Gyvenu be alkoholio!

      Abstinencija (arba susilaikymas nuo alkoholio) man nėra būtinybė! Tai palaipsniui pribrendęs pasirinkimas. Nebuvau priklausoma nuo alkoholio, kad taip reikėtų gydytis. Manęs nevaržo alkoholio nevartojantis sutuoktinis. Nesistengiu niekam nieko įrodyti ar kažko sumenkinti. Tiesiog, laikui bėgant, atėjo suvokimas, jog man, asmeniškai, jis nėra reikalingas. Juk kiekvienam savo, taip?

     

       Sugebu atsipalaiduoti, nesivaržau pakvailioti, galiu paatvirauti ir be išorinės stimuliacijos. Kitokių poreikių tikrai nesmerkiu! Dėl ko dar yra vartojamas alkoholis? Na, nesvarbu. Jau, tikriausiai, ketvirti metai jo nepasigendu. Net nepamenu tiksliai, kada nustojau jį vartoti. To visai nesureikšminu. 

      Pamenu, įsigijusi automobilį pradėjau rinktis būtent jį, vietoje viešojo transporto ar taksi. Galit sakyti, jog išlepau, bet vairuodama jaučiuosi saugiau, labiau kontroliuojanti situaciją ir tai man leidžia lengviau atsipalaiduoti. Niekada neturėjau problemų judant šokių aikštelėje, net jei ji ir tuščia. Man visada kaip komplimentai skambėjo nuostabos kupini klausimai "Tu blaiva?!". Tai tik įrodymas, kad alkoholis man nėra reikalingas įsiliejant į kompaniją. Be to, esu tokia atvira, jog man tikrai nereikia kurti išsikalbėjimui tinkamos atmosferos. Dėl viso to aš nematau prasmės save apsunkinti raibstančiomis akim ar sutrikusia koordinacija ir renkuosi būti abstintente. Sakysit, nebūtina tiek vartoti, kad apsunkčiau? Mano akimis yra žymiai skanesnių būdų atsigaivinti ar numalšinti troškulį...

       Nepaisant to, kad susilaikymas nuo alkoholio užaugo palaipsniui, dėl šio pasirinkimo aš susidūriau ir su šiokiais tokiais nepatogumais. Iki tol man visi vakarėliai, susitikimai su draugais asocijavosi būtent su alkoholinių gėrimų vartojimu. Juk kažką reikia laikyti rankoje, taip? Kodėl taip buvo - čia jau atskira istorija. Žodžiu, kaip aš nežinojau, ką veikti susitikus su žmonėmis, taip jie nežinojo, ką veikti su manimi. Keisčiausia stebėti, kaip aplinkiniai, sužinoję jog esu abstinentė, stengiasi pateisinti savo veiksmus. Nepamenu nei vieno karto, kad kažkam būčiau bandžius įteigti jog alkoholį vartoti yra blogai! Žinau daug liūdnų patirčių, bet nesistengiu agituoti susilaikymo. Tai, tiesiog, mano pasirinkimas ir tiek. Vartojant alkoholį šalia manęs tikrai nėra prasmės jaustis nepatogiai.

       Pradžioje, kol apsipratau aš, kol apsiprato mane supantys žmonės, išties buvo keista. Tačiau dabar matau, kad niekas nepasikeitė apart stiklinės/butelio turinio mano rankose. Na, nebešvenčiu sulaukto savaitgalio. Man kiekviena diena kaip šventė! Susitinkam vieni kitų namuose, keliaujam į kavines, į barus, į šventes ir faktas, kad nevartoju alkoholio, visai nefigūruoja.

Aistė