Matusonių miško takas (Švenčionių raj.)

 

Aplankyti Lino verdenės šaltinį noras išpildytas. Bet, kad nebūtų tiek kelio važiuota, tik dėl vieno “taško, pasiieškojau, ką dar galima būtų nematyto šalimais aplankyti.

Švenčionių rajonas, lyg ir išmaišytas -> Švenčionių rajono lankytinos vietos, tad reikėjo gerai paieškoti, kas gi dar nematyto čia yra. Pasitelkus googlemaps esama paieška, atradau kažkokį miško taką. Tad lekiam iki jo. Pakeliui stabtelėjom -> Sariai. Švenčionių rajonas.

Kelias iki miško tako nieko gero nežada. Jis tiesiog apaugęs žolėmis. Vėžės lyg dar yra, bet matosi, kad juo nėra labai dažnai važiuojama. O gal klystu, gal tiesiog jau baigėsi lankymo sezonas.  Beje, šis takas turi ir stovėjimo aikštelę (apaugusią), kurioje palikome automobilį.

Jau pradeda tempti vis anksčiau, tad žvelgiant į miško taką, jau tamsoka, bet bandome pasižvalgyti. Kaip ir kelias iki tako, taip ir tako pradžia, ar tai pabaiga nenuteikia labai optimistiškai :D.

 

Bet einant toliau, mediniai takai visai neblogai išsilaikę. O ten esančios pavėsinės visiškai geros būklės. Tikrai dar galima papiknikauti. Tako idėja, matosi buvusi,  labai smagi. Visam take yra daug pavėsinių su vietomis laužavietėms, daug tupyklų, kelios medinės skulptūros, apžvalgos bokštelis, supynės...

 

Viena nuoroda veda link kūdros. Medinis takas vietomis gan tvirtas, vietomis nuardytas. Laiptai pasislėpę žolėse, bet eiti tikrai dar drąsiai galima. Na, šį kartą takas buvo šlapias, tai šiek tiek slidokas.

Nusileidome laiptais iki kūdros. Kūdros beveik nėra, bet matosi, kad tai buvo maudynių vieta. Stovi persirengimo kabina, kūdroje du tiltai, šalia pavėsinė su laužaviete.

 

Kol dar visai nesutemo, einame atgal.. Iš tako išlindome jau visai sutemus :D.  Kelyje mus lydėjo liūdnaveidžių medžio skulptūros, lyg nusakydamos liūdną šio tako likimą. Tikiuosi takas gyvuos dar ilgai ;) . 

Na nuostabiai faina vieta būtų, jei nebūtų apleista. Šis takas labai panašus į  -> Pauolios miško takas (Vilniaus rajonas).

Renata