Šviežiais agurkais
kvepiančias stintas išvalome (stengiamės tik pūslių nesusprogdinti, ypač
norintiems išsaugoti ikrus), padruskiname ir palaikę kokį gerą pusvalandį
vėsiai - kepame apvolioję miltuose. Po kelias minutes kiekvieną šoną. Aišku,
galima iškart valgyti tik keptas stintas, beje, ką ir padarė mano vyrija, bet
aš užsinorėjau marinuotų. Seniai norėjau, tik vis neprisiruošiau...
Į užvirusį vandenį
įdėjau lauro lapelių, pipirų, gvazdikėlių, druskos ir cukraus. Tada į tą patį
indą sukračiau pjaustytas morkas ir svogūnus. Paviriau tol, kol morkos truputį
suminkštėjo, bet liko kietokos, gruzdžios. Pabaigoje įpyliau vyno acto. Visko dėjau
iš akies, vis paragaudama, kad marinatas gautųsi "stiprus": rūgščiai
saldus. Atvėsinau skystį ir, sudėjusi stintas stiklainin, užpyliau marinatu.
Skanaus. Tiesa, įspėjimas - marinuotose žuvelėse labiau 'jaučiasi' kaulai ;).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą