2013 m. vasario 22 d., penktadienis

“Šilto šaliko” vakarėlis

Metus galvojau apie tai, kaip išskirtinai švęsiu savo 30-tąjį gimtadienį. Vienaip dėliojau mintis, antraip… Niekaip nesumąsčiau, kaip tai padaryti išskirtine švente man ir mano svečiams. O to jie tikrai tikisi, nes aš nedarau taip, kaip visi. Galiausiai ir pinigų pradėjau gailėti sodybai ar pirtelei, be to, man tai taip atsibodę. O ką daryti kitaip, juk gruodžio mėnesį nešvęsi gamtoje... Na, gamtoje tikrai ne, bent pastogės reikėtų… Ir... dar geriau pagalvojus… stogą gi turime – namą statomės. 
Gimtadienis STATYBOSE !!!!!




Visi šią mintį priėmė labai optimistiškai. Savanorių visa eilė... Tėtis vieną šildytuvą suorganizavo, brolis kitą, kitas brolis plokštelių grotuvą su kolekcija plokštelių, mama karštų patiekalų, kurie marmite visą vakarą neatvėso. Brolienės buvo atsakingos po patiekalą ar užkandį ir dar daug smulkmenų, kurios man palengvino ruošimąsi.
Būsimoje svetainėje surentėme stalą ir suolus iš esamų blokelių ir lentų. Būsimoje virtuvėje kaljano kambariukas, į kurį net sofą atsivežėme, kad būtų komfortiškiau. Būsimos laiptinės erdvėje buvo šokių aikštelė, o garaže garbingai stovėjo biotualetas. Visos patalpos buvo apšviestos žvakėmis – be galo jauku.

Visiems buvau prisakiusi apsirengti šiltai, pasirūpinti šiltais šalikais ir pirštinėmis, nes kaip tyčia tą savaitgalį šalčiai užėjo iki -15. Bet viskas buvo nuostabu, du elektriniai šildytuvai sugebėjo prišildyti iki 13-15 šilumos, tad buvo tokių svečių, kurie šoko net ir be megztukų.
Manau, atsiminimai liks visiems ilgam, nes man tai buvo nuostabiausia šventė.


Mama Valerija

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą