Devintas Alizos
gyvenimo mėnuo, tai visų sukauptų įgūdžių demonstravimo metas. Dar mėnesio
pradžioje prisiminus, kaip duoti bučkį, apdalino jais visus šeimos narius.
Džiaugsmą išreiškia ne tik plačia šypsena veide, bet ir begarsiu plojimu savo
mažomis rankytėmis. “Ateik ateik” ar “atia atia” dar vis ne į temą, bet vis
dažniau apsireiškia dukrytės veiksmuose.
Antrąją
devintojo mėnesio savaitę Aliza pradėjo ropoti. Pavydu tai, kad ropoti pradėjo
tik svečiuojantis gimtinėje, prie kitų žmonių, mat mane pamačius ji guldavosi
ant pilvo ir tiesdavo rankas, kad pakelčiau. Pradėjusi ropoti, nepanašu, kad
mergina ketintų nustoti. Pradžioje kojų kombinacija judant į priekį atrodė gana
sudėtingai, bet dienom bėgant neblogai prasilaužė. Tiesa, ropoja ji viena koja
ant kelio kita ant pėdos. Akivaizdu, kad jai taip patogiau nei abiem kojom
remiantis keliais.
Štai ir atėjo
metas man gultis ant grindų ir stebėti ar nėra aplink lengvai pasiekiamų
pavojingų, vaikams nerekomenduojamų daiktų. Kūdikio saugumas geras filtras
įvertinant, kas namuose reikalinga, o kam reikia ieškoti naujos vietos ar net
naujų šeimininkų. Nuo šiol ir duris darinėti reikia atsargiau, nes palikus
vaiką ant žaidimų kilimėlio ir trumpam nubėgus į tualetą, jį galima rasti prie
durų įnirtingose paieškose, kur dingo mama ar tėtis.
Devinto mėnesio
antroje pusėje, Aliza, rodos ne dienomis, o valandomis tapo vis smalsesnė. Jai
reikia visur nuropoti, viską pačiupinėti… Ir, kas be ko, įdomiausia tai, ko
vaikui nesinori duoti! Pvz. šluota, šiukšlių semtuvėlis, indeliai su vandeniu
ir maistu katei. Nespėji apsisukti, o ji jau virtuvėje pradeda, kur baigusi,
nesvarbu kiek kartų iš jos būna išnešta.
Aišku, vien
ropojimu mergina nepasitenkina. Jai reikia duoti rankas, kad galėtų eiti stačiomis.
Į mėnesio pabaigą, įsikibus į patogiausius rakandus išmoko atsistoti ir pati,
gal net labai nedrąsiai žengti vieną kitą žingsnį. Paskutinę savaitę pati to nesuprasdama kelias sekundes išstovėdavo savarankiškai. Nekantriai ir kartu su baime
laukiam, kada Aliza pradės vaikščioti. Jau dabar matosi, kad teks nemažai laiko
praleisti lakstant paskui mažylę.
Nuo paskutinio
vizito pas pediatrę, per du su puse mėnesio, Aliza priaugo 0,9 kg, bei 4 cm.
Dabar jos ūgis 76,5 cm, o svoris 9,5 kg. Vis dar nevalgo pirktinių tyrelių, bet su
pasigardžiavimu ištuština pilnas mamos paruoštų daržovienių lėkštes, kurios
karst nuo karto papildomos mėsyte ar ryžiais. Grūdinės košės Alizai valgosi
pagal nuotaiką.. Vaisius valgo tik pjaustytus didesniais gabaliukais, kai tuo
tarpu netrintos daržovės tik žaidimų objektas.
Kaip smagu
stebėti, kaip vaikas smalsėja, protingėja, stiprėja ir visaip kitaip tobulėja.
Kaip džiugu kai trinasi aplinkui, vis prieina, tiesia rankas, kad paimti. Kaip
gera, kai vaikas užsiima savo reikalais, kai miega ir leidžia ramiai sau
užsiimti savais. Motinystė tai nuostabi kasdienybės dalis.
Aistė
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą