2016 m. liepos 5 d., antradienis

Pirmasis Alizos mėnuo




Mūsų mažajai mergaitei jau mėnuo! Laikas bėga nepastebimai. Atrodo dar visai neseniai su sąrėmiais keliavau į ligoninę, o štai ji jau visu kilogramu sunkesnė, 3,5 centimetru aukštesnė. Per vizitą pas daktarę Aliza svėrė 4.550 kg, o ūgis  57.5 cm. Baisu ir pagalvoti, kad būna atvejų, kai būtent tokio dydžio vaikai gimsta. Juk ji tokia didelė! Skirtumas didžiulis.
Gimdama, Aliza suteikė džiaugsmo daugeliui žmonių. Sveikinimai pasiekė net ir nuo tų, kurių tėveliai nepažįsta arba tiesiog visai nebendrauja. Per pirmąjį savo gyvenimo mėnesį mažoji gyvai susipažino su savo mamos gimtąja šeima. Taip pat susitiko ir su keliais tėvelių draugais. Gaila, kad tėčio šeima gyvena labai toli ir jie negalėjo atvykti pasidžiaugti Alizos gimimu. Tačiau nuoširdžiausi sveikinimai pasiekė telefonu.
Tiesa, man pradžioje buvo keista stebėti savo vyrą, gimtosios šeimos narius, draugus labiau besidžiaugiančius naujos gyvybės atsiradimu nei aš. Visi atrodė daug greičiau suartėję su Aliza, o juk aš apie šią akimirką svajojau mažiausiai dešimt metų… Bet leidžiant laiką kartu su savo dukryte ryšys palaipsniui atsirado, užaugo ir galiausiai suteikė jausmą, kurio baiminausi nesulauksianti, jog patekau būtent ten kur ir norėjau.
Įpusėjus pirmam mėnesiui mažylė pradėjo vis dažniau būdrauti. Mums, tėveliams, teko rasti tinkamos veiklos, kad jai netektu nuobodžiai žiūrėti į lovytės ar vežimėlio sienas. Be nešiojimo, kalbėjimo, žiūrėjimo į akis, rankų bei kojų čiupinėjimo, skruostų bučiavimo, mes dar ir glostėme kūnelį su vatos gumulėliu, demonstravome žaisliukus, kuriuos, sulaukusi trijų savaičių, pradėjo sekioti akimis, laikėme pilvu paguldę ant krūtinės arba lovos, kad galėtų pamankštinti kaklo raumenis… Stebėtinai greitai mūsų mergaitė pradėjo apsiversti ant kito šono, nei buvo paguldyta, todėl pasidarė sunku sekti, ant kurios pusės ji pragulėjo ilgiau...
Alizos pirmieji bendravimo būdai yra šiek tiek verkimas, šiek tiek rėkimas, o daugiausiai stenėjimas, dūsavimas bei veido mimikos. Greitai reaguojame į jos neramų elgesį, tad verkimo klausytis tenka retai ir labai trumpai. Į mėnesio pabaigą ji pradėjo leisti ir kitokius garsus, kurie, kaip suprantu, vadinami gugavimu. Visos neįtikėtinos veido mimikos turi savo reikšmes. Jos skiriasi, kai Aliza alkana, kai budinasi, kai jai karšta, šalta ar nepatogu, kai stengiasi užpildyti sauskelnes...  Iki šiol nemaniau, kad mimikų gali būti tiek daug.
Mūsų dukrytė auga neįtikėtinu greičiu. Atrodo, nuolat būnant šalia tie pokyčiai neturėtų matytis, bet jie akivaizdūs. Smagu stebėti kaip keičiasi jos veidukas, kaip stiprėja kaklas, bei galūnės, aktyvėja judesiai. Mūsų naujagimė tapo kūdikiu.
Aistė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą