Vasaros kelionės su vaikais

Be didelių įžangų noriu teigti, jog man mieliausios kelionės yra su visa šeima. Pirmiausia, tokia gan egoistinė priežastis - nereikia galvoti, kaip sekasi paliktiems vaikams, kuo užsiima. Antra, tikiu, kad kelionėse žmogus ugdosi visom prasmėm: susipažįsta su naujom šalim, kultūrom, tenka susikalbėti su kitakalbiais - kalbos kompetencijos ugdymas, bendravimo, galų gale, turi būti atsakingas už daiktus, tvarką, turi išmokti susiimti ir daryti tai, kas tuo metu turi būti daroma, kad ir valgyti. Juk ne veltui yra priežodis, jog tikrasis žmogaus veidas pasirodo kelionėse, kelionės išbando draugystę, santykius. Vaikams, mano galva, tokia patirtis nuostabi. Ir net nenoriu girdėti tų, kurie sako, jog pakeliaus tada, kai užaugs, kai bus savarankiški, kam čia reikia tampyti mažus vaikus. Reikia! Čia tas pats, kaip ir „mano vaikas nevalgo baklažanų"... Tokiam teiginiui turiu klausimą - o kiek dažnai Jūsų šeimoje jis yra valgomas? Ar pati mama, tėtis valgo? Ne... Tas pats ir su pomėgiu keliauti - kaip užaugęs žmogus gali turėti aistrą kelionėms, jei paprasčiausiai vaikystėje to neįgavo, nepatyrė. Juk tik patirtis mus augina. Tai dar viena priežastis keliauti su mažais ir ne itin mažais vaikais. O keliauti galima ir pėstute, ir iki artimiausio miškelio, upelio, ir po Lietuvą, ir už jos ribų. Šįkart norėjosi prisiminti šiek tiek tolimesnes keliones.

Kreta

Keliavome, kai sūnui buvo 3 m. Skridome lėktuvu, tad net nepajutau, kaip rugsėjo pabaigoje iš šalto krašto atsidūrėme Graikijoje. Buvau tam ir pasiruošusi - rankiniame bagaže vaikui lengvi drabužėliai, kuriuos perrengiau skrendant lėktuve. Patys buvome apsirengę „kopūsto" principu, tad taip pat nepatyrėme šilumos šoko. O toliau - baseinai, jūra, pažintinės ekskursijos. Keliavome ir su agentūros siūlomom ekskursijom, ir patys - buvom išsinuomoję mašiną. Aplankėme Santorini salą, apvažinėjome pačią Kretą: Heraklioną, Retimną, tarpeklį, Dzeuso urvus, buvusių malūnų plokščiakalnį, pavažinėjome po pietinę salos dalį... Žinoma, buvo laikas ir ramiam poilsiui, nes aktyvią veiklą derinom su maudynėm jūroje - diena kelionei, diena poilsiui...

Egiptas

Jau keturmečio vaikino kelionė buvo į Egiptą. Ten teko patirti ilgesnius atstumus autobusu iki Liuksoro ir Kairo. Bet nebuvo jokių problemų, nes prieš tai buvo kalbėta, pasakota, kas laukia, kiek teks sėdėti vienoje vietoje. Susidūrė ir su didesniu karščiu, kai pavėsyje siekė 40 laipsnių, kai reikėjo nuolat gerti ir save saugoti nuo saulės. Norėjo pamatyti Nilo krokodilą, bet, ačiūdiev, užteko pajodinėti kupranugariu ir pasidžiaugti žuviuku Nemo Raudonojoje jūroje. Vėl vyko kelionių ir poilsio derinimas - vienas prie vieno.

Turkija

Tai buvo tikra vyriška kelionė - tėtės ir sūnaus. Iškeliavo vyrukai dviese, nes mažasis brolis buvo tikrai labai mažas, tik gimęs. Gera patirtis abiem. Grįžęs pirmokas pasakojo apie druskas, griuvėsius, baseinus, jūrą, keturračius... Sakėsi, jog po pažinimo vyko „pliažinimasis", po jo vėl pažinimas ar aktyvi veikla.

Lenkija

Jau mūsų mažiukas broliukas nebe toks mažas, netgi dveji. Laikas jį išbandyti ilgesniu atstumu automobiliu! Beje, kaip ir vyresnėlį, nes iki šiol vyrukas mėgavosi komfortu - skrydžiai lėktuvais. Tąkart per tris dienas aplankyta Krokuva, Zakopanė. Apie šią kelionę esu jau rašiusi čia (daugiau foto).

Išvažiavome penktadienio naktį – 1 val., o Krokuvoje buvome 14 val. Atvykę daiktus palikome viešbutyje, kuris, beje, turėjo virtuvėlę, o tai labai gerai vykstant su vaikais.

Penktadienį skyrėme Krokuvai. Pagrindinės aikštės, bažnyčios, Vavelis. Mašiną galima pasistatyti pačiame centre: mokamai aikštelėse (kainos įvairios, kiek teko matyti, nuo 4 zlotų valandai), bet galima rast ir gatvelių pačiame centre nemokamai. (...) Visur vaikščiojom pėstute, be vežimo. Gatvėse, lankytinose vietose pakankamai daug žmonių, tad nusprendėme, kad greičiau bus pėstute ir nesigailime. „Kritinėse“ situacijose mažą ant pečių ir ramu. Prie bažnyčių ilgai nestabteldavom, nes taikėmės prie vaikų: kol pabėgioja šventoriuj – tol pažiūrime, ir keliaujam toliau. Vavelis – įspūdingas. Didingi pastatai, didelė, gražiai sutvarkyta aplinka. Įėjimas į vidų mokamas, bet po teritoriją gali vaikščiot nemokamai, kiek širdis geidžia. Dičkiui daug informacijos „nedėjau“ į galvą, tik, kad Krokuva – pirmoji Lenkijos sostinė, Vavelis – Krokuvos širdis. Kad Vavelio kalvoje gyveno slibinas, kurį nukovęs kunigaikštis įkūrė Krokuvą. Vavelyje yra palaidota daug karalių ir visai neseniai lėktuvo katastrofoje žuvęs Lenkijos prezidentas.

  Šeštadienį anksti (apie 8 val, kad nebūtų eilių prie kasų ir įėjimo) išvažiavome į Veličkų druskų kasyklas ( jau 700 metų veikiančias,  63-135 m gylyje ), kurios visai arti Krokuvos – apie 12 km. (...)Į kasyklas galima eiti tik su gidu.  Pačiose kasyklose praleidi beveik 3 val. Galima ir dar ilgiau, nes po ekskursijos su gidu gali likti po žeme ir pavalgyti restorane, įsigyti suvenyrų. Į kasyklas nusileidi laiptais – jų labai daug. Jei reiktų ir pakilt… gerai, kad liftas kelia į paviršių. Visokių grožių galima ten pamatyti: druskų skulptūras, tvenkinius, „augančius“ druskų varveklius, bažnyčią, menes. Mažiui labai patiko druskos nykštukų, dičkiui (8 metai) – garso ir šviesos efektų salė – kamera. Kasyklose pastovi 14-16 laipsnių temperatūra, tad reikia pasirūpinti atitinkama apranga.

 Po Veličkų druskų kasyklų iškart važiavome į Zakopanę (apie 100 km. nuo Krokuvos). Svarbiausias uždavinys – pakilt į kalnus, Tatrus. Pradžioje bijojome, kaip mažasis reaguos į pakilimą keltu, bet buvo viskas gerai: patiko, stebėjo. Kalnuose takeliai neatitverti, kad negalėtum nenubildėti, tad vaikų nė sekundės iš akių paleisti negalima. Apranga taip pat turi būti šiltesnė, nes, tuo metu, kai buvome, miestelyje apie 22 laipsniai šilumos, o kalnuose tik 7. 

Vaikinai išbandymą išlaikė. Vadinasi, galima paplanuoti ir ilgesnę tokio pobūdžio kelionę.

Kroatija

Jei kalba užsiminė apie ilgesnę kelionę, tai taip ir nusprendėm - lankysime Kroatiją. Juolab, kad ir ūgtelėję - vyresnėliui 11 m., mažajam 5 m. Vėl naudojomės savo sena išbandyta ir pasiteisinusia patirtim - diena objektų lankymui, diena poilsiui prie jūros.

Kaip mums sekėsi, smulkiau galima paskaitinėti čia:

pirma diena,

antra diena,

trečia diena,

ketvirta ir penkta diena,

šešta ir septinta diena,

aštunta ir devinta diena,

dešimta ir vienuolikta diena.

Nesvarbu, kokio pobūdžio kelionės - viskas įskaičiuota, nieko neįskaičiuota, lėktuvu ar automobiliu, svarbu, kad su vaikais. Jiems ir mums, tėvams, tai neįkainojama patirtis. Svarbu tik visą veiklą paderinti pagal vaikus, kad jiems būtų įdomu, kad nereiktų vien bažnyčias ar griuvėsius lankyti. Ir! Nusiteikimo, kad niekas Jūsų iš pusiausvyros išvesti NEGALI. Ir kad niekam neįdomu, kad ant marškinėlių ledų dėmė, kad kelnių užpakalis, prisėdus ant kokio laipto, jau neišsiplaus, kad...

Mama Laima