Kuo daugiau esi patyręs, tuo labiau gyvenimą apsunkina kasdienė
rutina. Vis mažiau veiklų kurios ją praskaidrina. Žinoma, kas ieško, tas randa
- mokosi, keliauja, tyrinėja lankytinas vietas, turi hobį, kuris niekada
neatsibosta… Aš nesu ieškotoja.
Ir štai, susilaukus pirmagimio, susikuria terpė pirmiems kartams,
naujiems iššūkiams, galvosūkiams, įvairesnėms veikloms. Nebereikia ieškoti!
Žinoma, ne visi su manimi sutiks, kiti pasakys, kad būvimas su vaiku, dar
nuobodesnė rutina nei be jo… Kiekvienam kitaip, kiekvienam savo. Su Aliza
tikrai nėra nuobodu, man patinka kiekviena smulkmena kurią tenka dėl jos
padaryti. Kad ir pirmosios maudynės vonelėje.
Aliza pirmą kartą maudoma buvo sekančią dieną po grįžimo iš
ligoninės. Jei tą procesą galima pavadinti maudymu. Viską sugadino bandymas
naudoti specialų gultuką į vonelę, apklojome jį paklode, kad naujagimio
neguldyti ant plastiko, bet sudrėkusi paklodė greitai atšalo ir tik pravirkdė
mažylę. Kadangi buvo dar ir gana sunku iškrapštyti mažylę iš gultuko, jo iš
karto atsisakėme. Nuo pirmo karto Alizą maudome dviese - vyras palaiko jos
galvą virš vandens, o aš prausiu. Atradus tinkamą būdą, sekančius kartus
maudyti sekėsi žymiai geriau. Prausimosi priemones naudojame kas antrą arba kas
trečią kartą. Maudynės jai labai patinka. Džiugu, kad naujagimiai dar neturi
ilgalaikės atminties ir pirmas kartas šios procedūros nesugadino.
Didesnis iššūkis, už maudynes, buvo pirmasis Alizos pasibuvimas
lauke. Pirmosiomis dienomis tik ir girdėjau, kokia svarbi šiluma yra
naujagimiui. Lauko temperatūra nesiekė 20-ties laipsnių. Į lauką trumpam, kaip
ir rekomenduoja daktarai bei literatūra, išsmukome aštuntąją gyvenimo dieną.
Kol aš apsipirkau, tėtis su Aliza palaukė lauke. Nežinojau, kaip aprengti
Alizą, šalia nebuvo, kas pasakytų, ar gerai aprengiau. Tikrai galėjau
persistengti ant bodžiuko aprengdama dar dviem gana šiltais sluoksniais
drabužėlių. Kadangi Aliza nesuprakaitavo, padariau išvadas, kad pasirinkome
teisingai. Sekančius kartus sekėsi šiek tiek prasčiau.
Dar nesulaukusi nė dviejų savaičių, per vieną dieną, Aliza išaugo
pirmuosius savo drabužėlius. Ryte uždėtas laisvas šliaužtinukas, vakare jau
rėmėsi į kojas. Pamatavus kelis panašius ir juos teko atidėti. Aš, lyg tyčia,
jau buvau pasiskaičiusi apie augimo šuolius ir neišsigandau padidėjusio
merginos apetito. Juk sparčiai augančiam organizmui reikia daugiau ir
“statybinių” medžiagų.
Labiausiai gąsdino pirmas pasibuvimas toliau nuo namų, kai vaikui išalkus ar
pridirbus į sauskelnes, negali per kelias minutes grįžti ten kur jauku ir
patogu. Aliza ne visada pavalgo, kai maitinu sėdėdama. Nelabai valgo pasislėpus
po skarele (kai lauke karšta, po skarele dar baisiau...). Praktikavausi namuose
ir netoli jų, dažniausiai nesisekė, tad nerimavau, kad gali kilti neramumų. Kad
kiltų mažiau streso, pirmam “pasižmonėjimo” kartui pasirinkau prekybos centrą.
Prekybos centras puiki vieta pirmam rimtesniam išlindimui iš namų, kadangi turi
atskirą mamos ir vaiko kambarį. Nebuvo taip baisu kaip tikėjausi, pusdienis praėjo
labai sklandžiai. Mamos ir vaiko kambarys labai jaukus, turi patogų fotelį
maitinimui, specialų stalą pervystymui, maitinimo kėdutę (kurios dar nereikia).
Nekilo jokių problemų, net gi nusprendžiau, kad galima pasivažinėti iki kito
miesto, aplankyti gimtosios šeimos. Kas nepatogaus gali nutikti namuose?
Ir tai tik keli pirmi kartai, kurie sukėlė daugiausiai emocijų. Pirmas mėnuo su
naujagimiu savaime nėra rutina. Juk viskas nauja. Visos tos jaudinančios Alizos
veido išraiškos, kurias reikia suprasti, susidomėjęs žvilgsnis, kurį pagavus
norisi jai kažką parodyti, stiprėjantys raumenys, kuriuos norisi lavinti.
Džiugina vis mažesnis katės palaikomas atstumas, panašu, kad greitai taps
draugėmis. Kiekviena diena pilna kažko naujo, tereikia atkreipti į tai dėmesį.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą