O gal jau laukiuosi?

Nekantrumas yra daugelio žmonių silpnybė. Visko norisi čia ir dabar, iš karto! Gaila, kad gyvenime ne viskas taip paprasta, o nusivylimas, kad ir natūrali emocija, vis tiek gąsdina. Kaip sunku, kai negali kažko kontroliuoti šimtu procentų! Tenka pasitenkinti laukimu ir viltimi, kad pasiseks.

Po pirmų bandymų pastoti nekantrumo vedina pasidariau kelis nėštumo testus. Be priežasties, nė nesulaukusi kito ciklo pradžios datos. Pati pradžia, viskas įdomu! Kitaip ir būti negali. O gal pavyko iš pirmo karto? Vėliau tai pasirodė gana kvaila. Juk visgi kainuoja, o ir ramiau nuo to tikrai nepasidaro. Naujų testų nepirkau, tačiau vieną gavau dovanų. Jį taupiau, kai būsiu tikra, kad laukiuosi.

Dienos bėgo. Antrojo ciklo pabaigoje laukdama išganingų ženklų, pradėjau vis labiau pastebėti savo organizmo „pokyčius”. Lyg ir pykina, bet dar anksti… Gal tiesiog kažką ne tai suvalgiau. Lyg ir pilvo apačią tempia, taip turi būti? Grįžo mintys, gal jau laukiuosi? Nesinori dar vieno neigiamo nėštumo testo. Kartojau sau, kad dar palauksiu… Palauksiu bent kito ciklo pradžios. Visgi į galvą lindo mintys, o gal nesikankinti? Kam pasipasakojau apie simptomus, iškart skatino darytis testą. Mąsčiau, gal paklausyti? Labai nenorėjau vėl nusivilti.

Neištvėriau. Pasidariau aš tą nėštumo testą! Rezultatas neigiamas. Nenustebau, bet pasidarė liūdna. Toks nerimas užspaudė krūtinę. Pliusas tas, kad bent jau nebepuoselėsiu tuščių vilčių. Žinau, žinau! Iš karto pastoti ne visoms pavyksta. Gali užtrukti ir kelis mėnesius, metus… Reikia nusiraminti, atsipalaiduoti ir viskas bus gerai. Tikriausiai daug kas pasakytų, kad per jautriai reaguoju. Nesiginčiju.

Savo trūkumų žinojimas neužkerta kelio keisčiausioms mintims, kurios kelia nerimą. Tą pačią dieną prisiminiau, kaip viena mergina pasakojo, jog pastojo devyni mėnesiai po to, kai nustojo naudoti hormonines kontraceptines priemones. Aš savąsias nustojau naudoti vos prieš pusę metų. Gal tame ir problema? Mano vyro vyriausias brolis su žmona negali susilaukti vaikučio jau keleri metai. Gal ir mūsų tas pats laukia? Kita vertus, kitas brolis su savo žmona susilaukė vaikučio metų bėgyje po vestuvių. Ir gąsdinuosi, ir raminu save. Dar tik pati pradžia, o jau kyla klausimai, kada tas laikas, kai reiks kreiptis pagalbos?

Taip taip. Man reikia tiesiog nusiraminti, atsipalaiduoti… Reikia nesureikšminti ir gyventi lyg niekur nieko. Aš tą puikiai žinau! Tačiau kitą mėnesį vizitas pas endokrinologą, tikrins skydliaukę. Akį rėžia keli simptomai, susiję su skydliaukės ligomis. T.y. nerimas, pykinimas, sumažėjęs vaisingumas. Ir kodėl tokios ilgos eilės pas specialistus? Nežinojimas ir laukimas tiesiog varo iš proto. Nors išmokau puikią pamoką. Nevalia laukti paskutinės dienos, jei jauti, kad kažkas gali būti negerai su sveikata!

Nekantrumas. Nerimas. Įtampa. Neigiamos emocijos tikrai nepadeda pastoti! Darosi labai akivaizdu. Jei priežastis tame. Deja, net ir labai norėdama negaliu pakeisti to, kokia esu. Žodžiai, kaip “nusiramink”, “dar anksti nerimauti”, “atsipalaiduok”, “negalvok apie tai”, tikrai nepadeda. Tikriausiai priešingai. Nežinau, ką norėčiau dabar girdėti, bet tikrai ne tai, ką puikiai žinau ir negaliu pakeisti. Lengva pasakyti, tikrai labai sunku padaryti!

Aistė