Didysis planas

Nuo vaikystės svajoju apie darnią šeimą. Tai buvo, yra ir bus pagrindinis mano gyvenimo tikslas. Visada svajojau apie rūpestingą vyrą, gerai išauklėtus vaikus, saugius namus ir tenkinančią materialinę gerovę. Šiandien turiu gerai apmokamą darbą, savus namus, nuostabų vyrą ir, mano manymu, puikias sąlygas šeimos pagausėjimui.

Tiesa, mano vyras dar nesijaučia pasiruošęs šiam gyvenimo žingsniui. Šiuo metu paskutinio kurso studentas, dirbantis nepilnu etatu. Tačiau aš ilgiau laukti nenoriu. Gyvenimas nestovi vietoje, aš ne jaunėju, o tobulos sąlygos gali niekada ir nesusiklostyti. Džiugu, kad mūsų poroje mes vienas kitą palaikome einant kiekvieno asmeniškai pasirinktu keliu, ir šį rudenį pradedam bandymus pastoti.

Prisipažinsiu, bijau! Nežinau, kas manęs laukia, ko tikėtis, ar sugebėsiu? Visi tie, jau esamų mamų pasakojimai, straipsniai internete dar tokie svetimi. Kol dar nepastojau, nežinau, nuo ko pradėt domėtis, ką skaityti, kuo rūpintis… Straipsniai apie pasiruošimą nėštumui jau seniai perskaityti!

Prieš daugiau nei metus su puse mečiau rūkyti. Praeitų metų pradžioje nusprendžiau atsisakyti ir alkoholio. Bandžiau išsiugdyti sveikos gyvensenos, bent jau mitybos, įpročius, tačiau šioje srityje aš perlipti per save nesugebu. Prieš metus ištekėjau už nuostabaus žmogaus, kuriuo kiekvieną dieną žaviuosi vis labiau. Paskutiniams mėnesiams prieš plano vykdymą pasilikau vizitus pas daktarus.

Svarbiausia, kiek žinau, apsilankyti pas dantistą ir ginekologą. Ir vienas, ir kitas nėra pačių maloniausių sričių daktarai. Pas moterų daktarą esu lankiusis vos kelis kartus per visą savo gyvenimą, gąsdina vien ta mintis, kad reikia nusirengti prieš svetimą žmogų. Tikrai nejauku, nesvarbu, kad moteris apžiūri. Gal čia tik man?

Kodėl pas dantistus netraukia, sunku paaiškinti. Nebijau, tačiau tai vienas paskutinių daktarų, kuriuos norisi matyti. Jei ne dantų skausmas, nežinau, ar būčiau prisiruošusi. Kadangi esu vegetarė, papildomai užsirašiau ir pas šeimos daktarę, kad patikrintų kraują ir bendrą sveikatos būseną.

Stebiuosi, kiek drąsos įgavau, planuodama pastoti, bent jau su daktarais pakalbėti apie intymiausius dalykus. Norisi būti užtikrinai savo kūno sveikata, juk greitai jis priklausys ne tik man. Biologijos pamokoje nebuvau labai atidi, tad, rizikuodama apsikvailinti, klausiau visko, kas tik šovė į galvą.  Daktarės pasirodė labai supratingos ir atsakė į visus rūpėjusius klausimus. Pabiro smulkiausi dalykai, nesusiję su nėštumu, kurie mane neramino ilgus metus, tačiau neturėjau drąsos apie tai kalbėti.

Ginekologė nurodė vitaminus bandančioms pastoti ir pasakė pasirodyti tada, kai jau būsiu pastojusi. Labiausiai mane neramino mintis, kad mano ir mano vyro skirtingi kraujo rezus faktoriai. Mano kraujo grupė antra neigiama, o vyro trečia teigiama. Daktarė tiesiog pasakė ateiti pastojus, tada padarys visus reikiamus tyrimus ir atitinkamai imsis priemonių. Ramiau nepasidarė, bet sužinojau, kad šiandien dėl to nieko negaliu padaryti.

Ir štai, be galo lauktas ruduo. Didžiojo plano vykdymo pradžia. Jaudulys veržiasi pro kraštus, noras, kuo greičiau pastoti, nuolatos sukasi galvoje. Baimė, įtampa ir žinojimas, kad visa tai pastoti tikrai nepadeda, dar labiau sustiprina šias emocijas.

Didžiausias ilgo planavimo minusas tai, kad anksčiau laiko išgyvenamos visos dar nesusiklosčiusios situacijos ir planai aptarti su visais gyvenime besisukančiais žmonėmis. Dabar juokingai skamba, bet jau apverkiau tikimybę, kad išvis galiu nepastoti. Dėl tokių apmąstymų, pirmi neigiami nėštumo testai kelia baimę. Puoselėjant šią svajonę mažiausiai 10 metų, nekantrumas pastūmėjo juos pasidaryti dar nepajutus jokių nėštumo požymių. O jei? Klausimai, komentarai apie progresą, patarimai tikrai nepadeda nusiraminti ir atsipalaiduoti, ką šiuo metu ir turėčiau daryti. Tai tik didina spaudimą sau, kuo greičiau pastoti. Nerimas didina psichologinę įtampą ir, žinoma, jautrumą. Vargšas mano vyras.

Norisi nukreipti savo dėmesį kita linkme, tačiau tai panašu į daugiau nei į neįmanomą, nes negaliu galvoti apie kažką kitą. Ieškoti informacijos apie nėštumą, vaiko augimą nekyla rankos, kol dar neiškyla konkretūs klausimai. Skaityti tam, kad skaityčiau, atrodo beprasmiška - juk viskas pasimirš. Pradėti pirkti rūbelius, vežimėlius, lovytes ir kitas smulkmenas dar labai anksti. Belieka nekantriai laukti, kada pastosiu.

Planuojanti tapti mama Aistė