reklama

2016 m. liepos 11 d., pirmadienis

Pirmieji kartai





Kuo daugiau esi patyręs, tuo labiau gyvenimą apsunkina kasdienė rutina. Vis mažiau veiklų kurios ją praskaidrina. Žinoma, kas ieško, tas randa - mokosi, keliauja, tyrinėja lankytinas vietas, turi hobį, kuris niekada neatsibosta… Aš nesu ieškotoja.
Ir štai, susilaukus pirmagimio, susikuria terpė pirmiems kartams, naujiems iššūkiams, galvosūkiams, įvairesnėms veikloms. Nebereikia ieškoti! Žinoma, ne visi su manimi sutiks, kiti pasakys, kad būvimas su vaiku, dar nuobodesnė rutina nei be jo… Kiekvienam kitaip, kiekvienam savo. Su Aliza tikrai nėra nuobodu, man patinka kiekviena smulkmena kurią tenka dėl jos padaryti. Kad ir pirmosios maudynės vonelėje.
Aliza pirmą kartą maudoma buvo sekančią dieną po grįžimo iš ligoninės. Jei tą procesą galima pavadinti maudymu. Viską sugadino bandymas naudoti specialų gultuką į vonelę, apklojome jį paklode, kad naujagimio neguldyti ant plastiko, bet sudrėkusi paklodė greitai atšalo ir tik pravirkdė mažylę. Kadangi buvo dar ir gana sunku iškrapštyti mažylę iš gultuko, jo iš karto atsisakėme. Nuo pirmo karto Alizą maudome dviese - vyras palaiko jos galvą virš vandens, o aš prausiu. Atradus tinkamą būdą, sekančius kartus maudyti sekėsi žymiai geriau. Prausimosi priemones naudojame kas antrą arba kas trečią kartą. Maudynės jai labai patinka. Džiugu, kad naujagimiai dar neturi ilgalaikės atminties ir pirmas kartas šios procedūros nesugadino.
Didesnis iššūkis, už maudynes, buvo pirmasis Alizos pasibuvimas lauke. Pirmosiomis dienomis tik ir girdėjau, kokia svarbi šiluma yra naujagimiui. Lauko temperatūra nesiekė 20-ties laipsnių. Į lauką trumpam, kaip ir rekomenduoja daktarai bei literatūra, išsmukome aštuntąją gyvenimo dieną. Kol aš apsipirkau, tėtis su Aliza palaukė lauke. Nežinojau, kaip aprengti Alizą, šalia nebuvo, kas pasakytų, ar gerai aprengiau. Tikrai galėjau persistengti ant bodžiuko aprengdama dar dviem gana šiltais sluoksniais drabužėlių. Kadangi Aliza nesuprakaitavo, padariau išvadas, kad pasirinkome teisingai. Sekančius kartus sekėsi šiek tiek prasčiau.
Dar nesulaukusi nė dviejų savaičių, per vieną dieną, Aliza išaugo pirmuosius savo drabužėlius. Ryte uždėtas laisvas šliaužtinukas, vakare jau rėmėsi į kojas. Pamatavus kelis panašius ir juos teko atidėti. Aš, lyg tyčia, jau buvau pasiskaičiusi apie augimo šuolius ir neišsigandau padidėjusio merginos apetito. Juk sparčiai augančiam organizmui reikia daugiau ir “statybinių” medžiagų.
    Labiausiai gąsdino pirmas pasibuvimas toliau nuo namų, kai vaikui išalkus ar pridirbus į sauskelnes, negali per kelias minutes grįžti ten kur jauku ir patogu. Aliza ne visada pavalgo, kai maitinu sėdėdama. Nelabai valgo pasislėpus po skarele (kai lauke karšta, po skarele dar baisiau...). Praktikavausi namuose ir netoli jų, dažniausiai nesisekė, tad nerimavau, kad gali kilti neramumų. Kad kiltų mažiau streso, pirmam “pasižmonėjimo” kartui pasirinkau prekybos centrą. Prekybos centras puiki vieta pirmam rimtesniam išlindimui iš namų, kadangi turi atskirą mamos ir vaiko kambarį. Nebuvo taip baisu kaip tikėjausi, pusdienis praėjo labai sklandžiai. Mamos ir vaiko kambarys labai jaukus, turi patogų fotelį maitinimui, specialų stalą pervystymui, maitinimo kėdutę (kurios dar nereikia). 



Nekilo jokių problemų, net gi nusprendžiau, kad galima pasivažinėti iki kito miesto, aplankyti gimtosios šeimos. Kas nepatogaus gali nutikti namuose?
    Ir tai tik keli pirmi kartai, kurie sukėlė daugiausiai emocijų. Pirmas mėnuo su naujagimiu savaime nėra rutina. Juk viskas nauja. Visos tos jaudinančios Alizos veido išraiškos, kurias reikia suprasti, susidomėjęs žvilgsnis, kurį pagavus norisi jai kažką parodyti, stiprėjantys raumenys, kuriuos norisi lavinti. Džiugina vis mažesnis katės palaikomas atstumas, panašu, kad greitai taps draugėmis. Kiekviena diena pilna kažko naujo, tereikia atkreipti į tai dėmesį.

Aistė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą