Aplankius Kauno IX forto muziejų liko dar du lankymo objektai šiai dienai Kaune. Tai apsilankymas ant Kristaus Prisikėlimo bazilikos stogo ir Kauno Rotušės bokšte.
Kauno Žaliakalnyje, ant šlaito, Žemaičių g., iš visų pusių miestiečiams ir miesto svečiams puikiai matoma balta didingoji paminklinė Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bazilika ir jos 70 metrų aukščio bokštas – tikras lietuvių tautos dvasinio atgimimo ir laisvės simbolis. Ant bazilikos terasos galima pakilti dviem būdais - liftu ir laiptais. Mes rinkomės lipti laiptais, sportas = sveikata ;). Lipti laiptais kainuoja 1.50 eur. suaugusiam, ir 0.50 eur. vaikams bei moksleiviams. Kilti liftu kaina 2,50 eur. asmeniui. Ant Kristaus Prisikėlimo bazilikos stogo įrengta 45x13 m dydžio terasa, nuo kurios atsiveria Kauno miesto panorama.Terasos gale esančiame mažajame bokšte įrengta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia žuvusiems už laisvę atminti.
Net nežinodami, bent jau nemokamų muziejų sąraše Kauno Rotušės nepastebėjome, patekome į nemokamą muziejaus ir bokšto lankymą. Prieš kopdami į bokštą, pasižvalgėme muziejuje. 1408 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Kauno miestui suteikus Magdeburgo savivaldos teises, miesto valdžia palaipsniui perėjo į miestiečių renkamos tarybos – magistrato rankas. Čia svarbi vieta teko burmistro pareigybei. XVII–XVIII a. sandūroje Kaune tarybą sudarė 4 burmistrai ir 8–9 tarėjai. Kiekvienas iš burmistrų, savo pareigas ėjusių iki gyvos galvos, tarybai vadovavo pamečiui. Du iš jų savo kabinetus turėjo rotušėje. Būtent burmistro pareigybė buvo laikoma svarbiausia mieste, neretai burmistras vadintas miesto šeimininku.
2016 m. rugsėjo 29 d. lankytojams buvo atverti miesto rotušės rūsiai. Čia eksponuojami puošniausi ir daugiausiai simbolikos turintys miestietiško interjero elementų – kokliai, iš kurių buvo statytosmos patalpas apšildančios krosnys ir židiniai. Kokliai, puošti augaliniais, gyvūniniais, antropomorfiniais ir heraldiniais motyvais, yra saviti meno kūriniai ir tuo pačiu miestietiškos realybės – madų, buities – atspindžiai. Kauniečių, gyvenusių prieš kelis šimtmečius, kasdienybė ir Kauno išskirtinumas, atsineštas iš Hanzos miestų sąjungos, atsispindi buitinės keramikos artefaktuose – įvairaus dydžio ąsočiuose, puodynaitėse, bokaluose, keptuvėse, lėkštėse ir net taupyklėse.
Rotušėje, bokšto rūsyje, mūro skliautu dengta patalpa buvo paversta kalėjimo kamera. Čia išlikusios ypač pavojingiems nusikaltėliams prirakinti skirtų keturių įmūrytų geležinių grandžių dalys. Su XIX a. vidurio grandinių ir antrankių kopijomis galima prisirakinti prie sienos taip, kaip anuomet buvo prirakinami nuteistieji. Šalia grandinių yra prierašas, kad galima "pasimatuoti" šias geležines grandis...
Rotušės bokštas yra aukščiausias Kauno senamiestyje – jo aukštis siekia 53 metrus. Ilgus metus avarinės būklės siaurais, stačių pakopų laiptais į bokštą galėjo patekti tik jo viršuje esančiu laikrodžiu rūpinęsis laikrodininkas. Kad lankytojams neprieinamos rotušės erdvės būtų atvertos, buvo privalu atlikti palėpės ir bokšto tvarkybos darbus. Lipant į bokštą reikia labai saugoti galvas. Nežinau kaip ten reik pamatyti tas atsiveriančias panoramas ne per grotas?.. Per grotas sunkiai kas įžvelgiama. Bet įspūdį paliko patys laiptai.
Info šaltinis -> Kaunas istorijos tekmėje.
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą