Kaip susitvarkyti savo gyvenimą? Pirmas žingsnis - susireguliuoti miegą ir mitybą!

 

Tavo gyvenimas tikras chaosas? Nieko neveiki, bet kažkodėl vis nėra laiko ar jėgų svarbioms veikloms? O gal dar blogiau? Nieko neveiki ir nieko veikti nenori? Vangiai atlikęs savo pareigas darbe, aplakstęs artimuosius (jei ne vienas gyveni), susivynioji į patalus lovoje ir žiūri bukus/matytus serialus, filmus, tiesiog be tikslo naršai internete? Ir taip diena iš dienos jau mėnesių mėnesius? Apleidai ne tik artimuosius ir draugus, bet ir pats save? Pandemijos metu tu tikrai ne vienas toks. Nebūtum vienas ir ne pandemijos metu. Bet... Gal jau laikas būtų kažką keisti? Pavasaris yra tobulas metas pokyčiams.

Aš, savo metelius atgulėjus lovoje su serialais, jau žengiau pirmuosius žingsnius link šiek tiek sveikesnio ir produktyvesnio gyvenimo. Sunku. Tikrai sunku tiek nustoti kažką daryti, tiek pradėti kažką naujo. Įpročiai, ypač tie jau tapę labiau priklausomybėmis nei paprastais įpročiais, įsišakniję tiek giliai, kad dažnai nė nesusimąstom jog darom vienus ar kitus dalykus. Lyg kūnas veiktų atskirai nuo galvos. Atsibodo taip gyventi? Laikas sujungti kūną su protu!

Pokyčiai neįvyksta su lyg pirštų spragtelėjimu. Jie reikalauja daug darbo, kantrybės ir žinoma laiko. Kažkur kažkada girdėjau, kad įpročiai susiformuoja per 66 dienas... Pradedu tuo tikėti. Po dviejų mėnesių naujai formuojamo gyvenimo pastebiu, kad ne vieną naujai suformuotą įprotį jau be pasipriešinimo darau automatiškai. Viskas įmanoma! Tiesiog, pokyčius reikia pradėti jau dabar. Tačiau, kad ir kaip norisi visko čia ir dabar, judėti į priekį būtina mažais žingsneliais. Pirmas žingsnis - sureguliuoti savo miego valandas ir mitybą.

Turint darbą nustatytomis valandomis, žadintuvas tikrai neišvengiamas. Jei keltis su žadintuvu sunku, dešimtis kartų spaudžiamas mygtukas snausti. Gal reikia pradėti anksčiau eiti miegoti? Kelias savaites eksperimentavau, kelintą valandą man geriausia eiti miegoti, kad žadintuvui skambant mano nustatytu laiku jau būčiau pabudusi. Aš laiką keičiau drastiškai, bet galima juk kas kelias dienas eiti miegoti bent 15 min anksčiau ir anksčiau, kol atsikelti norimu laiku, žadintuvas bus nebe būtinas. Aš, nuėjusi miegoti 21:00, puikiai išsimiegojusi, savaime pabundu tarp 3-5 ryto. Pradžioje dar gulinėdavau lovoje, bandydavau miegoti, bet jaučiau, kad miegas nebe toks kokybiškas.  Dabar mano žadintuvas nustatytas 5:00 ryto, bet tik tam, kad žinočiau kiek valandų be telefono tikrinimo. Ir turiu tik vieną žadintuvą! Nebespaudžiu snausti! Pabundu ir lipu iš lovos. Tobula!

Kad miegas būtų kokybiškas, o keltis lengva, labai svarbu susireguliuoti ir mitybą. Atkreipti dėmesį ne tik į tai, kas patenka į kūną, bet ir kokiomis valandomis. Organizmas patiria mažiau streso, kai maisto gauna kiekvieną dieną, tokiu pat metu. Taip pat, organizmas būna mažiau apkrautas miego metu, jei paskutinis patiekalas suvalgytas 2-3 valandos prieš gulantis į lovą. 

Kad iškart nesurakint savęs į rėmus, galima pradėti nuo pusryčių kiekvieną dieną, tą pačią valandą. (PS. Tai yra tikrasis žadintuvas, kuris duoda organizmui signalą, kad miego laikas baigtas, laikas pradėti darbuotis - aktyviau deginti kalorijas ir vykdyti kitas funkcijas). Dirbantiems, pietų pertrauka, tikriausiai, jau ir taip tuo pačiu metu. Pripratus valgyti pusryčius ir pietus tuo pačiu metu, galima judėti prie vakarienės laiko reguliavimo. Galiausiai prieiti prie priešpiečių ir pavakarių. Jei 2-3 valandos prieš miegą be maisto yra per daug, kažką lengvo ir nekaloringo galima sugalvoti ir naktipiečiams.

Valgymo, kas papuola, vertimas į sveiką ir subalansuota mitybą šiame etape yra didžiausias iššūkis. Ypač nemėgstantiems, neturintiems laiko gaminti. Pakelk ranką jei tai tu! Aš keliu abi rankas ir pridėsiu dar abi kojas. Tačiau, neįtikėtini kiekiai cukraus ir kitų blogybių slepiasi jau paruoštame pirktiniame maiste. Kad jų išvengti reikia gaminti. Sutrumpinti laiką prie puodų padeda didesnių kiekių gaminimas, dažnesnis orkaitės naudojimas ir mano meilė nuo pirmo panaudojimo - greitpuodis (berods taip vadinasi lietuviškai tas pressure cooker). Maisto gaminimui laiko skiriu kiekvieną dieną, bet, bent jau paskutiniu metu, ne daugiau valandos. Tos pačios valandos sąskaita gaminu ne tik vakarienę, bet ir visus kitus patiekalus, užkandžius dienai ar visom trims į priekį... Taip pat dar ir vakarienę pavalgau, pabendrauju virtualiai ar su šeima čia namuose. 

Kadangi gaminu didesniais kiekiais, kad maistas nenueitų veltui, skiriu kelias minutes susidaryti meniu (kartais visos savaitės, kartais kelių dienų į priekį ir paskui papildau sekančias). Taip žinau kas jau pagaminta, ką gaminti šiandien, ką gaminsiu rytoj. Stebuklas, stebuklas... Man net gi pradėjo patikti gaminti. Tiesa, receptų sekti itin nemėgstu, gaminu kaip man išeina (ne visada skanu, bet vis rečiau darau klaidų geriau pažįstu ingredientus ir jų skonį/suteikiamą skonį). Virtos sriubos, troškiniai, kelioms dienoms išvirti rudieji ryžiai, avinžirniai... Kiaušiniai ar žuvis, daržovės, mėsa, kartais koks paprastas pyragas, kepta orkaitėje. Net ir salotos papjaustytos bent porai dienų į priekį. 

Pripratau, gamindama vieną patiekalą, ko reikia papjaustyti ir kitam (priklausomai nuo to, kada tas kitas bus gaminamas - produktai keliauja į šaldytuvą arba šaldiklį). Beveik kiekvieną dieną geriu žalius kokteilius, tad pagrindą (špinatus, salierą ir datules) jau turiu nuplautus, susmulkintus ir supakuotus porcijomis šaldiklyje - tereikia užpilti norimu skysčiu, jei neturiu kokosų pieno naudoju tiesiog vandenį, ir pariebinti riešutų sviestu (tiesiog riešutais) arba puse avokado. 

Išsiugdžius įpročius, viskas atrodo taip paprasta! Tik pradžioje reikia pakovoti su savo vidiniu tinginiu. 

Aistė