Žemaičių Alka –1998 m. birželį Šventojoje atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV amžiuje stovėjusi ant Birutės kalno Palangoje.
Menininkų išdrožti baltų dievų stulpai: Perkūnas – žemės atmosferos ir gamtos valdytojas; Aušrinė – Veneros deivė; Žemyna – vaisingos žemės ir viso kas gyvą deivė; Austėja – šeimos gausintoja bei bičių deivė; Patrimpas – karo sėkmės ir derlingumo dievas; Patula – mirties, prūsų požemio dievas; Velnias – pelkių, požemių dievas; Lada – meilės ir grožio deivė; Saulė – Mėnulio žmona; Mėnulis – augalijos auginimo skatintojas ir nakties šviesos dievas. Archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta kelių metų senumo stulpas. Jis – 2 metrų aukščio. Stulpe buvo galima įžvelgti ir pelėdos bruožų turinčią deivės kaukę. Šiuo metu ji yra atkartota ir pavadinta Žemaičių alkos skulptūra. Saulei leidžiantis į jūrą, naudojantis stulpais galima apskaičiuoti kalendorines šventes: Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.
Šis medinis takas per Žemaičių alką veda link jūros.
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą