Aliza auga taip sparčiai, kad net sunku spėti sužiūrėti, ką naujo ji išmoko, ką naujo pradėjo daryti. Išvydus kažką dar nematytą visada pagalvoju, kad to dar Aliza nėra dariusi, tačiau pirmi karteliai nesuskaičiuojami ir visus susirašyti neįmanoma …
Labiausiai dėmesį atkreipiantis užsiėmimas yra nykščio čiulpimas. Manau, jau geras pora savaičių ji bruka jį į burną, čiaumoja, čiapsi. Naktimis, kai aplink vyrauja tyla, čepsėjimas net gi erzina… Nesinori, kad per daug priprastų, kaip paskui atpratint? Su vyru pasitarę, trečio mėnesio proga, nupirkome dukrytei čiulptuką. Ketinau be jo apsieiti, bet nesu prieš. Sakiau, kad jei tik reikės - nupirksim, taip ir padarėm. Tik jai tas čiulptukas nelabai patiko, spjauna lauk ir deda į burną nykštį. Paskutinėmis dienomis ne tik nykštį, bet ir kitus pirštus paragauja arba visą plaštaką bando sukišti į burną. Ranką ragaudama, taip su ja susipažįsta, o kaip dėl nykščio čiulpimo tai bus matyt, kaip viskas klostysis toliau.
Kiekviena mėnesį vis atkreipiu dėmesį, kad mūsų mažylė vis ilgiau būdrauja. Šį kartą taip pat matosi ryškus pokytis. O ir užmigti jai pačiai jau ne visada išeina. Pavargsta, nesupranta, kad norisi miego, suirzta, bet žindant ar pasupus lovytėje Aliza greit panyra į miegelį. Tiesa, miegoti pradėjo žymiai jautriau. Miegodama reaguoja į garsus, į prisilietimus. Ją labai lengva pažadinti. Kol kas dar gyvenam kaip išeina. Per daug nesisaugom, kad prie tylos nepriprastų. Į laikrodį nežiūrim, kada miega, kada keliasi, bet jau kyla mintys kurti regulerią rutiną. Na, kiek tai būtų įmanoma. Girdėjau, kad sudėtinga, tai gal šiek tiek vėliau pabandysim, o gal pavyks?
Kiekvieną ryta džiugina gugavimu ir džiaugsmingu krykštavimu. Labai patinka, kai mamytė ar tėvelis atsako tuo pačiu. Anksčiau tuo užsiimdavo nuo aštuonių ryto, tačiau kažkaip pavyko pripratinti išmiegoti bent iki pusės dešimt, kartais iki pusės vienuolikos. Labai dėl to džiaugiuosi. Atsikeliam pailsėjusios ir laimingos. Paskutinėmis dienomis atsikeliu su klausimu galvoje, ar kėliausi šią naktį maitinti? Kai po dviejų mėnesių būvimo kartu su dukryte nustojau žvalgytis į laikrodį (neseku prieš kiek laiko valgė, kelintą valandą kėlėsi), viskas pasidarė tik paprasčiau.
Mažylė virš galvos esančių žaislų dar nesiekia (nors lyg ir turėtų jau), įteiktų barškučių dar nelaiko - greit paleidžia, tačiau, lyg pati to nežinodama, jau pradėjo sugriebt aplink save esančius smulkesnius daiktus. Žįsdama krūtį jau laikosi už bliuskutės krašto. Jei šalia jos bus kokia nors antklodė ar skarelė - būtinai ją sugriebs ir tąsys į visas puses. Karts nuo karto savo mažomis plaštakomis įsipainioja į kieno nors ilgus plaukus. Prasideda smagumai! Daugiausiai emocijų sukėlė sugriebdama tėčiui už ausies.
Su Aliza dažniausiai bendraujame ją pusiau sėdom pasidėję ant kelių. Tokioje pozicijoje ji jau kelia galvą į priekį, lyg bandydama pasižiūrėti kas apačioje. Pamačiusi savo kojytes sustingsta ir stebi, kas gi tai per daiktas. Su lyg kiekviena diena vis labiau pažįsta savo kūną, smagu stebėti pokyčius.
Sulaukusi trijų mėnesių Aliza sveria 6.3 kg, o jos ūgis jau 65.5 cm. Kas, bandė spėti jos amžių, galvojo, kad jai apie 6-8 mėnesius. Mūsų aukšta ir liekna dama auga sveika ir, retom išimtimis, neįtikėtinai rami.
Aistė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą