Man ne kartą yra tekę išgirsti pasakymą: „O kai aš užaugsiu... Aš jau didelis... Tu didelis, tai gali, o aš..." Dažniau iš mažojo tenka išgirsti, nes nori būti kaip brolis, kaip tėtis, kurie vieni gali pasilikti namuose, gali... GALI! Nes yra didesni.
Pasirodo, būti didelis norėjo ir Rimo Valeikio knygelės „Peliongas" pagrindinis veikėjas peliukas. Ar dėl to, jog pelė, ar dėl to, jog penktas nuo galo šeimoj, o gal dėl to, kad norėjo, nes norėjo, sapnuodavo, kad yra didelis, galingas ir labai geras Peliongas (kaip King Kongas). Ir kai sapnas tampa realybe, peliukas susiduria su tam tikrom problemom, kad sužinotų, jog būti dideliam nebūtina, kad būtum laimingas.
Knygutė nedidelė, bet spalvinga. Mažam skaitytojui tikrai yra kur akis paganyti. O ir pats tekstas paįvairintas skirtingo šrifto žodžiais, kuriuos bendru susitarimu galima išnaudoti gilinant skaitymo įgūdžius, pvz., mama ar tėtis skaito visą pasaką, o bepradedantis skaityti knygų mylėtojas tik tuos, kurie išskirti kitu šriftu. Nenuobodu, neapsunkina vaiko, o skaitymo kompetencijos po truputį plečiamos.
Dabar, kai manęs paklaus: „Aš jau didelis?", turėsiu ką atsakyti: „Pameni Peliongą?"
Mama Laima
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą