Mūsų mažajai mergaitei jau mėnuo! Laikas bėga nepastebimai. Atrodo
dar visai neseniai su sąrėmiais keliavau į ligoninę, o štai ji jau visu
kilogramu sunkesnė, 3,5 centimetru aukštesnė. Per vizitą pas daktarę Aliza
svėrė 4.550 kg, o ūgis 57.5 cm. Baisu ir pagalvoti, kad būna atvejų, kai
būtent tokio dydžio vaikai gimsta. Juk ji tokia didelė! Skirtumas didžiulis.
Gimdama, Aliza suteikė džiaugsmo daugeliui žmonių. Sveikinimai
pasiekė net ir nuo tų, kurių tėveliai nepažįsta arba tiesiog visai nebendrauja.
Per pirmąjį savo gyvenimo mėnesį mažoji gyvai susipažino su savo mamos gimtąja
šeima. Taip pat susitiko ir su keliais tėvelių draugais. Gaila, kad tėčio šeima
gyvena labai toli ir jie negalėjo atvykti pasidžiaugti Alizos gimimu. Tačiau
nuoširdžiausi sveikinimai pasiekė telefonu.
Tiesa, man pradžioje buvo keista stebėti savo vyrą, gimtosios
šeimos narius, draugus labiau besidžiaugiančius naujos gyvybės atsiradimu nei
aš. Visi atrodė daug greičiau suartėję su Aliza, o juk aš apie šią akimirką
svajojau mažiausiai dešimt metų… Bet leidžiant laiką kartu su savo dukryte
ryšys palaipsniui atsirado, užaugo ir galiausiai suteikė jausmą, kurio
baiminausi nesulauksianti, jog patekau būtent ten kur ir norėjau.
Įpusėjus pirmam mėnesiui mažylė pradėjo vis dažniau būdrauti.
Mums, tėveliams, teko rasti tinkamos veiklos, kad jai netektu nuobodžiai
žiūrėti į lovytės ar vežimėlio sienas. Be nešiojimo, kalbėjimo, žiūrėjimo į
akis, rankų bei kojų čiupinėjimo, skruostų bučiavimo, mes dar ir glostėme
kūnelį su vatos gumulėliu, demonstravome žaisliukus, kuriuos, sulaukusi trijų
savaičių, pradėjo sekioti akimis, laikėme pilvu paguldę ant krūtinės arba
lovos, kad galėtų pamankštinti kaklo raumenis… Stebėtinai greitai mūsų mergaitė
pradėjo apsiversti ant kito šono, nei buvo paguldyta, todėl pasidarė sunku
sekti, ant kurios pusės ji pragulėjo ilgiau...
Alizos pirmieji bendravimo būdai yra šiek tiek verkimas, šiek tiek
rėkimas, o daugiausiai stenėjimas, dūsavimas bei veido mimikos. Greitai
reaguojame į jos neramų elgesį, tad verkimo klausytis tenka retai ir labai
trumpai. Į mėnesio pabaigą ji pradėjo leisti ir kitokius garsus, kurie, kaip
suprantu, vadinami gugavimu. Visos neįtikėtinos veido mimikos turi savo
reikšmes. Jos skiriasi, kai Aliza alkana, kai budinasi, kai jai karšta, šalta
ar nepatogu, kai stengiasi užpildyti sauskelnes... Iki šiol nemaniau, kad
mimikų gali būti tiek daug.
Mūsų dukrytė auga neįtikėtinu greičiu. Atrodo, nuolat būnant šalia
tie pokyčiai neturėtų matytis, bet jie akivaizdūs. Smagu stebėti kaip keičiasi
jos veidukas, kaip stiprėja kaklas, bei galūnės, aktyvėja judesiai. Mūsų
naujagimė tapo kūdikiu.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą