Kažkada jau teko lankytis Salake, bet, dėl sniego gausos
ir slidžių kelių, tąkart teaplankėme Salako Švč.
Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią. Tačiau vis sukosi
galvoje mintis, kad reik ten grįžti ir pasigrožėti Salako apylinkėmis. Tą šį
kart ir padariau. (Salakas - perskaitykit pavadinimą nuo galo ;) ).
Foto prisiminus snieguotą žiemą.
 |
| 2016m, |
 |
| 2016m, |
Tiesa ir šį kartą važiuodamos vienoje kelio atkarpoje pakliuvome į žiemą ;)
Bažnyčia ir Šventorius dabar.
Keista, kai viduryje
dienos miestelio gatvės tuščios, vos vienas kitas žmogus kažkur iš lėto
žingsniuoja. Pasijuokiau, kad matyt Salako gyventojai visi darbuose, nes
kituose miesteliuose dienomis dažniausiai toks didelis veiksmas vyksta, jog
rodos niekas nedirba.
Internete radau info, kad
su miesteliu susipažinti galima einant Salako pažintiniu taku. Tai istorinį
Salako miestelį ir jo apylinkes reprezentuojantis, beveik 5 km ilgio, žiedinis
maršrutas.
Pažintinio tako kryptį
nurodo miestelyje pastatytos rodyklės, pagal kurias ir keliavome.
Pažintinio tako maršrutą
pradėjome nuo Gražutės regioninio parko lankytojų centro, kuriame mūsų turėjo
laukti Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“, interaktyvios regioninio parko
gamtos ir įdomios Salako krašto etnografinės ekspozicijos. Deja... Anot ant durų
užrašyto darbo laiko, lankytojų centras turėjo dirbti, bet durys buvo
užrakintos. O paskambinus ant durų paliktais numeriais, niekas neatsiliepė.
Nuvylė.
Ką gi, einame toliau sekdamos
pažintinio tako rodyklėmis. Aplankėme Salako totorių ir senąsias miestelio
kapines. Senosios kapinės įkurtos dar praėjusiame šimtmetyje, ką bylojo
lentelė, buvusi ant mūrinių kapinių vartų. 1980 m. rugpjūčio 25 d. kapinės
uždarytos. Matosi tvarkomi vos keletas kapų, matomai tų, kurių artimieji dar
gyvena Salake. Dauguma paminklų nusitrinę, tad įžiūrėt kas palaidota nėra
galimybės. Tačiau ant vartų kaba iškaba suteikianti informaciją, kur galima
sužinoti, kas šiose kapinėse palaidoti. Tai Atminimo knyga (atminimoknyga.lt)
- visuotinai internete prieinamas duomenų bankas apie Lietuvoje palaidotus
įvairių tautybių žmones.
Totorių kapinės yra visai
šalia neveikiančių senųjų Salako kapinių. Kada jos įkurtos dokumentų nėra,
tačiau jos veikia ir dabar. Abejas kapines skiria akmeninė tvora. Totorių
kapinaitės mažutės, teužima 0,08 ha. Iš pirmo žvilgsnio nustebome,
kad visi paminklai be užrašų, o pasirodo jų paminklai statomi atvirkščiai,
gale kojų, tad ir užrašai gaunasi iš kitos pusės. Kadangi pirmą kartą lankiausi
tokiose kapinėse, tai man buvo naujiena.
Keliaujame pagal nuorodas toliau. Miestelyje dominuoja mediniai namai.
Sekdami nuoroda į apžvalgos bokštelį praėjome „Gražiausią miestelio gatvę“.
Taip ji nominuota, nes tai byloja iškabintas didelis medinis užrašas.
Eidamos vis dairėmės kur galėtų būti tas apžvalgos bokštelis. Priėjome
medinį taką, kuris nutiestas palei Luodžio ežero pakrantę. Jis ir vedė
apžvalgos bokštelio link. Nuo bokštelio pasigrožėjome Luodžio ežero panorama.
Pažintinio tako informaciniuose stenduose atradome Luodžio ežero istoriją,
susipažinome su aliuviniu mišku ir jo ekosistema, vandens ir miško
paukščiais. Taip pat šalia medinio tako įtaisytos įvairios medinės
skluptūros.
Pasibaigus mediniam takui priėjome poilsiavietę. Puiki vieta poilsiui.
Paplūdimys, staliukai, vaikams žaidimų aikštelės. Įrengta viskas ko reik
poilsiui.
Toliau nuorodos veda į
paskutiniojo ledynmečio liudytoją – Salako ozą! Su dideliu smalsumu ėjome
pažiūrėti, kas tas ozas. Pamatėme ...
Pažintinio tako maršrutą
užbaigėme praeidamos pro bažnyčią.
Grįždamos prie lankytojų
centro. Dar kartą bandėme pakliūti į centrą, bet deja....
Pakeliui užsukome į
Zarasus. Papietavome restorane Monopolis.
Puiki aplinka, skanus maistas. Ir, kadangi nebuvau buvusi Švč. Mergelės
apsireiškimo prie ilgio ežero vietoje, užsukome ten.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą