Šiemet šv. Velykos nešiltos, nežydinčios, beveik kalėdinės...
Bet tai visiškai nesusiję su tuo, ką jaučiame, ką norime jausti!
Tikrai tikime, kad širdyse jaučiame atgimimą, pakylėjimą, ramybę,
pilnatvę. Tikime, kad susėdę prie velykaičiais papuošto stalo
prisiminsime visus, kurie yra brangūs, kurie yra šalia mūsų ir mūsų širdyse.
Norime tikėti, kad paridentas atgimimo simbolis - margutis bus ne tik ridenamas
kiaušinis, bet ir ilgaamžių tradicijų perdavimo saitas. Prisiminkime, kad
krikščioniškosios Velykos siekia pagonybės laikus, jose daug senųjų pradų, tad
Jėzaus prisikėlimas - visos gamtos prisikėlimas, dienos ir nakties
susilyginimas, vadinasi, savotiškas šviesos laimėjimas prieš tamsą. Kiaušinių
dažymas simbolizuoja besikeičiančius gamtos ciklus, saulę, nešančią gyvybę.
Visa susiję su didžiuoju prabudimu. Bunda gamta, bunda žmogus.
Prabuskime su ugnimi ir vandeniu šv. Velykų rytą, kad būtume geresni,
atlaidesni, ramesni, supratingesni.
Sveiki, sulaukę šv. Velykų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą