Vaiko žindymas visada atrodė savaime suprantamas dalykas.
Kažkaip nemaniau, kad tai turėtų reikalauti kažkokių papildomų žinių. Per daug
juo ir nesidomėjau. Žinojau, kad pirmas dienas išsiskiria tik labai sotus
priešpienis ir trečią ar ketvirtą dieną pradeda gamintis pienas. Buvau
girdėjusi apie tinkamas ir mamai patogias pozas. Visada maniau, kad šių žinių
pilnai užtenka. Tačiau, jau pirmomis Alizos gyvenimo dienomis supratau, kad
būtina pasidomėti daugiau.
Mano laimei, turėjau paskolintą vaikų daktaro Kazimiero
Vitkausko parašytą knygą “Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas kaip motinos meilė”.
Nereikėjo ieškoti informacijos, neturint konkrečių klausimų. Tiesa, knyga
nustebino paneigdama daug ilgai kartotų dalykų apie rūpinimąsi vaiku.
Pavyzdžiui, nuo neatmenamų laikų, mano aplinkoje, kartojama, kad vaiko nereikia
pratinti miegoti kartu, kad nereikia pratinti būti nešiojamam ant rankų, o ši
knyga teigia visiškai priešingai. Pasak autorių, kūdikis turėtų nuolatos būti
kartu su mama - ir dieną, ir naktį… Nereikia leisti kūdikiui ir įsiverkti,
reikia reaguoti į jo poreikius iš karto. Skaitydama šią knygą, dar kartą
įsitikinau, kad vieno teisingo kelio nėra ir pasitikėdama savo intuicija tikrai
nesuklysiu.
Perskaičiusi minėtą knygą, supratau, kodėl klausimas apie
motinos pieno gausumą toks populiarus. Ankstesniais laikais buvo kitokios
kūdikio maitinimo taisyklės, kurios, pasak knygos autorių, stabdė pieno gamybą
motinos krūtyse. Nustatytas maitinimosi laikas, primaitinimas kitokiais
skysčiais tarp maitinimų… Nemaitinant vaiko tiek kartų kiek jis nori, motinos
organizmui neduodamas signalas gaminti pieno tiek, kiek kūdikiui reikia.
Kadangi, abu su vyru, labai stengiamės nevirkdyti mūsų mažylės, maitinu ją kai
tik parodo tam poreikį ir šiuo metu su pieno kiekiu problemų tikrai neturiu..
Didžiausias atradimas, apie kūdikio žindymą, yra faktas,
jog žįsdamas vaikas pirmiausia gauna saldų ir neriebų pieną, o tik vėliau ne
tokį saldų ir riebesnį. Pradžioje gaunamas pienas greitai užpildo kūdikio
skrandį ir suteikia trumpalaikį sotumo jausmą. O riebesnis pienas kūdikiui yra
žymiai naudingesnis. Riebesnis pienas atitekėjęs į priekį, nesunaudotas, su
laiku, tampa saldžiu ir ne tokiu sočiu. Jei kūdikis neprieina iki riebesnio
pieno per vieną maitinimą, tai gali tektį jį maitinti, ta pačia krūtimi, ir 3-4
kartus iš eilės. Rečiau keisti krūtį reiktų tuo atveju, jei kūdikis tuštinasi
putomis. Pasirodo, kūdikio išmatų išvaizda gali padėti išsiaiškinti daugybę
problemų, susijusių su jo fiziologija. O dar sakoma, jog kūdikis nesuteikia
atgalinio ryšio…
Kazimiero Vitkausko knyga “Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas
kaip motinos meilė” užpildė daugybę spragų mano žiniose apie žindymą.
Rekomenduoju perskaityti kiekvienai būsimai mamai.
Aistė
Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiKomentarai su reklama yra trinami ...
Panaikinti