2021 m. liepos 6 d., antradienis

Nustok skirtingus žmones vertinti pagal vienodus kriterijus ir tau bus lengviau būti savimi!

 


Nežinau kaip tau, bet man tai akivaizdu, kad kai kuriuos dalykus gerai mokėti ar iš vis išmokti vieniems tiesiog nelemta, kai tuo tarpu kitiems, tai reikalauja tik minimalių pastangų... Vieniems sekasi mokytis kalbas, kitiems lengviau krimsti tiksliuosius mokslus, tretiems lyg į kraują įaugę fiziniai ar techniniai darbai, menas... Juk vieni gali mokėti 5 ir 10 kalbų, kai tuo tarpu kiti vargsta su savo gimtąją. Žmonės gali puikiai įsiminti ir išmanyti tam tikrų sričių teoriją, kai tuo tarpu treti ir be teorijos, tai puikiai įgyvendina praktikoje. Tad, kam kitus mesti į vieną puodą - vertinti pagal vienodus kriterijus? 

Kaip skiriasi žmonių gabumai, taip skiriasi ir jų interesai. Turėdami skirtingas vertybes, tuo pačiu sureikšminame ir skirtingus dalykus. Kol vieni rūpinasi savo religija, kiti žiūri ką valgo, treti savo laiką aukoja padaryti pasaulį geresniu. Ir nesvarbu kuria religija rūpinasi. Nesvarbu ar žmogus vegetaras, veganas ar žaliavalgis. Ir ar gerą daro rūpindamasis vargšais, alkanais Afrikos vaikais ar kačiukais šalia esančioje prieglaudoje. Kiekvienas savo energiją naudojame skirtingose srityse. Tobulų žmonių nėra. Kiekvienai asmenybei tobulybė reiškia visiškai skirtingus dalykus. Kas tobula tau, visiška nesąmonė kitam...

Mažai kas iš mūsų, žmonių, esame perfekcionistai, kurie viską, ko imasi, atlieka 100%. Kalbėti žymiai lengviau nei imtis veiksmų. Mažuma, jei iš vis tokių yra, nenusižengia savo susikurtiems standartams ir neperžengia sau užsibrėžtų ribų. Nesvarbu, ar tai būtų kažkokios ideologijos sekimas, ar taisyklių laikymasis, ar savo požiūrio pateisinimas veiksmais…  Paradoksalu, tačiau, nepaisant kasdienių išimčių savo žodžiams ir veiksmams, iš kitų tikimės ir, dažnai net reikalaujame, tobulumo. 

Sąmoningai ar ne, spaudžiame žmones teisintis dėl dalinai sekamų ideologijų, dalinai besilaikomų taisyklių, dalinai išpildytų planų... Piktinamės ir baisimės svetimame požiūryje įžvelgiamais atgrasiais kraštutinumais, kurie, greičiausiai, nė nebus siekiami. Ir, kartu, teisiame žmones, kodėl tie baisieji kraštutinumai nėra siekiami… 

Esu įsitikinusi, kad menkinti asmenybę dėl to, kad ji neatitinka mūsų susigalvotų tobulybės kriterijų yra visiškas absurdas. Klausant tokių įžvalgų, susidaro įspūdis, kad visų žmonių interesai ir prioritetai turėtų būti vienodi. Lyg kažkas vienas turėtų teisę spręsti kieno interesai ir prioritetai yra geresni... Kai tuo tarpu visi kovojame už savo teisę būti savimi, laisvę rinktis ir tobulėti mums priimtina linkme. 

Mes visi norime būti savimi, būti priimti kitų būtent tokie, kokie esame, ir jaustis patogiai, jaustis įvertintiems už tai kas mums sekasi, o ne nuvertintiems už tai, kad kažkas kažką moka geriau...  Pašiepti interesus, prioritetus, kritikuoti, kad gabumai, tam tikroje srityje, neprilygsta kitų asmenybių gabumams yra visiškai beprasmiška ir neteikia jokios naudos nei vienai, nei kitai pusei... Priešingai. Tai tik gadina santykius! 

O ir teisdama kitus tu nuteisi save! Kiekvieną kartą savo veiksmus vertini per kriterijus kuriuos taikei kitiems. Nustok teisti kitus, nustosi teisti ir save. Taip bus lengviau priimti save būtent tokią kokia esi.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą