Mamukynas: Pėsčiųjų žygis. Kalnai ir žemupiai ant Amatos krantų ir vidžemės kraštovaizdžio žavesys (25 km). Latvija

2023 m. spalio 21 d., šeštadienis

Pėsčiųjų žygis. Kalnai ir žemupiai ant Amatos krantų ir vidžemės kraštovaizdžio žavesys (25 km). Latvija

Kadangi, šį savaitgalį, Lenkijoje turėjusį vykt žygį nukėlė balandžio mėnesiui, tai sugalvojom (tiksliau Toma (mano ištikimoji bendražygė) pasiūlė ir aš neatsisakiau), kad vistiek reikia kažkur išlėkti savarankiškai prasivaikščioti. Išlėkėm, tik ne į Lenkiją, o į Latviją. Tai buvo mūsų pirmasis solo su TrenkTuro programėle Latvijoje.

Kadangi kelias tolimas, tai išvyką rinkomės su nakvyne. Pirmai dienai pasiplanavom aplankyti vos kelias vieteles. Bet gavosi kaip gavosi, o gavosi labai gerai... -> Lekiam Latvijos keliais. Siguldos gamtos grožybės.

Po vakarykčių kalnų kalnelių, šiandien blauzdeles dar jaučiam. Tepam, purškiam raumenukus tepliukais, purškaliukais, velkamės žygių drabužiais ir papusryčiavusios lekiame į starto vietą. Žygio maršrutas "Kalnai ir žemupiai ant Amatos krantų ir vidžemės kraštovaizdžio žavesys (25 km)"yra netoli Cesis (Cėsys) miesto.

Tai buvo patys sunkiausi ir gražiausi 25 km su TrenkTuru.

Pradėjusios šį žygį, net negalėjome įsivaizduoti kas mūsų laukė. Jau ne vieną LT maršrutą, kuris įvardintas kaip sudėtingas, esu praėjusi. Bet tik po šio galiu teigti, kad dabar jau žinau kas yra sudėtingas maršrutas.

Pirmiejį kilometrai nuteikė, kad įkalnių, nuokalnių tikrai bus, bet net neįsivaizdavom, kad tie pirmieji kilometrai tik apšilimas...

Pirmas rimtesnis iššūkis buvo rasti "Bruna ala", kuri pasislėpusi aukštam šlaite. Užkopėm, radom, nusigrūdom (tiesiogine prasme) atgal į taką!

Truputį bruzgynėlių, truputį gražių miško takų, gražių upės vingių, didingų skardžių... Keliaujam toliau ...

Keliaujant tolyn, laiptelių, stačių įkalnių daugyn, bet ir patys vaizdai vis gražyn.

Dar labai sunkino ėjimą ant takų užvirtę medžiai. Matosi, kad neblogai prasisuko čia dideli vėjai. Bet taip pat matosi, kad takai tvarkomi, tikrai nepaliekami likimo valiai.

Taip kopinėdamos aplankėm "Dzilnas iezis", įspūdingo grožio vieta. Pavadinimus išsiversti sunkoka, gal kas pavertėjausit?

Pirmoji dalis maršruto veda palei pat Amatos upę, tad kraštovaizdis pasakiškai gražus. Skardžiai, vingiai, sraunios upės čiurlenimas...

Keliaujam toliau...

Dzilnas iezis

Blauzdos jau ilgą kelio dalį leido suprast, kad laikas pailsėti. Tie laipteliai aukštyn, žemyn, medžių virtuolių perlipimai, pliurzių perbridimai blauzdelėms nelabai patiko. Bet buvom nusprendusios, kad pietausim pusiaukelėj, tai kantriai žygiavom toliau! Jau krizenimų buvo vis mažiau, daugiau tylaus ėjimo, nes pasiekti tą pusiaukelį buvo iš ties labai sunku...

Pietavome pasakiško grožio vietoje. Prie "Zvartes iezis".. Čia yra įrengta graži poilsiavietė su staliukais, šiukšliadėžėm, tualetu... Pietums valgėm sausą davinį. Ar mums pavyko teisingai "išsivirti" tą košę??? Tikiuosi kitą kartą geriau pavyks...

O jau kad suledėjom valgydamos. Šiaip beveik visą kelią lydėjo žvarbus vėjas, tik kai kur užuovejos leido nusiimti nuo galvų kapišonus. Bet ir saulutė buvo pasirodžiusi. O svarbiausia, kad nelijo! Nors pranašavo lietų vos ne visai dienai.

Ir tas jausmas, kai jau galvoji, kad gražioji maršruto dalis įveikta, beliko tik grįžti paprastais keliukais iki finišo... O čia!!! Nerealūs vaizdai!!! Ėjom ir toliau mėgavomės...

Na faktas, kad nuo žvyrkelio ir asfalto atkarpos neišsisukom, bet blauzdos mums dėkojo, kad nebėra bent jau laiptų!!! Nes įkalnių paruošta buvo ir pabaigai neblogų.