2017 m. rugsėjo 26 d., antradienis

Lekiam panemunės keliais.Veliuona.

        Kadangi aš nesu vairo valdytoja, tai galiu važiuodama grožėtis panemunės gamta. Visas kelias nutiestas visai šalia Nemuno, kartais rodos vanduo ranka pasiekiamas. Pažvelgus į kitą pusę, matosi nameliai, kurie įsitaisę įkalnėse. Ten gyvenantiems tokie pasakiški vaizdai kasdienybė, net šiek tiek pavydu.
        Veliuona. Pirma mintis - labai gražu. Vos pasukę link mistelio, pakliuvome tarp piliakalnių. Tarp jų vingiuojančiu keliuku pasiekėme miestelio centrą. Radę stovėjimo aikštelę, kurioje yra staliukai - papietavome ir pirmyn apžiūrėti vietovę. Pasakoti čia  nėra ką, fotografijos manau viską pasako.


Kažkokio pastato pamatai su rūsiu. Spėju, kad tai išlikęs grūdų sandėlis-magazinas (XIX a.)



Bažnyčia. Visai neplanuotai teko lipti į bažnyčios, patį viršutinį, bokštelį. Apie tai vėliau...






Einam Neringos taku..



"Ramybės kalnas" - pavadinimas atitinka jausmo būseną užlipus į šį kalną...


Nulipam ...


        Tik nusileidus nuo vieno piliakalnio, kylam į kitą ... Šiandien tikroji laiptelių diena. Dėl atsiveriančių vaizdų, kas gaili kojyčių, tai į antrąjį piliakalnį galit ir nelipti. Apart gyvatės, ten nieko labai jau įspūdingesnio, nei nuo pirmojo piliakalnio nepamatėme. Na bent jau mūsų nuomonė tokia.

Užlipam ... 

Gyvačiuks ...
Kelias tarp piliakalnių.

       
       Pamankštinę kojeles mindami laiptukais, einame toliau. Ieškome medinio dvaro, muziejaus. Dvarą radome, muziejaus ne. Pastato durys arba be rankenų, arba neatsidaro. Na bent jau mes tikrai neradome pro kur patekti į vidų. Tad apžiūrėjome tik pastato išorę, pasivaikščiojome dvaro parku. 



Upeliukas kaip gyvačiukas.
       Jau keliavome link automobilio, kai išgirdome vyriškį kažką šaukiantį ir mojuojantį mums. Taip netikėtai gavome pasiūlymą lipti į bažnyčios bokštą. Tad, jei išgirsite jus šaukinatį vyruką, būtinai jo palaukite ir tikrai nepasigailėsite. Bent jau man lipimas į bažnyčios bokštą ir vaizdai iš jo labai patiko. 
        Jau vien belipant į bokštą daug įdomaus galima pamatyti. Viskas padengta dulkėmis ir voratinkliais, bet nuo to tik labiau dvelkia senų laikų dvasia..
Vaizdas iš bažnyčios balkono.



Žibintas




Plotkelių keptuvė ..
     
      Visu keliu kopiant į bokštą, vyrukas mums be perstojo pasakojo, kas, kur, kada vyko, vyks.. ir pan. Užlipus į galutinį bokštelį, atvėrė mums mažučius langelius, pro kuriuos atsivėrė labai gražūs Veliuonos miestelio vaizdai. 







        Galiu drąsiai sakyti, Veliuoną tikrai verta aplankyti. Mus lydėjęs vyrukas paprašė jį nufotografuoti (nufotografavau) ir per jų miesto šventę tą fotografiją jam atvežti. Ką gali žinoti, o gal ir pavyks tai įgyvendinti... ;) 
 
Lekiam į Raudonę ..
 
 
Renata

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą