Karantino metas, kai rekomenduojama sėdėti namuose, o į lauką eiti, tik į tas vietas, kur beveik nėra galimybės sutikti kitus žmones, galima sakyti, kad privertė atrasti vietas, kurių šiaip galbūt, net nebūčiau ieškojusi. Kadangi darbas “verčia” būti su kauke visas darbo valandas, tai natūralu, kad per laisvadienius norisi įkvėpti gryno oro. Tad pasivaikščiojimams pasirenku, tiesiog miško takelius. Vos kilometras ar pora nuo namų, mamos dėka, atradome labai gražią, kalnuotą, su čiurlenančiu upeliuku vietą. Mamai tą vietą, kažkada vaikystėje parodė tėtis (mano diedukas). Beklaidžiodamos pirmiausia priėjome prie Paduobužės akmens.
Lietuvos žemėje yra daugiau nei šeši šimtai mitologinių akmenų, archeologijos paminklų. Tokiais garsėja ir Molėtų kraštas. Vienas iš jų - Paduobužės akmuo “Paduobužės akmuo, Molėtų bažnyčios akmuo, yra prie Molėtų kapinių, Molėtų bažnyčia vadinamoje vietovėje. Rastas 8 m į pietus nuo dabartinės vietos, parverstas ant šono. Paduobužės akmuo yra raudono granito, 0,85 m aukščio, 1,1 m skersmens. Akmens viršuje iškaltas 30 × 33 cm dydžio, 4–10 cm gylio ovalus dubuo plokščiu dugnu.Pasak padavimų, Paduobužės akmuo buvęs indas švęstam vandeniui, naudotas pirmojoje Molėtų bažnyčioje, kuri stovėjo dideliame mieste ir buvusi sudeginta švedų.” (Info šaltinis -> Visuotinė Lietuvos enciklopedija).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą