reklama

2017 m. kovo 8 d., trečiadienis

Alizai devyni mėnesiai



Devintas Alizos gyvenimo mėnuo, tai visų sukauptų įgūdžių demonstravimo metas. Dar mėnesio pradžioje prisiminus, kaip duoti bučkį, apdalino jais visus šeimos narius. Džiaugsmą išreiškia ne tik plačia šypsena veide, bet ir begarsiu plojimu savo mažomis rankytėmis. “Ateik ateik” ar “atia atia” dar vis ne į temą, bet vis dažniau apsireiškia dukrytės veiksmuose.
Antrąją devintojo mėnesio savaitę Aliza pradėjo ropoti. Pavydu tai, kad ropoti pradėjo tik svečiuojantis gimtinėje, prie kitų žmonių, mat mane pamačius ji guldavosi ant pilvo ir tiesdavo rankas, kad pakelčiau. Pradėjusi ropoti, nepanašu, kad mergina ketintų nustoti. Pradžioje kojų kombinacija judant į priekį atrodė gana sudėtingai, bet dienom bėgant neblogai prasilaužė. Tiesa, ropoja ji viena koja ant kelio kita ant pėdos. Akivaizdu, kad jai taip patogiau nei abiem kojom remiantis keliais.
Štai ir atėjo metas man gultis ant grindų ir stebėti ar nėra aplink lengvai pasiekiamų pavojingų, vaikams nerekomenduojamų daiktų. Kūdikio saugumas geras filtras įvertinant, kas namuose reikalinga, o kam reikia ieškoti naujos vietos ar net naujų šeimininkų. Nuo šiol ir duris darinėti reikia atsargiau, nes palikus vaiką ant žaidimų kilimėlio ir trumpam nubėgus į tualetą, jį galima rasti prie durų įnirtingose paieškose, kur dingo mama ar tėtis.
Devinto mėnesio antroje pusėje, Aliza, rodos ne dienomis, o valandomis tapo vis smalsesnė. Jai reikia visur nuropoti, viską pačiupinėti… Ir, kas be ko, įdomiausia tai, ko vaikui nesinori duoti! Pvz. šluota, šiukšlių semtuvėlis, indeliai su vandeniu ir maistu katei. Nespėji apsisukti, o ji jau virtuvėje pradeda, kur baigusi, nesvarbu kiek kartų iš jos būna išnešta.
Aišku, vien ropojimu mergina nepasitenkina. Jai reikia duoti rankas, kad galėtų eiti stačiomis. Į mėnesio pabaigą, įsikibus į patogiausius rakandus išmoko atsistoti ir pati, gal net labai nedrąsiai žengti vieną kitą žingsnį. Paskutinę savaitę pati to nesuprasdama kelias sekundes išstovėdavo savarankiškai. Nekantriai ir kartu su baime laukiam, kada Aliza pradės vaikščioti. Jau dabar matosi, kad teks nemažai laiko praleisti lakstant paskui mažylę.
Nuo paskutinio vizito pas pediatrę, per du su puse mėnesio, Aliza priaugo 0,9 kg, bei 4 cm. Dabar jos ūgis 76,5 cm, o svoris 9,5 kg. Vis dar nevalgo pirktinių tyrelių, bet su pasigardžiavimu ištuština pilnas mamos paruoštų daržovienių lėkštes, kurios karst nuo karto papildomos mėsyte ar ryžiais. Grūdinės košės Alizai valgosi pagal nuotaiką.. Vaisius valgo tik pjaustytus didesniais gabaliukais, kai tuo tarpu netrintos daržovės tik žaidimų objektas.
Kaip smagu stebėti, kaip vaikas smalsėja, protingėja, stiprėja ir visaip kitaip tobulėja. Kaip džiugu kai trinasi aplinkui, vis prieina, tiesia rankas, kad paimti. Kaip gera, kai vaikas užsiima savo reikalais, kai miega ir leidžia ramiai sau užsiimti savais. Motinystė tai nuostabi kasdienybės dalis.

Aistė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą