O taip, mažasis padūkėlis įsibėgėjo
pokštauti kaip reikiant. Trečios dienos ryte, nykštuko niekur nesimatė, pasislėpė
šį kart labai jau gudriai. Mažoji, niekur jo neradusi, lyg ir nusiminė.
Sakau bėk atsinešk pietų dėžutę iš šaldytuvo!
Ir tada visus iš lovos verčiantis:
- Maaamaa jis čia! Valgo dešrytes! :D
-O kodėl jis įlindo į šaldytuvą
miegoti?
-Ką jam nešalta?
-Turbūt ne. Juk jis iš Šiaurės.
-Aaaa! :D
3:0! Jau trečią rytą nuotaika puiki.
Nykštukas prajuokina, smulkmenėle pradžiugina! Tikras stebuklų metas!
P.S. Nors nykštukas ir žaislinis,
pastebėjau jog mažoji privengia jį liesti, imti. 😉 Vadinasi tiki stebuklais
ir tuo, kad nykštukas yra tikras. :D
Agnė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą