Sakiau
ir tikriausia sakysiu, kad nekenčiu
rutinos, tačiau... Be jos sunku įsivaizduoti produktyvų, sveiką, visavertį
gyvenimą. Per paskutinius pora mėnesių, dar kartą įsitikinau, kad formuoti
rutinas reikia iš lėto. Reikia, kad jos taptų įpročiu, o ne punktu
dienotvarkėje apibrėžtu laike, kurį reikia pažymėti įgyvendinus. Lengviau
rutinas formuoti, kai jau yra neišvengiamų atsakomybių.
Paskutiniu
metu nulūžtu (t.y. užmiegu) apie 21:00. Vyras žino, kad jei namuose bus
šurmulys, pvz svečiai, ne tik kad jis dėmesio negaus, bet ir aš pikta būsiu. Šį
kartą derinasi jis. Keliuosi, galima sakyti, be žadintuvo apie 5:00 ryto, kad
atsigėrusi vandens galėčiau skirti bent pusantros valandos pasivaikščiojimui.
Planuoju keltis valanda anksčiau ir skirti dar daugiau laiko tik sau. Patiko. Grįžus iš pasivaikščiojimo:
greitas namų aptvarkymas (dažniausiai tik vyro išvakarėse išplautų indų
išdėliojimas į vietas), higiena (nes dukrytei su kompanija smagiau), bandau inkorporuoti
itin trumpą mankštą dukrytei (kurią darom kartu), bendri pusryčiai, dukrytės
suruošimas bei nuvedimas į mokyklą. Ryto rutina baigiasi su darbo
pradžia.
Po
darbo, šiek tiek atsipūtus, laikas su šeima ar bendravimas virtualiai, maisto
gaminimas (kelioms dienos į priekį), vakarienė. Veiklos nuo darbo pabaigos iki
dukrytės vakaro rutinos pradžios dažnai persipina. Apie 18:30 (plius minus
pusvalandis) pradedam dukrytės vakaro rutiną. Prieš miegą su dukryte užsiimam
higiena (kartu), kelias minutes skiriam jos namų darbams ar kitokiai edukacinei
veiklai (pvz. diskusijai). Galiausiai skaitomos knygos ar sakoma istorija ir
dainuojama lopšinė. Kadangi mūsų keturmetis vaikas pietų jau nebemiega, kuris
laikas be problemų užmigdavo dar prieš aštuonias vakaro. Ilgėjant dienoms,
užmigti trunka vis ilgiau. Reikės koreguoti, kad ir kaip džiugina, kad dabar aš
virš valandos turiu tik sau (įskaitant higieną ir kartais kitokias grožio
procedūras) ir savo vyrui.
Savaitgaliais
ryto ir vakaro rutinos išlieka tos pačios (žadintuvas išjungtas), tik gal šeštadieniais
mano rytinis pasivaikščiojimas yra gerokai ilgesnis... Savaitinis namų
šveitimas šeštadienio rytais jau įtrauktas, o kitos veiklos gana laisvai
keičiasi. Dar be galo daug dalykų reikia padaryti namie, tad, kai nekeliaujam
su šeima į gamtą ir nesugalvoju kažko ypatingesnio, tiesiog sukuosi namuose.
Keista, bet, atrodo, turint didesnius namus (bei vaiką) ir tvarkymosi rutinos
atrodo prasmingesnės - netenka šveisti jau ir taip švarių namų - juk, kad
įprotis susiformuotų, veiksmus reikia atlikti pastoviai. Dažnai, tiesiog,
prisėdus analizuoju, planuoju, ką dar galima būtų pakeisti patobulinti ne tik
namuose bet ir savo galvoje. Serialus žiūru, kai nebesugalvoju, ką dar produktyvaus
nuveikus.
Mano
dukrytė su mielu noru prisijungia prie mano veiklų ar suteikia erdvės kai
reikia (karts nuo karto paklausia, kaip praėjo mano pasivaikščiojimas). Kartu
valomės dantis, kartu mankštinamės, dažnai kartu gaminam, kartu tvarkomės. Jei
aš nesugalvoju ką veikti - ji visada pilna idėjų. Tad susitvarkius dienotvarkę,
natūraliai gaunasi, kad daugiau kartu žaidžiam, daugiau skaitom, piešiam,
darom įvairius darbelius. Kažkaip rašymas apleistas, reiks įtraukti į
veiklas...
Tikiu,
kad iš šalies toks tvarkaraštis atrodo gana grėsmingai. Aš ir pati dar prieš
pora mėnesių nebūčiau galėjusi imti ir taip gyventi nuo sekančios dienos ryto.
Manau, mano dienos atrodo supakuotos į griežtus rėmus, kuriuose net „pabezdėti“
nėra laiko... Patikinsiu, tikrai taip nėra. Dažnai sėdinėju, pasižiūriu ir savo
numylėtus serialus, šiaip be tikslo naršau internete. Kaip visada. Tik,
serialus žiūriu ne po visus sezonus iškart be pertraukos, o po vieną seriją kas
kelias dienas. Nebe taip mane jie ir traukia. Atlieka laisvo laiko ir rašyti.
Ar pastebėjot kas, kad įrašais dalinuosi bent kelis kartus per savaitę?
Tiesa,
pradžioje, kad nepamiršti nusistatytų veiklų tikrai į naudą turėti telefone
programėlę, kuri primintų ką ir kada daryti. Ypač jei veiklos nesikartoja
kiekvieną dieną ar tiesiog niekaip neužstringa galvoje. Vėl gi, nereikia
užkrauti iš karto visos dienos, į programėlę pridėti po vieną veiklą kas kelias
dienas ir ištrinti, kas jau daroma automatiškai. Priminimai apie veiklas,
kuriomis reikia apsiimti kartą per savaitę, dvi ar rečiau, leidžia pamiršti
apie jas, kol telefonas primins. Ypač pasiteisina su vienkartiniais darbeliais.
Ramu, nes nereikia apie tai galvoti, bet žinai, kad atėjus laikui tikrai
nepamirši.
Pradžioje
mano priminimai įtraukė ką ir kada reikia sutvarkyti/aptvarkyti - dabar jau
ištryniau, susitvarkau dar prieš priminimui pasirodant. Vienas svarbiausių
priminimų yra, kada pradėti rengti dukrytę į mokyklą, kad laiku išeiti iš namų,
nes užsikuitus nė nepastebiu kaip laikas prabėga. Kadangi planuoju meniu, kai
kuriuos produktus reikia paruošti iš vakaro, tad nusistatau priminimą ir tam.
Reikalingiausias priminimas, kad nepamiršti sugerti vitaminų! Taip pat turiu
priminimus veido procedūroms. Visa kita google kalendoriuje, be priminimų,
pažymėta kada valgau, kada maistą gaminu, kada prasideda ir baigiasi rutinos su
sąrašu, kas į jas įtraukta. Norisi kartais žvilgtelėti ir įsitikinti, kad
nenusivažiavau, o ir lengviau planuotis likusią dienos dalį, kai matau kurios
valandos jau užimtos.
Skaitinėdama
savo senus įrašus atradau jau naudotą programėlę Habitica, kuri pasirodė labai tinkanti ir
dabartiniam įpročių ugdymui. Daug ką iš kalendoriaus visai perkėliau ar tiesiog
pasidariau kopiją būtent į šią programėlę ir įpročių ugdymas tapo dar įdomesnis
žaidimas.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą