Maisto
likučiai ir įvairios pakuotės sudaro didžiausią atliekų dalį namuose. Bent jau
pas mus taip. Kad sumažinti maisto ir nuo maisto likusias atliekas,
reikalinga(s):
- Tvarka
spintelėse, šaldytuve ir šaldiklyje. Kad maistas nesugestų,
neišeitų iš galiojimo, labai svarbu žinoti, kas yra namuose. Kad žinoti,
reikalinga tvarka, reikia kas kartą atidarius spintelės, šaldytuvo ar šaldiklio
duris matyti viską, kas ten yra... Taip sunkiau pamiršti produktus, kuriuos,
galiausiai, tiesiog išmetame generalinės tvarkos metu. Greičiau gendančius ar
anksčiau iš galiojimo išeinančius produktus verta laikyti priekyje, kad
atidarius dureles, tai būtų pirmas produktas, kurį pamatome.
- Skaidrūs,
geriausia stikliniai, indai su dangčiais. Kad geriau matytųsi,
kokie produktai namuose yra, geriausia naudoti permatomas talpas. Kad maistas
ilgiau išliktų šviežias, talpos turėtų būti su gerais dangteliais, kurie
užtikrintų, kad maisto nepasiekia nei oras ir drėgmė. Jose laikyti viską, pvz. sausus
pusryčius, riešutus, razinas, sausas pupeles, ryžius, makaronus, miltus...
Žodžiu viską, kas palaida ir į namus patenka ne sandariose pakuotėse.
- Periodiška
inventorizacija. Užtikrinti, kad produktai nuolat figūruotų
akyse yra gerai, bet be to reikalinga ir tikslinga periodiška inventorizacija.
Inventorizacijos metu reiktų ne tik sužiūrėti kokių produktų namuose yra, bet
ar jie dar geri ir kiek laiko liko iki galiojimo pabaigos. Greičiau gendančius
ar anksčiau iš galiojimo išeinančius produktus verta ištraukti į priekį, kad
atidarius dureles tai būtų pirmas produktas kurį pamatome.
- Preliminarus
savaitės meniu. Susirašius visus namuose turimus
patiekalus, produktus, prieskonius gana paprasta sudaryti preliminarų meniu
savaitei. Tiesa, kad kuo tiksliau pataikyti su reikalingo maisto kiekiu, tikrai
reikia praktikos. Man geriausiai sekasi pasiplanuoti penkias darbo dienas, o
savaitgaliais, kadangi apsipirkimo metas, jau kaip gaunasi. Pradžioje planavau
penkis pusryčius, penkis pietus, penkias vakarienes... Gyvenime tiek daug
negaminau ir taip įvairiai nevalgiau... Ir nenoriu taip. Dabar pasiplanuoju 5
pusryčius, užkandžius (dažniausiai visi beveik vienodi, minimaliais skirtumais)
ir keturis rimtesnius patiekalus, kurių laisvai užtenka penkioms ar daugiau
dienų - pietums ir vakarienei. Valgyti pakaitomis.
- Periodiškas
didžiojo apsipirkimo praleidimas. Arba, tiesiog, reikia
rečiau apsipirkinėti. Apsipirkimo praleidimas reikalingas, kad suvartoti jau
turimus (greičiausiai jau kurį laiką užsistovėjusius) produktus. Kai pirmą
kartą praleidau mūsų savaitgalinį apsipirkimą (tada nusipirkau tik pieno,
aliejaus ir kelis vaisius), sekančios savaitės pabaigoje suvokiau, kad
gana įvairaus maisto namuose turėjom bent dviems - trims savaitėms į priekį.
Gal trečios savaitės pabaigoje būtų tekę maitintis tik lęšiais, bet... Kai
šaldytuvas atrodė jau tuščias, mes vis dar valgėm daržoves, mėsą, žuvį... Geri
dalykai tie šaldikliai, tik kad pasimirštam ką juose turim.
- Pirkinių
sąrašas. Sužiūrėjus, kokių produktų namie jau yra ir
susidarius meniu savaitei, paprasta susidaryti pirkinių sąrašą. Svarbu jo
laikytis. Nusipirkus per daug greitai gendančio maisto tikrai kažkas liks
pamiršta, ar nepasirinkta, nes yra kažko patrauklesnio/greitesnio.
- Protingas prekyviečių ir / ar paslaugų pasirinkimas. Gal yra kelios vietos kurias galima aplankyti? Vietos kurios visai nenaudoja arba naudoja mažiau įpakavimo. Galima pasiplanuoti optimaliausią maršrutą iš anksto, kad nelakstyti pirmyn atgal. O gal aplink yra koks ūkininkas, kuris ne tik pristatys reikiamus produktus (pvz. vaisius, daržoves, mėsą, pieną ir/ar jo produktus) į namus, bet ir kitą kartą pasiims užsakymui panaudotas talpas? Jau kelinta savaitė iš eilės į mano namus pristatoma organiška produkcija be jokio plastikinio įpakavimo (maišeliai atrodantys kaip plastikas yra lengvai komposte suyrantys) ir dar vis negaliu atsidžiaugti. Vaisai, daržovės, gyvulinės ir augalinės kilmės pienas... Per sekantį pristatymą vairuotojas susirenka visas dėžes, dėžutes ir maišelius iš praeito pristatymo ir per panaudoja arba pasirūpina, kad jie pasiektų kompostą.
- Pirkimas
didesniais kiekiais. Ne viską galima nusipirkti be įpakavimo,
bet galima turėti omenyje, kad didesni kiekiai jo turi mažiau. Geriausia pirkti
kuo mažiau perdirbtus/paruoštus produktus. Pvz. vietoje pupelių skardinėse,
žymiai mažiau įpakavimo ir pigiau gaunasi pirkti sausas pupeles. Žinoma, paskui
jau reikia užsiimti, kad jas paruošti, bet tai neužima tiek jau daug laiko kaip
atrodo nepabandžius.
- Žinojimas
kur ir kaip laikyti maisto produktus. Kad maistas išliktų
šviežias, ar bent jau naudojamas, reikia žinoti kur ir kaip jį laikyti.
Paprasčiausi pvz. pienas, kiaušiniai... Dauguma žmonių juos laiko šaldytuvo durelėse,
kai juos reikėtų laikyti giliau šaldytuve. Mano atradimas, kad pvz. salierą ir
morką galima supjausčius laikyti stiklainėlyje su vandeniu, taip jie nesuvysta.
Manau galima rasti internete gražių lentelių su rekomendacijomis ką, kur ir
kaip laikyti, kad lėčiau gestų.
- Maisto
šaldymas. Perkant didesniais kiekiais greičiau gendančius
produktus reikia kuo greičiau juos patalpinti į šaldiklį. Geriausia daugkartiniuose
šaldymui skirtuose maišeliuose ar induose. Kad nereiktų laužyti sušaldyto
gabalo, galima šaldyti jau supjaustytas - paruoštas porcijas. Tai padarius, kai
reikia gaminti, tereikia iškratyti turinį kur priklauso ir pašauti ant ugnies.
Matant, kad kažko paruošto patiekalo neišeina laiku įveikti, jį taip pat galima
patalpinti šaldiklyje ir išsitraukti, kai norėsis. Nesu šaldymo specialistė,
bet (berods), savo užšaldytą maistą ar produktus suvartojus per tris mėnesius
tikrai viskas bus gerai.
Papildomas
punktas. Pažengusiems. Kompostas. Šis punktas tikrai ne
visiems. Dar vis žaidžiu, tad patarimų neturiu. Rekomenduoju panaršyti
internete. Yra visokiausių variantų nuo komposto mažame bute iki jau turint
gerą kiemą ar visą sodybą. Geriau maisto likučius atiduoti atgal žemei, nei
plastikiniuose maišeliuose leisti pasiekti bendrą sąvartyną, kuriame jie ne
žemę patręš, o gendantys nuodingas dujas skleis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą