Kažkurią
nekurią dieną vyresnėlis paprašė tėčio paskolinti eurą. Pasitikslino tėtis -
tikrai tik paskolinti? Taip. Juk bus Kaziuko mugė mokykloj, mama ką nors
padarys, aš parduosiu ir atiduosiu tą eurą...
Na,
kad supranta verslumo principą - sukurk, parduok, turėsi - gerai, bet viena
detalė mane suneramino. Toks mažas žodelytis toje argumentuotoje kalboje: mama...
Įtikinimai,
jog gal pats daryk - liko atremti: aš moku tik ką iš popieriaus
suklijuot, siuvu negrabiai, o tokių nieks nepirks... Visgi teko mąstyti, ką
padaryti, kad ir jis dirbtų, ir dar tai skolai užtektų atiduot.
Iš
medžiagos iškirpom širdeles, susiuvau, palikdama tarpą, o vidun vyrukas kimšo
sintetinę vatą. Po to užsiuvau tarpelį ir pervėrėm storu siūlu, kad būtų už ko
pakabinti. Prie to paties siūlo pritvirtinom ir šokoladinuką.
Mama Laima
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą