Susireguliavus miego valandas, patobulinus mitybos įpročius ir apšokinėjus artimuosius, kurienegali savimi pilnai pasirūpinti, laikas į dienotvarkę įtraukti ir fizinę
veiklą. Gerai tiems, kurie darbo metu ir taip suvaikšto rekomenduojamą kiekį
žingsnių, bet tokiems kaip aš, kurių darbas visą dieną sėdėti prie kompiuterio,
reikia skirti tam laiko atskirai.
Skaičiau,
kad, jei mažai judama, žmogaus kūnas galvoja, kad žiema ir yra linkęs sulėtinti
medžiagų apykaitą. To pasekoje kaupiasi nereikalingi kilogramai. Tad, reikia,
arba žymiai mažiau kalorijų vartoti arba žymiai daugiau judėti. Tiesa, taip pat
kažkur kažkada girdėjau, kad jei organizmas negauna pakankamai maisto, jis ir
tada yra linkęs sulėtinti medžiagų apykaitą, kad sukauptų energijos gamybai reikalingas
atsargas ateičiai. Tai gi, kiekvieną kartą suvartojus papildomų kalorijų - jos
saugomos ir svoris auga. Šiuo klausimu turėtų padėti reguliarios maitinimosi
valandos, nes organizmas žino, kad gaus maisto. Bet... Per mažas maisto medžiagų
kiekis reiškia ir mažiau organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų. Vien
papildais maitintis nerekomenduojama... Išvada! Reikia daugiau judėti.
Na,
ne veltui, kalbant apie į sėkmę lydinčias rutinas, visose yra išskiriamas
laikas sportui. Bėda ta, kad man, sportas, tikriausiai pats nepatraukliausias
užsiėmimas. Nežinau, kas man jame taip nepatinka, bet net ir mokyklos laikais
kūno kultūros pamokos buvo pačios vengiamiausios. Nupurto vien pagalvojus, kad
reikia specialiai pasiruošti, apsirengti, kitais atvejais dar nukeliauti į
stadioną, parką ar sporto salę... Sportas yra kažkas siaubingo!
O
gal mano viena draugė teisi - aš sau tiesiog įsiteigiau? Kartojau sau, kad
sportas ne man ir vualia, fiziškai negaliu jo pakęsti. Tikrai dažnai
pagalvodavau apie rytinę mankštą, jogą ar paprasčiausią pabėgiojimą parke.
Pagalvodavau ir greit nuvydavau šias mintis, nes juk - sportas ne man. Kas
kartą pabandžius prisiversti bent kelias savaites sportuoti nori nenori,
atrodo, mano įsitikinimas tik labiau sustiprėjo... Net ir meditacija kažkaip
sukrenta į tą patį puodą...
Aš
žinau, kad galiu pasiekti be ką. Galiu prisiversti ir daryti, kad ir dantis
sukandus. Problema tame, kad nenoriu nieko daryti per prievartą. Kalbant apie
sportą, tai skamba kaip didžiausias savęs prievartavimas, kokį tik galiu
įsivaizduoti. Gal šiame tekste įžvelgi ir dalelę savęs? Manau, tada mums kyla
tas pats klausimas - kaip daugiau judėti savęs neprievartaujant?
Mano
atsakymas, kol kas, tiesiog vaikščioti. Daug vaikščioti. Kas svarbiausia, tam
nereikia specialios aprangos! Jei bevaikštant kyla noras - imti ir bėgti.
Užsisėdėjus namuose, užsigulėjus lovoje, imti ir tiesiog vaikščioti taip pat
sudėtinga. Tačiau, sunkiausia yra išeiti pro duris. Pradžioje mane net dusino
išėjus vienai aplink namų bloką apeiti. Vis lydėdavo jausmas, kad dukrytei
manęs prireiks ir nerimaus manęs neradusi... Bet juk yra ir tėtis! Dukrytė tai
žino, palengva susivokiau ir aš. Dabar pėškomis pasiekiu parkus, iki kurių
važiuodavom tik automobiliu, nes mažajai per toli, savaitgaliais karts nuo
karto nukeliauju ir iki miesto centro (iki jo reikia eiti virš valandos
gana greitu tempu).
Tiesa,
tokius pasivaikščiojimus reikia derinti, kad tėtis būtų namuose.
Susireguliavusi miego valandas, darbo dienomis tam galiu skirti ne mažiau
valandos dar prieš visiems susikeliant. Jei vėluoju, tėtis pasirūpina, kad
dukrytė pradėtų savo ryto rutiną. Savaitgaliais, jei tik yra noro, einu ir 4-5
val. Pvz. iki miesto centro, po jį ir atgal. Bandžiau vaikščioti du kartus per
dieną, ryte ir vakare, bet vakare jaučiuosi išsekus ir tingi, tad tą laiką
geriau skiriu mažiau energijos reikalaujančioms veikloms ar tiesiog serialui,
knygai...
Noriu
paminėti, kad vaikščiojimas yra ne itin efektyvus pagalbininkas želiniam pilvui
sustangrinti. Kol kankinausi kelias savaites ant sportinio kilimėlio su
visokiais pratimais pilvui, jaučiau kad po truputį atsiranda pilvo presas.
Nustojus, jau po kelių savaičių jis vėl želė. Tad norint sustangrinti ir pilvą,
jam reikia atskiro dėmesio.
Žinoma,
geriausiai kalorijos dega atliekant specializuotas mankštas. Tad, jei kam tinka
ir patinka, arba jei kas neturi galimybės išeiti iš namų greitam prasiėjimui
vienumoje, prašom. Tereikia atrasti savo sritį. Ar tai pratimai ant kilimėlio -
pilna programėlių su pratimų pavyzdžiais, ar aerobika, šokiai žiūrint video...
Kažkada turi atsidaryti ir sporto salės bei klubai, aš jau nekantrauju, kada
galėsiu išbandyti kikbokso treniruotes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą