Labai
laukta ir pagaliau sulaukta, 4 dienų 3 naktų, kelionė.
Keliaujame
su kelionių agentūra.
Na,
kaip visada, viena visa diena skirta važiavimui. Apie 23 valandą
pasiekiame Špindlerūv Mlyną ir apsistojame Hotel Montana.
Išvargintos kelionės, teisiai po dušu ir į lovą :D. Labai patiko hotelis -
švarus, tvarkingas, ramus. Pusryčiai skanūs, tačiau kasdien tie patys, būnant
ilgiau jau ir pabostų. Tai tik vienintelis hotelio minusiukas.
Keliamės
anksti. Pusryčiai 7 val. ir lekiam į "uolų miestą", kur žmonės gali
pasijusti hobitais. Tai paslaptingasis Adršpachų gamtos draustinis. Iki jo
važiavom labai siaurais ir vingiuotais kalnų keliukais, automobiliai su
autobusu vos prasilenkė. Kažkaip labai jau ekstremaliai viskas atrodė.
Žygis
po „uolų miestą“, apžiūrint per ilgus tūkstantmečius gamtos, vėjo ir vandens
suformuotas įspūdingas smiltainio uolas labai patiko. Pasijutom tikrais
nykštukais, o "Puntuko akmuo", prieš šias uolas, tik mažučiukas
akmeniukas :D. Nusipirkome bilietus, gavome žemėlapius į rankas ir pirmyn. Gidė
informavo, kad mes renkamės žalią taką, tad pagal nuorodas esančias ant uolų ir
orentavomės kur mums eiti.
Adršpachų gamtos draustinio lankymo bilieto kaina apie 100 CZK vienam asmeniui. |
Pirmiausia priėjome ežeriuką. Nuo čia prasideda kelionė tarp uolų.
Kai kurios uolos tokios aukštos ir siauros, jog rodos tuoj tuoj nuvirs. Kad nenuvirstų, žmonės simboliškai juos paremia pagalukais ;) :D |
Einant tolyn takučiu, uolos darosi vis aukštesnės, takai vis siauresni.
(Beje maršrutas yra sužymėtas, tad pasiklysti tikrai neįmanoma. Na labai norint
viskas įmanoma, bet mes juk to nenorime :D ).
Už šių vartų uolos dar labiau susiaurėja, lieka tik siauras takelis.... |
Priėjome dramblių aikštę. Iš uolų susiformavusi lyg dramblių šeimynėlė ;) |
Hm.. Na čia nežinau kas ką įžvelgs... Man kol nepasakė, ką čia galima įžvelgt, tai aš mačiau tiesiog uolą .. :D |
Tarp uolų įsitaisęs kriokliukas. |
Na ir štai, žygio metu prieinamas kalnų ežerėlis, kur siūlomas plaukimas valtimis (Kaina asmeniui - 50 CZK). Kad patekti ten, reik lipti labai siaurais, stačiais laipteliais. Prasilenkimui vietos nėra, tad nori nenori turi kabarotis tik pirmyn :D.
Užlipus aukštyn, dabar tiek pat leisimės žemyn :D
Į valtį telpa apie 30 žmonių. Pasiplaukiojimas vyksta su
komiškais komentarais. Ne viską supratome, ką "kapitonas" pasakojo,
bet daug maž ... Pakikenti buvo iš ko :D
Kol laukėme savo valties
pastebėjome, kad čia galima pasivaišinti paskenduolio sumuštiniais, o priešais
kabanti informacinė lentelė, skelbė apie šios dienos paskendusių skaičių ;).
Na, čia, kad drąsiau būtų plaukioti tarp uolų :D.
Štai ir mūsų kompanija jau valtyje. Beplaukiant matom įvairiausių "gyventojų" , apie kuriuos "kapitonas" pasakoja įvairias komiškas istorijas.
Kažkas bando gelbėtis.. Čia gal tas vienas iš 4 paskelbtų jau nuskendusių ? Ar tai 5 auka :O |
Linksmasis kapitonas. |
Mus pasitiko bauginančio dydžio aligatoriai :D |
Vietiniai gyventojai mums mojo pro namo langus :D |
Uola "Beždžionė" |
Prasilenkėme su kita valtimi. Kaži ten visi išplaukė gyvi ...
Kelionė valtimi baigta, visi gyvi, sveiki .. Ir vėl daug daug laiptelių, daug daug įvairių uolų ...
Ir uolos bučiuojasi ;) |
Dar "keli" laiptukai aukštyn ir beveik įveikėm žygio trąsą. |
Pabaigai "Pelės urvelis" , šiek tiek daugiau pavalgius, kaži ar bepralįsčiau :D |
Buvo labai labai įdomu. Pavargau, buvo žiauriai karšta, bet verta!
Lekiam į Pec pod Snežkovą!!!
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą