Sunku patikėti, kad mūsų kūdikėliui jau vienuolika mėnesių! Tiesa, vienuoliktas Alizos gyvenimo mėnuo vienas ilgiausių mėnesių per visus metus. Laikas lyg sustojęs. Be viso to, nors per paskutinius vienuolika mėnsių mažoji nuolat keitėsi, rodos, ji visada buvo tokia kaip dabar.
Atrodo tokie nereikšmingi dalykai, bet kaip smagu stebėti kaip vaikas suka ratus kambaryje, smalsiai lenda po sofa, prie stalo, vis bando patekti į virtuvę ar viena koridoriumi nubėgti į kitą kambarį. Smagu ir kartu su atsidusimu vis nešu ją atgal prie žaislų, bandau sudominti kažkuo kitu.
Žaislai užima iki pusvalandžio, jei jie dar nematyti. Jai nekantru eiti, lankyti kitas namų patalpas… Smalsu kaip tos durys juda, kaip užsidaro. Turi sužinoti, kas spintelėje sudėta. Nori pasižiūrėti, kas ten ant stalo padėta. Reikia patikrinti, kas šiukšlių dėžėje paslėpta. Būtina paragauti katės maisto (dar, kiek žinau, nepasisekė).
Šį mėnesį mūsų mergina padarė didžiausia įspūdį palengvinusi man savo rengimo procesą. Uždėjus rankovę ant rankos, ji ją visada išties, kad plaštaka išlįstų pro kitą galą. Kažkodėl stebina, kad rengiant mažąją beveik niekada nekyla problemų. Sudėtingiau aprengti nebent tada, kai ji labai pavargusi arba labai alkana. Nuiminėjant drabužius Aliza dažnai padeda nutempti marškinėlius per galvą. Jei greitai to padaryti neišeina, susierzina, bet aš visada šalia, kad beskubėdama nesusižeistų.
Su laiku sekasi vis sunkiau susekti, ką naujo dukrytė išmoko. Kuo ji vyresnė, tuo mažiau sureikšminu smulkmenas. Anksčiau jos atrodė didesnės. Viena ryškesnių naujienų šį mėnesį yra tai, kad Aliza išmoko paduoti daiktus. Tik reikia spėti paimti kol nepersigalvojo! O padavus, dažniausiai, skuba atsiimti.
Vienuoliktą mėnesį Aliza pabaigė turėdama tris dantukus. Vienas viršutinis labai smagiai atrodo. Jau moka su jais graužti, atsikąsti. Kramtyti sekasi sunkiau. Kol kas stambesnius gabaliukus dar tik čiulpia ir nugurkia juos pakankamai nesukramčiusi.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą