8 diena
Rugpjūčio 22d. (ketvirtadienis)
Rugpjūčio 22d. (ketvirtadienis)
Vos tik pabundu, lekiu į
šalia esančią bandelių parduotuvę (piekarnia) kroatiškų štrudelių. Pasirinkimas
kokių tik nori, bet svarbiausia – jie šilti, šviežūs, ką tik iškepti! Šeimyna
juos sudorojo nė nemirktelėjusi. Kas su pienu, kas su kava, dar atsivežta iš
Lietuvos (reklamuoja kroatai savo kavą, bet ji man neskani, atrodo, lyg
sudeginta būtų... Žodžiu, ne mano skonio.).
Vėl poilsio diena prie
jūros, „grojant“ cikadoms palmėse, figmedžiuose ir kaštonuose... Ir vakarienė
„Starij dvor“ konoboj: 1 pica vaikams per pusę, vyras ėrienos kepsnį pasiėmė,
aš susilaikiau. Nuojauta kuždėjo, jog nenoriu atskiro patiekalo. Neapgavo –
vaikiai vienos picos neįveikė! Mūsuose maža būtų maža, o čia maža – vos tryse
įveikėm. Beje, ėrienos kepsnys su sūriu – puikus. Jaučiasi, jog ėriena, bet
skonis neintensyvus, švelnus, mėsa minkšta. Vakarienė, kurioje dar „dalyvavo“
dvi vyno taurės (250 ml taurė) bei du Coca cola buteliukai po 330 ml
– 210 kunų.
Cikados, jūra, seni
namai...
9 diena
Rugpjūčio 23d.
(penktadienis)
Paskutinė poilsio diena
Kroatijoje. Kadangi vaikinų nugaros saulės jau nebenorėtų, tai po rytmetinės
kavos ir pieno su ką tik iškeptais štrudeliais, keliaujame į Splitą, į
parduotuves paskutinių lauktuvių nupirkti. Užsukame į Bauhaus /kažkas panašaus
į mūsų Bauhof/, nusiperku levandų sodinukų. Žiūrėsiu, kokios išaugs.
Pasirinkimas kitoks nei Lietuvoje, bet yra ir daug panašumo savo asortimente.
Vėliau užsukame į Lidl
parduotuvę, išsirenkame pakuotų kroatiškų štrudelių dėžučių, slivovicos ir
travavicos, nostalgiją buvusiems laikams keliantį cedevitą, kelis produktus
pietums ir kelionei atgal į namučius... Paliekame ten virš 500 kunų ir grįžtame
į laikinus namus. Pavalgę skubame prie jūros paskutinį kartą išsimaudyti ir
paplaukioti. Po to – vakarienės į namų šeimininko rekomenduotą konobą Kašteloj
– „Instrada“. Kad
ten maitina skaniai, supratome vos priėję: vietos lauke jau nebegavome. Gril
kalmaras – nuostabus, čevabčiči mėsytė taip pat, salotos, vaikų pica (toks
eilinis pageidavimas) – skani, desertas pana cota – tirpstantis burnoje,
naminis vynas... (vakarienė 270 kunų).
Detalė: salotų, daržovių
prie pagrindinio patiekalo konobose nereikia tikėtis. Jei jų norisi, reikia
atskirai užsisakyti. Mes būtent taip ir padarėme.
Ar norėtųsi sugrįžti vėl
Kroatijon? Taip. Ir netgi ton pačion vieton Kaštel Novi. Kambariai ne 5
žvaigždučių, bet šeimininko dėmesys – tikrai. Kadangi man žmogiškumas ir
paprastumas visad „ima viršų“, tad ir šįkart taip. Negana to, vieta pačiame
centre, iki jūros apie 500 m, šalia, vos už 20 m. – štrudelių ir bandelių vieta
– piekarnia, už 50 m. parduotuvė, už kokių 400 m konobos... Žmonių tos vietos
paplūdimyje nedaug, gali prie jūros, jei tingisi kelis metrus paeiti –
privažiuoti, vakarais senamiesčio aikštėje prie pilies koncertai...
Ir vėl cikados, šiluma
vakare, nostalgiška nuotaika...
Mama Laima
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą