2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Kroatija. Keturiese savo žalsvam laive jūros, saulės ir įspūdžių link… 8 ir 9 diena.



8 diena

Rugpjūčio 22d. (ketvirtadienis)


Vos tik pabundu, lekiu į šalia esančią bandelių parduotuvę (piekarnia) kroatiškų štrudelių. Pasirinkimas kokių tik nori, bet svarbiausia – jie šilti, šviežūs, ką tik iškepti! Šeimyna juos sudorojo nė nemirktelėjusi. Kas su pienu, kas su kava, dar atsivežta iš Lietuvos (reklamuoja kroatai savo kavą, bet ji man neskani, atrodo, lyg sudeginta būtų... Žodžiu, ne mano skonio.).
Vėl poilsio diena prie jūros, „grojant“ cikadoms palmėse, figmedžiuose ir kaštonuose... Ir vakarienė „Starij dvor“ konoboj: 1 pica vaikams per pusę, vyras ėrienos kepsnį pasiėmė, aš susilaikiau. Nuojauta kuždėjo, jog nenoriu atskiro patiekalo. Neapgavo – vaikiai vienos picos neįveikė! Mūsuose maža būtų maža, o čia maža – vos tryse įveikėm. Beje, ėrienos kepsnys su sūriu – puikus. Jaučiasi, jog ėriena, bet skonis neintensyvus, švelnus, mėsa minkšta. Vakarienė, kurioje dar „dalyvavo“ dvi vyno taurės (250 ml taurė) bei  du Coca cola buteliukai po 330 ml – 210 kunų.
Cikados, jūra, seni namai...

9 diena

Rugpjūčio 23d. (penktadienis)

Paskutinė poilsio diena Kroatijoje. Kadangi vaikinų nugaros saulės jau nebenorėtų, tai po rytmetinės kavos ir pieno su ką tik iškeptais štrudeliais, keliaujame į Splitą, į parduotuves paskutinių lauktuvių nupirkti. Užsukame į Bauhaus /kažkas panašaus į mūsų Bauhof/, nusiperku levandų sodinukų. Žiūrėsiu, kokios išaugs. Pasirinkimas kitoks nei Lietuvoje, bet yra ir daug panašumo savo asortimente.
Vėliau užsukame į Lidl parduotuvę, išsirenkame pakuotų kroatiškų štrudelių dėžučių, slivovicos ir travavicos, nostalgiją buvusiems laikams keliantį cedevitą, kelis produktus pietums ir kelionei atgal į namučius... Paliekame ten virš 500 kunų ir grįžtame į laikinus namus. Pavalgę skubame prie jūros paskutinį kartą išsimaudyti ir paplaukioti. Po to – vakarienės į namų šeimininko rekomenduotą konobą Kašteloj – Instrada. Kad ten maitina skaniai, supratome vos priėję: vietos lauke jau nebegavome. Gril kalmaras – nuostabus, čevabčiči mėsytė taip pat, salotos, vaikų pica (toks eilinis pageidavimas) – skani, desertas pana cota – tirpstantis burnoje, naminis vynas... (vakarienė 270 kunų).
Detalė: salotų, daržovių prie pagrindinio patiekalo konobose nereikia tikėtis. Jei jų norisi, reikia atskirai užsisakyti. Mes būtent taip ir padarėme.




Ar norėtųsi sugrįžti vėl Kroatijon? Taip. Ir netgi ton pačion vieton Kaštel Novi. Kambariai ne 5 žvaigždučių, bet šeimininko dėmesys – tikrai. Kadangi man žmogiškumas ir paprastumas visad „ima viršų“, tad ir šįkart taip. Negana to, vieta pačiame centre, iki jūros apie 500 m, šalia, vos už 20 m. – štrudelių ir bandelių vieta – piekarnia, už 50 m. parduotuvė, už kokių 400 m konobos... Žmonių tos vietos paplūdimyje nedaug, gali prie jūros, jei tingisi kelis metrus paeiti – privažiuoti, vakarais senamiesčio aikštėje prie pilies koncertai...
Ir vėl cikados, šiluma vakare, nostalgiška nuotaika...

Mama Laima

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą