroatiškų produktų: duonos, sviesto, dešros, pašteto, sūrio,
pomidorų. Maistas skanus, šviežias.
Iš savo kaimuko Smoliči
kalnuose pajudame į Rabač paplūdimius.
(foto: Rabač
miestelis)
Apie 10.00 dar randame
laisvos nemokamos vietos, nors vėliau atvažiavus galima rasti vietos ir
mokamoje aikštelėje visai netoli jūros. Paplūdimyje gultus, skėčius galima
išsinuomoti, avalynę į jūrą bristi – nusipirkti. Kad nieko nereikėjo pirkti,
nuomotis, atkreipiau dėmesį tik į gultus – nuoma 30 kunų. Krantas akmenuotas,
bet ne stambių akmenų, galima gulėti be skausmo ir kančių. Keli metrai nuo
kranto jūroje smėliukas. Nepasakyčiau, kad vanduo kaip arbata, bet kaulų tikrai
nelaužo. Vaikinams išvis nė motais vandens temperatūra - iškrapštyti lauk
neina. O reikia, nes pirmam kartui po kroatiška saule ilgai būti baugu, nes po
to visas atostogas gali tekti praleisti su skaudančiom nugarom. Beje, jūroje
galima maudytis su pripučiamais čiužiniais, ratais, o tai didžiausias smagumas
vaikams. Tad tikrai verta keliaujant vieną kitą tokį įsimesti krepšin.
Nuo jūros pabėgę grįžom
pietauti, vaikinai numigti pokaičio. Vakare pliuškenomės baseine, valgėme ledus
ir dėjomės daiktus. Ryt keliamės į kitą vietą, bandysime dar ir Plitvicų parką
aplankyti.
5 diena
Rugpjūčio 19d.
(pirmadienis)
Jau esam Kaštel Novi
miestelyje. Jaunimas po dušu palindęs, bando užmigti, bet sunkiai sekasi, nes
miegojo nuo Plitvicų visą laiką, o tai nei daug, nei mažai – 225 km.
Iš savo buvusios vietos
pajudėjom į Plitvicas 8.00, laukė apie 263 km. Skaitinėjom visokių atsiliepimų,
išklausėm visokių nuomonių dėl šio parko, vieniems atrodo, jog neapsimoka
mokėti tiek pinigų tam, kad pažiūrėtum ežerus, kurių mūsų gimtojoj šalelėj
nemažai, kitiems – euforijos verta lankytina vieta. Visgi mes nusprendėme
aplankyti nacionalinį Kroatijos parką „Plitvička jezera“. Ar verta buvo mokėti
už suaugusį 110 kunų, 55 už vaiką iki 18m. /mažajam nereikėjo bilieto, nes jam
ne 7m./? Taip. Aišku, mes pasirinkome trumpiausią kelią E, kuris buvo įvardytas
kaip užtrunkantis 2-3 val. Mes sugaišome nuo įvažiavimo į „parkingą“ iki
išvažiavimo 5 val. Nesirinkome ilgesnio kelio todėl, kad bijojome, jog mažasis
gali neišlaikyti ilgesnio vaikščiojimo. E maršrute jis puikiai visą
kelią ėjo pats, o visiems pamatyti tai, ką pamatėme – užteko: pradžioje į trasą
nuvežė traukinukas-autobusas (tik reikia stengtis kuo greičiau pakliūti į jį
kai daug žmonių, nes gali likti ir neįlipęs – stovinčių neveža).
Išlipę pradėjome leistis
nuo viršaus į apačią. Pradžioje pamatėme mažus kriokliukus, kuriais vanduo
pereina iš vieno ežero į kitą, baigėme dideliu kriokliu. Paskutinis etapas –
plaukimas kelis metrus per ežerą laiveliu. Ten užstrigome, teko laukti nemažai.
Galima neplaukti, pabaigoje pasukti dešinėn ir kilti iki traukinuko kelio,
pareiti pėstute (išlendi ten, kur važiuojant į priekį matosi tarpinė stotelė).
Mes likome laukti laivelio, nes mažasis savo kojas ilsino gyvai žmonių eilei
stabtelėjus ant mamos kojų. Nebuvo zyzimo, tad nebuvo ir problemos.
Viso šio pasivaikščiojimo
metu matėme skaidrų vandenį, jame plaukiojančias vienos rūšies žuveles
/nematėm, deja, kitokių, tik vieną varlę/, kriokliukus, daug žmonių... Gražu,
įdomu tai, jog ežerai skirtingame lygyje, kad vanduo iš jų bėga į kitą, kad
takeliai dažnai nutiesti virš vandens. Ar rinkčiausi ilgesnį maršrutą – ne.
Mums su vaikais tikrai buvo gana E.
Detalės. Atvykus reikia
automobilį pasistatyti mokamoje aikštelėje, kurioje moki už valandą 7 kunas.
Įvažiuojant pasiimi lapelį – išvažiuojant eini į kasą susimokėti.
Kai randi, kur
pasistatyti mašiną /mes ten buvom apie 12.30, tai sausakimša.../, eini pirkti
bilietus į parką. Yra kasos ten, kur statomos mašinos, bet jei ilga eilė – yra
kasa ir perėjus tiltelį, paėjėjus žemyn. Tualetai – visus reikalus tuo klausimu
reikia susitvarkyti ten, kur pastatai mašiną – prie įėjimo. Nemokamai. Yra ir
vandens, jei reikia. Beje, pačiame parke ne kartą matėme, kaip žmonės pylė iš
kriokliukų vandenį į butelius ir gėrė. Mes pabijojom dėl vaikų. Kaip nepirkom
maisto iš vietinių kioskelių prieš įėjimą. Buvom patys įsidėję. Pasiėmėm
vandens gerti, bandelių, pusiaukelėje bandeles ir sudorojom. Vanduo buvo
paklausus visą kelią. Pirkom tik ledus išlipę iš laivelio. Kaip juokiausi vyrui
– beveik dešrinius – po 14 kunų... Litais – apie 7...
Šioje vietoje norisi
pakomentuoti viso maisto Kroatijoje kainas. Ne viename forume skaičiau, jog
kainos kaip Lietuvoj. Nežinau, kur tokios, bet mūsų iki šiol lankytose vietose
– tikrai ne stebuklas. Na, kad ir pavyzdžiui, šiandien vyro apsipirkimo Kaštel
Novi parduotuvėje reziume: sultys 2l – 10,99 kunos, alus 1l – 13,79 kunos,
jogurtukai 200g po 3,89 kunas. Dalinam iš lito ir kunos kurso /beveik pusiau/
ir kaina aiški.
Plitvicose praleidome 5
val., tad rinkomės ir trumpiausią bei greičiausią kelių maršrutą nakvojimo
vieton netoli Splito. Tad iki savo naujos gyvenamo vietos pas Petar Grgin,
Ponikvice 2, Kaštel Novi ("užsibukinom" čia . Tiesa, buvusią vietą čia )jau lėkėm mokamu keliu.
Susimokėjom 70 kunų.
Dar nežinau, koks tas
miestelis, nes atvažiavom vakare, vyras spėjo tik parduotuvėn, bet šeimininkas
maloniai nustebino: kambaryje radome ledų mažiesiems, sau sulčių, mineralinio,
atnešė info apie miestelį ir savo vyno! Tad dabar gurkšnoju Grgin vyną ir
rašau... Iki ryt!
Mama Laima
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą