Beveik
kiekvienais metais iki paskutinės minutės nežinome kur ir su kuo sutiksime
Naujuosius metus. Dažniausiai pasirenkame tinkamą draugų kompaniją, ar tai savo
šeimą. Nesvarbu ar namuose, ar kavinėje, sėdame prie maistu nukrauto stalo,
valgydami laukiame 24 valandos, šaunam šampaną, žiūrim į danguje blyksinčius
fejerverkus, šokam iki paryčių - smagu!.
Paskutiniu
metu pasidariau toks žmogus, kuris nemėgsta užstalių balių, taip pat ir Naujus
sutikti sėdint už stalo manęs šį kart nežavėjo. Norėjosi kažkaip
įsimintinai, naujai, galbūt net ramiai juos sutikti. Viena iš minčių šovusių į
galvą, Nauji metai svetur. Senokai su draugu audėm mintį pamatyti Vieną. Tad
radę pasiūlymą Naujuosius metus švęsti būtent ten, nieko nelaukę pasidovanojome
sau šią kelionę.
Tai
trijų dienų kelionė autobusu. Išvykome gruodžio 30 d.
Visą
dieną praleidę autobuse, su keliais sustojimais pramankštinti kojas ir
pavalgyti, vakarop sustojome Olomouce (Čekija). Tai istorinė Moravijos sostinė.
Miestas žinomas nuo Romos imperijos laikų, kuomet čia buvo įkurta romėnų
tvirtovė. Trumpai prasibėgome per vakarinį miestą.
Šv. Trejybės kolona, miesto rotušė. |
Labai
gaila, kad toks trumpas laikas buvo skirtas pasigrožėjimui Olomouco miestu.
Pamatėm iš ties nedaug.
Nakvojome
Čekijoje, Breclavos miestelyje esančiame viešbutyje. Viešbutukas įsikūręs šalia
Breclavos pilies, sakyčiau gal net pačiame pilies kieme. Pro kambarėlio (kuris
man priminė filmuose matytus tarnų kambarėlius) langą matosi apgriuvusi,
nelankytina pilis.
Kaip
visada, jei jau kur nors esu, tai turiu pamatyti kuo daugiau. Tad išėjome
pasivaikščioti po naktinį Breclavos miestelį. Tai paprastutis, kuklutis, gražus
miestelis. Žmonių sutikome vos kelis.
Įėjimas į viešbučio kiemą. |
Kambariai. Mums atiteko "garbingas" 5 kambarys :D |
Breclavos miesto eglė |
Išsimiegoję,
anksti (7.15 val) papusryčiavę (švediškas stalas) sėdome į autobusą ir pirmyn į
Melką.
Kelionė
tęsėsi romantiškuoju keliu palei Dunojų, besigrožint upės pakrantėje
išsidėsčiusiomis mažomis vyndarių gyvenvietėmis. Vaizdai nuostabūs, tik spėk
dairytis. Ne viską pavyko įamžinti, kiek pavyko važiuojant pykštelt pro
autobuso langą, tiek tų ir atsiminimų. (Foto darytos telefonu).
Taip
besigrožėdami vaizdais pasiekėme Melką, tai kultūrinis ir dvasinis Žemutinės
Austrijos centras. Aplankėme didingą benediktinų vienuolyną. Tai vienas
didžiausių barokinių vienuolynų Europoje, garsus savo biblioteka, kurioje
saugoma daugiau nei 130000 vertingų leidinių. Biblioteka atrodo
įspūdingai (fotografuoti griežtai ten draudžiama, nors mačiau slapta tai
darančių. Aš sąžininga šiuo klausimu :D). Taigi, sustojome aikštelėje iš kurios
matosi ant kalno esantis vienuolynas.
Iki vienuolyno kelias veda siauromis miestelio gatvelėmis, taip pat teko įveikti nemažai laiptelių.
Paštas |
Priėjus
vienuolyną, už užrakintų vartų matosi didelis vienuolyno sodas. Kadangi mes ten
vykome žiemą, nors sniegelio nė su žiburiu nerasi, tad sodo grožybių pamatyti
neteko, galima buvo tik įsivaizduoti kaip ten vasarą būna gražu.
Sodo kampelis |
Įėjimas į vienuolyną |
Vienuolyno kiemas. Kairėje įsikūrusi administracija, dešinėje dar veikiantis vienuolynas, žiūrint tiesiai - muziejaus dalis :) |
Vaizdai iš vienuolyno balkono |
Įėjimas į biblioteką |
Įėjus į vienuolyną mus pasitiko gidė (ekskursijos kaina su gide 14 eur).
Iš
visos ekskursijos po vienuolyną, didžiausią įspūdį man paliko garsioji
biblioteka bei bažnyčia.
Biblioteka.
Tai dviejų aukštų biblioteka. Bet nereikia ir antro aukšto, lentynos tokio
aukščio, kad norint pasiekti viršutinėse lentynose esančias knygas yra tam
skirtos kopėčios. Skaitymui (šviesai gauti) atsidaro slaptos durys, kurios
atrodo kaip eilinės knygų lentynos. Antrame aukšte skaitymui skirtose vietose
yra langai.
Bažnyčia.
Visa bažnyčia tviska aukso spalva, nors tikro aukso sakė ten yra
vos 5 kg. Bažnyčia tiesiog žėri prabanga. Mums įėjus grojo vargonais. Tiek
vaizdas, tiek garsas sukūrė įspūdingą atmosferą. Po apsilankymo
vienuolyne, turėjom šiek tiek laisvo laiko pavaikštinėti po Melkos miestelį.
Šiltas, jaukus miestelis.
Vienuolynas iš miestelio pusės |
Namas ant uolos... |
Toliau laukia kelias į Vieną. Lekiame ... -> Nauji
metai žėrinčioje Vienoje (Austrija).
Renata
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą