Kai laukdamasi dukros išėjau motinystės atostogų, kompiuteris ir internetas namuose buvo kažkas iš fantastikos srities, tai susigalvodavau veiklos, kad laikas greičiau prabėgtų. Viena iš jų - siuvinėjimas. Ne kažkokia sudėtinga technika, o tiesiog kilpele (grandinėle).
Žinoma, siuvinėjimo ekspertėm tokie paveikslėliai sukeltų juoką, bet man tai buvo gera meditacija - įduri, patrauki,
Ant šviesaus audinio nusipiešdavau ar per kalkę atspausdavau norimą
paveikslėlį, siūlus galima naudoti visokius, kad ir likučius, tereikia, kad būtų
panašaus storio, ir pirmyn. Kartais paveikslėlį truputį
"sutraukia", pasidaro banguotas, bet įdėjus į rėmelius su stiklu - tų bangų
labai nesimato, prisispaudžia.
Paveikslą su paukščiais baigiau siuvinėti laukdamasi antrą kartą, nors kitokios veiklos netrūko, bet norėjosi ir tos meditacinės ramybės :)
Paveikslą su paukščiais baigiau siuvinėti laukdamasi antrą kartą, nors kitokios veiklos netrūko, bet norėjosi ir tos meditacinės ramybės :)
Mama Zita
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą