Sunku
patikėti, kad mūsų kūdikėliui jau vienuolika mėnesių! Tiesa, vienuoliktas
Alizos gyvenimo mėnuo vienas ilgiausių mėnesių per visus metus. Laikas lyg
sustojęs. Be viso to, nors per paskutinius vienuolika mėnsių mažoji nuolat
keitėsi, rodos, ji visada buvo tokia kaip dabar.
Atrodo
tokie nereikšmingi dalykai, bet kaip smagu stebėti kaip vaikas suka ratus
kambaryje, smalsiai lenda po sofa, prie stalo, vis bando patekti į virtuvę ar
viena koridoriumi nubėgti į kitą kambarį. Smagu ir kartu su atsidusimu vis nešu
ją atgal prie žaislų, bandau sudominti kažkuo kitu.
Žaislai
užima iki pusvalandžio, jei jie dar nematyti. Jai nekantru eiti, lankyti kitas
namų patalpas… Smalsu kaip tos durys juda, kaip užsidaro. Turi sužinoti, kas
spintelėje sudėta. Nori pasižiūrėti, kas ten ant stalo padėta. Reikia
patikrinti, kas šiukšlių dėžėje paslėpta. Būtina paragauti katės maisto
(dar, kiek žinau, nepasisekė).
Šį
mėnesį mūsų mergina padarė didžiausia įspūdį palengvinusi man savo rengimo
procesą. Uždėjus rankovę ant rankos, ji ją visada išties, kad plaštaka išlįstų
pro kitą galą. Kažkodėl stebina, kad rengiant mažąją beveik niekada
nekyla problemų. Sudėtingiau aprengti nebent tada, kai ji labai pavargusi arba
labai alkana. Nuiminėjant drabužius Aliza dažnai padeda nutempti marškinėlius
per galvą. Jei greitai to padaryti neišeina, susierzina, bet aš visada šalia,
kad beskubėdama nesusižeistų.
Su
laiku sekasi vis sunkiau susekti, ką naujo dukrytė išmoko. Kuo ji vyresnė, tuo
mažiau sureikšminu smulkmenas. Anksčiau jos atrodė didesnės. Viena ryškesnių
naujienų šį mėnesį yra tai, kad Aliza išmoko paduoti daiktus. Tik reikia spėti
paimti kol nepersigalvojo! O padavus, dažniausiai, skuba atsiimti.
Vienuoliktą
mėnesį Aliza pabaigė turėdama tris dantukus. Vienas viršutinis labai smagiai
atrodo. Jau moka su jais graužti, atsikąsti. Kramtyti sekasi sunkiau. Kol kas
stambesnius gabaliukus dar tik čiulpia ir nugurkia juos pakankamai
nesukramčiusi.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą