Apsilankusios
Raganų kalne, pietums skaniai suvalgiusios po porciją cepelinų, šalia automobilių stovėjimo aikštelės
esančioje kavinukėje, lekiame toliau.
Stabtelėjome
pasižiūrėti Kormoranų kolonijos.
Tik
išvažiavus iš Juodkrantės Nidos link, dar nepakilus į statųjį Avino kalną,
sengirėje yra Garnių kalnas, vardą gavęs nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų
garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai viena didžiausių šių paukščių
kolonijų visoje Europoje. 2000 metų duomenimis, joje perėjo 582 pilkųjų garnių
ir 1361 didžiųjų kormoranų pora.
Toliau
stabtelime prie Avikalnio. Nežinau ar čia mums taip pasirodė, ar iš ties čia
problema su lankytinų vietų nuorodomis. Visas vietas radome tik navigacijos
dėka. Kai Avikalnį pamatėm jau tik
pravažiavusios ir tai tik todėl, kad akį patraukė, nežinia kur vedantis, medinis
takas, tai tolimesnei kelionei po Neringą, jungėmės navigaciją.
Medinis
takas nuvedė iki įrengtos apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria Avikalnio
rago palvės kompleksas bei viena įspūdingiausių Kuršių nerijos panoramų –
Naglių gamtinis rezervatas. Nuo Avikalnio regyklos puikiai matosi parabolinių
kopų pietinė dalis bei paprastųjų pušų senųjų medynų – sengirės – fragmentų
kraštovaizdžio paveikslas. Ošiantys senieji medynai ne veltui vadinami sengire
– jie skaičiuoja net 230-ties metų istoriją, o nedideli jų plotai yra išlikę
tik ties Rasyte, Nida ir Juodkrante. Tolumoje matosi, rodos virš medžių
pakilusi, jūra.
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą