Kai
esi vaikas, pavadinti kažką draugu yra ypatingai paprasta. Prieini, pradedi
žaisti šalia ir vuolia - geriausi draugai. Be jokių kriterijų, be lūkesčių, be
įsipareigojimų... Be baimių būti įskaudintam, išduotam, be baimės būti
paliktam. Užtenka tiesiog malonių emocijų būnant kartu. Nesvarbu, kad
dažniausiai draugystė trunka valandą, dieną, kelias... Mano penkiametė dukrytė
kiekvieną dieną grįžus įvardija vis kitą tos dienos draugą. Net ir jos
geriausias draugas, kai kuriomis dienomis būna draugas su kažkuo kitu, bet ne
su ja.
Augdami
santykiuose pradedame ieškoti prasmės. Darosi vis sunkiau naują žmogų pavadinti
draugu, itin kvailai atrodo tie, kurie įvardija kitus draugais vos po vieno
susitikimo. Suaugus, nebeužtenka tiesiog būti kartu čia ir dabar.
Žvelgiant į mano praeitį, rodos, visada,
buvo žmonių, su kuriais praleisdavau daugiau laiko nei su kitais, kuriuos
įvardindavau geriausiais draugais. Man buvo gerai. Todėl, buvau itin
šokiruota, kai vieną dieną, įpusėjus trečią dešimtmetį, vienu sunkiausiu mano
gyvenimo periodu, suvokiau, kad esu visai viena. Pradėjus analizuoti savo
ankstesnius santykius, suvokiau, kad visada bendraudavau su visais, bet,
tuo pačiu, niekada niekam nepriklausiau. Atsiminiau, kiekvieną kartą, kai man
teko stebėti, kaip mano geriausi draugai susiranda geresnių, o aš likdavau
pamiršta už borto. Nekaltinu jų, akivaizdu, kad būtent aš nesugebėdavau
suteikti žmonės to, ko jiems reikia iš draugo, kai tuo tarpu kitiems tokių
problemų nekilo.
Dabar
juokinga, kad tuo gyvenimo periodu buvau pradėjus atsiriboti nuo kiekvieno,
kuris neatitiko mano tuometinio tikro draugo apibrėžimo. Kad ir kaip vaikiškai
skambėtų, išmečiau visus Facebook draugus, pasilikdama tik tuos su kuriais
bendravau gyvai. Kai Facebook pradėjo siūlyti draugus (tada tai darė kažkaip
kitaip nei dabar), nusprendžiau, kad man visai jo nereikia. Pasikeičiau
kontaktus, kad žmonės, kurie su manimi nekontaktuoja net ir neturėtų kaip. Man
to reikėjo. Tuo pačiu į visas puses dalinausi savo atradimu, kad neturiu
draugų, taip nustebindama ir įskaudindama ne vieną žmogų, kurie, vis dėl to,
laikė mane drauge ir jautėsi mano draugais.
Nudegus
su netikromis draugystėmis... Nors, ne. Sąžinė neleidžia jų vadinti netikromis.
Jos buvo tikros. Tuo metu. Manau, teisingesnis išsireiškimas būtų, nudegus su
sezoninėmis draugystėmis, skiriu labai daug laiko santykių analizei, taisyklių,
ką reiškia būti tikru draugu kūrimui ir redagavimui.
Nežinau
kaip kiti, bet aš draugiškus santykius palaikyti galiu tik su tuo žmogumi,
kuris, nepaisant kitokio gyvenimo būdo ar požiūrio į gyvenimą, man leidžia būti
savimi, leidžia keistis, siekti to, ko noriu būtent aš, nesprausdamas manęs į
savo ar visuomenė sukurtus rėmus. Tikrai geri draugai komunikuoja efektyviai,
t. y. diskutuoja, klausia, prašo, pasako savo nuomonę, nenutyli, nemeluoja.
Tikras draugas neprivalo pritarti viskam, ką aš darau, tačiau turi gerbti mano
pasirinkimus, turi palaikyti mane einant pasirinktu gyvenimo keliu, paskatinti,
padėti atsikelti kai suklumpu, padrąsinti augimo procese. Paradoksalu, gal ir
tu atkreipei dėmesį, bet taip elgiasi dažniau svetimi nei artimi.
Po
25 metų trukusių tik sezoninių draugysčių (trukusių dažniausiai 9 mėnesius,
daugiausiai metus, išimtiniais atvejais du... su keliais žmonėmis tos sezoninės
draugystės kartojosi kas kelis metus), dabar gera su kai kuriais skaičiuoti
šeštus ar septintus (nepertraukiamus) draugystės metus.
Nuo
minėtos krizės iki dabar, man retai kada užtenka tiesiog malonios spontaniškos
bendrystės. Mano visi santykiai nuolat analizuojami, nuolat vertinami. Man
reikia nuolatinio patvirtinimo, kad mes tikrai draugai. Tiesa užtikrinimo
neprašau, aš analizuoju ir vertinu kiekvieną kontaktą, kiekvieną pokalbį,
kiekvieną žodį, kiekvieną reakciją... Skiriu daugybė energijos ir laiko buvimui
drauge (visada atrodo per mažai). Nenoriu būt palikta ir pamiršta, nenoriu
vieną dieną vėl susivokti, kad esu viena. Vienos rankos užtektų suskaičiuoti
žmonėms, su kuriais jaučiuosi saugi, nes, su kitais, juk... bendraujam per
retai, kalbamės ne taip atvirai, nepaliečiam gilesnių temų... Žodžiu,
nesielgiam kaip turėtų elgtis tikri draugai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą