2017 m. kovo 1 d., trečiadienis

Knygų mugėje su kūdikiu ant rankų, bei savanorystė "Gyvojoje bibliotekoje"



Nors nesu didelė knygų skaitytoja, tačiau knygų mugės, Litexpo parodų rūmuose, lankymas tapo kasmetine tradicija. Kažkuo traukia ta atmosfera. Norisi apžiūrėti, pačiupinėti knygas, tiesiog, galėti pasakyti, kad ten buvau. Nerealiai gera pasikultūrinti!
Šiais metais mugės, vykusios Vilniuje vasario 23-26 dienomis, taip pat nepraleidau. Tiesa, šį kartą buvau ne tik lankytoja, bet ir dalyvė - savanorė “Gyvojoje bibliotekoje”. Dviem dienom tapau “knyga”. Knygos „Gyvojoje bibliotekoje“ – žmonės, kurie atkeliauja iš įvairių visuomenėje pažeidžiamų grupių. Žmonės su netradicinėmis orientacijomis, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, abstinentai, turintis fizinę ar psichologinę negalę, susituokę su užsieniečiu ir pan. „Gyvosios knygos“ turi daug ką pasakyti besidomintiems atskirtį ar diskriminaciją patiriančių žmonių gyvenimu ar norintiems iš pirmų lūpų išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. “Knygos” skaitymas “Gyvojoje bibliotekoje” – tai gyvas pokalbis, kurio tikslas – naikinti mitus ir stereotipus, nepagrįstas nuomones, ugdyti supratimą bei toleranciją.

Asmeniškai man savo patirtimi ir išgyvenimais teko pasidalinti su ganėtinai daug jaunų žmonių. Tiesa, vos keli turėjo pasiruošę klausimų, kas juos domintų. Todėl pokalbį pradėdavau nuo išsiaiškinimo apie “skaitytojų” žinomus stereotipus arba tiesiog pasipasakodama apie turimą patirtį – priklausomai nuo temos. Kadangi esu bendraujanti ir labai atvira asmenybė, tai man tikrai patiko pasidalinti patirtimi su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Faktas, kad nei vienas žodis nenutekės link žmonių, kuriems kažko nebūtina žinoti, tik suteikė sąlygas visiškai atsipalaiduoti ir nefiltruoti savo tikrųjų minčių.
Skyrusi tris valandas per dieną sutartai pareigai atlikti, turėjau laiko ir apsilankyti kituose renginiuose bei pasivaikščioti po pačią parodą... Paskui mamą nusekiau į Giedrės Steikūnaitės knygos “Palestina: Laisvė yra labai graži” pristatymą ir diskusiją: „Ką iš tiesų žinome apie Palestiną?“. Taip pat su didžiuliu susidomėjimu valandėlę skyriau profesoriaus Vytauto Landsbergio ir Ryčio Zemkausko knygos „Bus geriau“ pristatymui. Dėmesį patraukė ir V. Kernagio dvigubos vinilo plokštelės 'Akustinis' pristatymas. Mamai palaikiau kompaniją Katerinos Veb (Katherine Webb) tryjų romanų – „Palikimas“, „Nematomieji“ ir „Primiršta daina“ pristatyme. Apeiti visą knygų parodą, kadangi nieko konkretaus neieškojau ir pirkti neketinau, užteko nepilnų poros valandų.


Didelis žmonių srautas šiek tiek apsunkino laviravimą su vežimėliu, o neįgaliųjų liftai ne visada buvo draugiški (ne visada suveikė). Tačiau, daugiau laiko mugės naršymui skyrusi vakare, nepatogumų patyriau minimaliai. Motinos ir vaiko kambarys buvo toje pačioje patalpoje kaip ir medicinos punktas. Nepatogu tam, kam būtinas privatumas, nes be budinčios seselės, kiek kartų užsukom, tiek kartų sutikom ir kitų mamų su mažyliais - visos įleidžiamos vienu metu.
Aliza buvo nuostabi, abi dienas ištvėrė kaip didelė mergaitė, su vos keliais suzirzimais, kai pasijusdavo pavargus. Bendraujant su “skaitytojais” savanoriavimo metu, nebuvo nei vieno, kuriam Aliza trukdytų net ir pikčiausiu savo momentu. Didžiojoje konferencijų salėje ramiai atsėdėjome visus pasirinktus renginius. Išeiti teko tik iš vieno knygos pristatymo, kuris vyko mažoje salėje, nes pasidarė labai karšta ir trūko oro - vaikui jokio malonumo. Važinėjantis po mugę Aliza tik dairėsi arba miegojo. Kitais metais Aliza jau galės užsiimti mažiesiems skirtomis pramogomis, šiais metais tik lauktuvių įsigijom. Parsivežėm pora dailių knygelių. Ypatingai patiko knyga su mygtukais šone, kuriuos paspaudus sklinda įvairiausi garsai.


Lauksime kitų metų knygų mugės ir būtinai ten apsilankysime.

Aistė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą