Aliza sutikusi kitus mažus vaikus visada labai
atidžiai juos stebi, rankomis siekia paliesti jų kojas, galvą, akis. Jai
be galo įdomu matyti kaip kiti vaikai yra pervystomi, žindomi, maitinami.
Dukrytei buvo tikra pramoga, kai savaitėlei į svečius atvyko draugė su pusantro
mėnesio jaunesniu sūneliu.
Viešnagė prasidėjo šiek tiek chaotiškai. Į nediduką
automobilį teko sutalpinti ne tik du suaugusius ir du vaikus, bet ir du
vežimus. Bagažinę neblogai atitaranavau talpindama antrąjį vežimą. Bet nuleidau
rankas manydama, kad vis tik neišsiimti savo vežimo, važiuojant pasitikti
svečius, buvo klaida. Bet, galiausiai, sutilpom! Abu vaikus, vienas šalia
kito, susodinom gale ir palikom vietos prižiūrinčiam suaugusiąjam. Šalia manęs,
prie vairuotojo, “pasodinome” antrą vežimą. Mano mergina nuo pirmos akimirkos
buvo be galo susidomėjus šalia gulinčiu mažyliu.
Pasiekus namus ir išrengus vaikus prasidėjo tradicinis
apčiupinėjimas, veiksmų stebėjimas, garsų klausymas. Aliza ilgokai buvo
susifokusavusi ties svečiu, iš šalies atrodė, kad jai jis kaip naujas,
nematytas žaislas. Draugui nelabai patiko dukrytės smalsumas, nepatiko būti
čiupinėjamam eksponatui. Nors apsipratęs ir pats siekė paliesti Alizą, kuri
prisimerkusi vengė jo artėjančių rankų. Abu vaikai rodė tenkinančią taisyklę,
kad galima žiūrėti, bet neliesi. Tačiau, kartu, abiems labai jau rūpėjo vienas
kitą pačiupinėti.
Vaikai pirmomis dienomis kartu leido nedaug laiko.
Susitikdavo tik rytais ir vakarais. Bet kai susitikdavo, Aliza pamiršdavo, kad
egzistuoja toks žmogus kambaryje, kaip mama. Visas dėmesys skirtas svečiui ir
jo mamos pakabukui ant kaklo (aš papuošalus užsidedu labai retai). Trečią kartu
leidžiamą rytą pasirodė, kad Alizos draugas iš pajūrio jau apsiprato su
kompanija. Ramiau reagavo į prisilietimus, ne taip pyko, kai iš jo buvo atimtas
čiulptukas ir kiti žaislai. Mat, mano dukrytei visada reikia to, ką turi kitas
vaikas. Bet, panašu, kad jis tą rytą buvo tiesiog ypatingai geros nuotaikos,
nes likusiomis dienomis toliau per daug nesimėgavo Alizos dėmesiu. O mano
mažylės susidomėjimas juo nemažėjo.
Tiesa, draugas dukrytę domino tik būnant namie. Išvykus
į mini turą po miestą, nei mašinoje, nei iš jos išlipus, vaikai vienas kitam
dėmesio nerodė. Rūpinosi naujais garsais bei vaizdais aplinkui. “Linksmiausia”
būdavo kai automobilyje vienas iš kūdikių sunerimdavo. Jei vienas verkdavo,
kitas, berods, nei kart neatsiliko. Nuraminus neramumų pradininką, verkti
nustodavo ir kitas vaikas. Lauke, namuose ar kitose patalpose nieko panašaus
nebuvo, tik automobilyje.
Svečiams palikus mūsų namus dukrytė vėl tapo mano "uodegyte". Sekioja visur, kur tik einu. Jai dažniausiai reikia, kad tiesiog sėdėčiau šalia, kol ji sau žaidžia. Po šios trumpos viešnagės, matydama kaip Aliza bendrauja ir su kitais vaikais, priėjau išvados, kad jai turėtų labai patikti darželyje. Nežinau ar atsirastų vaikas, kuriam patiktų būti čiupinėjamam (iki šiol neatsirado), bet panašu, kad vien būvimas tarp bendraamžių vaikų dukrytei teiktų daug džiaugsmo. Žiūrėsim, kaip seksis kieme esančioje vaikų žaidimų aikštelėje.
Svečiams palikus mūsų namus dukrytė vėl tapo mano "uodegyte". Sekioja visur, kur tik einu. Jai dažniausiai reikia, kad tiesiog sėdėčiau šalia, kol ji sau žaidžia. Po šios trumpos viešnagės, matydama kaip Aliza bendrauja ir su kitais vaikais, priėjau išvados, kad jai turėtų labai patikti darželyje. Nežinau ar atsirastų vaikas, kuriam patiktų būti čiupinėjamam (iki šiol neatsirado), bet panašu, kad vien būvimas tarp bendraamžių vaikų dukrytei teiktų daug džiaugsmo. Žiūrėsim, kaip seksis kieme esančioje vaikų žaidimų aikštelėje.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą