Panašu, kad sprendimas nutraukti žindymą šovė į galvą
pačiu netinkamiausiu laiku. Esu pridarius krūvą klaidų, adaptuojant vaiką tik
pradėtam lankyti darželyje, kurios jau kelia vaikui per daug streso. Dukrytei
tuo metu kaip tik dygo dantis, o tokiais atvejais žindymas veiksmingiausias
nusiraminimo būdas. Tačiau grįžus namo, po nenusisekusio palikimo pietų miegui
darželyje, nusprendžiau, kad nuo šiandien migdysiu vaiką sėdėdama šalia. Mat iki
šiol migdydavau žindydama.
Niekada neraminau vaiko isterijų žindymu,
filmukais ar dalykais, kurie tas isterijas išprovakuodavo. O, po patirto streso
ją migdant svetimoje vietoje, tarp svetimų žmonių, grįžus namo ir pagaliau
atsipalaidavus - isterijos tapo nesuvaldomos. Vaikui reikėjo išsilieti. Kadagi
tą dieną Aliza nurimo tik užsnūdus, nė nebuvo progos persigalvoti dėl
apsisprendimo migdyti ją tiesiog sėdint šalia. Kad vaikas miegotų darželyje,
reikia atpratinti ją nuo miegojimo kartu, užmigimo su krūtimi. Intuicija
kuždėjo, kad būtent šiandien reiktų nustoti žindyti visai. Dvejonių turėjau
daug, suprantu, kad galima buvo laipsniškai sumažinti žindymų kiekį, bet, gal
ir savanaudiškais tikslais, nusprendžiau netampyti gumos...
Noriu iš anksto atsiprašyti savo vaiko, jei įtaisiau
jai kokią traumą, tačiau tikiuosi, kad viską dar pavyks užglaistyti ateityje.
Sutinku, kad tai buvo neapgalvotas, nesuplanuotas, impulsyvus sprendimas,
keliantis daug dvejonių, bet jaučiu, kad pasielgiau teisingai.
Šiuo mums abiems sunkiu periodu, labai pasitarnauja
dukrytės tėtis. Gal kartais persistengia su savo rūpesčiu, pasiduodamas vaiko
manipuliacijom tik pratęsdamas permainų keliamus skausmus, bet jei ne jis,
Aliza neturėtų į ką atsiremti, kai mama "skriaudžia". Mano vyras su
džiaugsmu eina su dukryte miegoti, ją pasupuoja, jai dainuoja ir ją glosto, kol
abu saldžiai nulūžta. Prisipažinsiu, pavydu, kai vaikas eidamas miegot man net
nesileidžia priliečiamas, o tėčiui verkdama užgriūna ant galvos, parodydama,
kad padėtų jai užmigti... Taip tie tėčiai ir tampa mylimesni.
Nutraukus žindymą Aliza pradėjo vartoti žymiai daugiau
vandens. Pradėjo ir daugiau valgyti, greičiau išalkti. Pabudus naktį vietoj
krūties Aliza pasitenkina ir buteliuku vandens. Atsigeria ir miega toliau.
Keliasi anksčiau, nes alkis nugali miegą. Mums tai tik į naudą, nes į
darželį reikia nusigauti dar iki pusės devynių ryto. Su skausmingomis,
kietėjančiomis krūtimis, su besiformuojančiais guzeliais kovojau savarankiškais
masažais ir elastiniu bintu. Kadangi kopūsto, kurį galėčiau pašildyti ir
prisdėti kaip kompresą, neturėjau, pasinaudojau patarimu, nutraukus pieną
tvirtai krūtinę apvynioti elastiniu bintu ir taip pabūti bent pora dienų. Nesu
tikra, kad padėjo būtent jis, juk kiekvienai moteriai kitaip, bet tikrai
nepakenkė, lyg ir nieko neužspaudžiau.
Visada sakiau, kad žindysiu Alizą tol, kol tai
darydama jausiuosi patogiai. Žinau, kad yra žmonių, kuriems atrodo, kad aš jau
per ilgai tuo užsiimu, atsiras ir tokių, kuriems atrodys jog per anksti
nutraukiau, bet tai mano sprendimas, mano laikas, mano galimos klaidos...
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą