2013 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis

Kroatija. Keturiese savo žalsvam laive jūros, saulės ir įspūdžių link… 4 ir 5 diena.



4 diena

Rugpjūčio 18d. (sekmadienis)

Poilsio diena Kroatijoje. Be žadintuvo pabundame!!! Išmiegojome, kiek norėjome, ramiai pavalgėme pusryčius iš kroatiškų produktų: duonos, sviesto, dešros, pašteto, sūrio, pomidorų. Maistas skanus, šviežias.
Iš savo kaimuko Smoliči kalnuose pajudame į Rabač paplūdimius.


 (foto: Rabač miestelis)
Apie 10.00 dar randame laisvos nemokamos vietos, nors vėliau atvažiavus galima rasti vietos ir mokamoje aikštelėje visai netoli jūros. Paplūdimyje gultus, skėčius galima išsinuomoti, avalynę į jūrą bristi – nusipirkti. Kad nieko nereikėjo pirkti, nuomotis, atkreipiau dėmesį tik į gultus – nuoma 30 kunų. Krantas akmenuotas, bet ne stambių akmenų, galima gulėti be skausmo ir kančių. Keli metrai nuo kranto jūroje smėliukas. Nepasakyčiau, kad vanduo kaip arbata, bet kaulų tikrai nelaužo. Vaikinams išvis nė motais vandens temperatūra - iškrapštyti lauk neina. O reikia, nes pirmam kartui po kroatiška saule ilgai būti baugu, nes po to visas atostogas gali tekti praleisti su skaudančiom nugarom. Beje, jūroje galima maudytis su pripučiamais čiužiniais, ratais, o tai didžiausias smagumas vaikams. Tad tikrai verta keliaujant vieną kitą tokį įsimesti krepšin.


Nuo jūros pabėgę grįžom pietauti, vaikinai numigti pokaičio. Vakare pliuškenomės baseine, valgėme ledus ir dėjomės daiktus. Ryt keliamės į kitą vietą, bandysime dar ir Plitvicų parką aplankyti.

5 diena

Rugpjūčio 19d. (pirmadienis)

Jau esam Kaštel Novi miestelyje. Jaunimas po dušu palindęs, bando užmigti, bet sunkiai sekasi, nes miegojo nuo Plitvicų visą laiką, o tai nei daug, nei mažai – 225 km.
Iš savo buvusios vietos pajudėjom į Plitvicas 8.00, laukė apie 263 km. Skaitinėjom visokių atsiliepimų, išklausėm visokių nuomonių dėl šio parko, vieniems atrodo, jog neapsimoka mokėti tiek pinigų tam, kad pažiūrėtum ežerus, kurių mūsų gimtojoj šalelėj nemažai, kitiems – euforijos verta lankytina vieta. Visgi mes nusprendėme aplankyti nacionalinį Kroatijos parką „Plitvička jezera“. Ar verta buvo mokėti už suaugusį 110 kunų, 55 už vaiką iki 18m. /mažajam nereikėjo bilieto, nes jam ne 7m./? Taip. Aišku, mes pasirinkome trumpiausią kelią E, kuris buvo įvardytas kaip užtrunkantis 2-3 val. Mes sugaišome nuo įvažiavimo į „parkingą“ iki išvažiavimo 5 val. Nesirinkome ilgesnio kelio todėl, kad bijojome, jog mažasis gali neišlaikyti  ilgesnio vaikščiojimo. E maršrute jis puikiai visą kelią ėjo pats, o visiems pamatyti tai, ką pamatėme – užteko: pradžioje į trasą nuvežė traukinukas-autobusas (tik reikia stengtis kuo greičiau pakliūti į jį kai daug žmonių, nes gali likti ir neįlipęs – stovinčių neveža).


Išlipę pradėjome leistis nuo viršaus į apačią. Pradžioje pamatėme mažus kriokliukus, kuriais vanduo pereina iš vieno ežero į kitą, baigėme dideliu kriokliu. Paskutinis etapas – plaukimas kelis metrus per ežerą laiveliu. Ten užstrigome, teko laukti nemažai. Galima neplaukti, pabaigoje pasukti dešinėn ir kilti iki traukinuko kelio, pareiti pėstute (išlendi ten, kur važiuojant į priekį matosi tarpinė stotelė). Mes likome laukti laivelio, nes mažasis savo kojas ilsino gyvai žmonių eilei stabtelėjus ant mamos kojų. Nebuvo zyzimo, tad nebuvo ir problemos.




Viso šio pasivaikščiojimo metu matėme skaidrų vandenį, jame plaukiojančias vienos rūšies žuveles /nematėm, deja, kitokių, tik vieną varlę/, kriokliukus, daug žmonių... Gražu, įdomu tai, jog ežerai skirtingame lygyje, kad vanduo iš jų bėga į kitą, kad takeliai dažnai nutiesti virš vandens. Ar rinkčiausi ilgesnį maršrutą – ne. Mums su vaikais tikrai buvo gana E.
Detalės. Atvykus reikia automobilį pasistatyti mokamoje aikštelėje, kurioje moki už valandą 7 kunas. Įvažiuojant pasiimi lapelį – išvažiuojant eini į kasą susimokėti.


Kai randi, kur pasistatyti mašiną /mes ten buvom apie 12.30, tai sausakimša.../, eini pirkti bilietus į parką. Yra kasos ten, kur statomos mašinos, bet jei ilga eilė – yra kasa ir perėjus tiltelį, paėjėjus žemyn. Tualetai – visus reikalus tuo klausimu reikia susitvarkyti ten, kur pastatai mašiną – prie įėjimo. Nemokamai. Yra ir vandens, jei reikia. Beje, pačiame parke ne kartą matėme, kaip žmonės pylė iš kriokliukų vandenį į butelius ir gėrė. Mes pabijojom dėl vaikų. Kaip nepirkom maisto iš vietinių kioskelių prieš įėjimą. Buvom patys įsidėję. Pasiėmėm vandens gerti, bandelių, pusiaukelėje bandeles ir sudorojom. Vanduo buvo paklausus visą kelią. Pirkom tik ledus išlipę iš laivelio. Kaip juokiausi vyrui – beveik dešrinius – po 14 kunų... Litais – apie 7...
Šioje vietoje norisi pakomentuoti viso maisto Kroatijoje kainas. Ne viename forume skaičiau, jog kainos kaip Lietuvoj. Nežinau, kur tokios, bet mūsų iki šiol lankytose vietose – tikrai ne stebuklas. Na, kad ir pavyzdžiui, šiandien vyro apsipirkimo Kaštel Novi parduotuvėje reziume: sultys 2l – 10,99 kunos, alus 1l – 13,79 kunos, jogurtukai 200g po 3,89 kunas. Dalinam iš lito ir kunos kurso /beveik pusiau/ ir kaina aiški.
Plitvicose praleidome 5 val., tad rinkomės ir trumpiausią bei greičiausią kelių maršrutą nakvojimo vieton netoli Splito. Tad iki savo naujos gyvenamo vietos pas Petar Grgin, Ponikvice 2, Kaštel Novi ("užsibukinom" čia . Tiesa, buvusią vietą čia )jau lėkėm mokamu keliu. Susimokėjom 70 kunų.
Dar nežinau, koks tas miestelis, nes atvažiavom vakare, vyras spėjo tik parduotuvėn, bet šeimininkas maloniai nustebino: kambaryje radome ledų mažiesiems, sau sulčių, mineralinio, atnešė info apie miestelį ir savo vyno! Tad dabar gurkšnoju Grgin vyną ir rašau... Iki ryt!
Mama Laima 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą